Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto K. Š. atstovės adv. Jolantos Grigaliūnienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje buvo nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi K. Š. prašymo netenkino.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas netenka galimybės iš karto sužinoti bylos nagrinėjimo rezultato, iš karto gauti procesinio dokumento kopijos, o teismo nutartį pareiškėjui įteikus tik po kelių dienų, yra sutrumpinamas teismo sprendimo apskundimo terminas. Nurodo, kad šiuo atveju teismas nutartimi nustatė, kad nutartis nuo jos priėmimo gali būti skundžiama per 7 dienas nuo priėmimo, nutartis K. Š. buvo įteikta tik 2014-03-17, todėl jam skundo parengimui buvo suteiktos tik 3 dienos, dėl to mano, kad teismas apskundimo terminą neteisėtai sutrumpino iki trijų dienų (nuo įteikimo). Be to, nurodo, kad pagal ATPK administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėjantis teismas priima nutarimus, o ne nutartis, nutarimai skundžiami per 20 dienų nuo jų priėmimo, tuo tarpu nutartis gali būti priimta tik ATPK įsakmiai nustatytais atvejais (dėl liudytojo atvesdinimo, nagrinėjant skundus dėl institucijų nutarimų ir t. t.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

K. Š. atstovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nepagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas ATPK 272 straipsnyje įtvirtintas jos atstovaujamojo teises, t. y. teisę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pateikti prašymus, reikšti nušalinimus. Nors ATPK normos nereglamentuoja prašymų dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nagrinėjimo proceso, tačiau ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą. Taigi, prašymą sutrumpinti atimtos specialiosios teisės terminą teismas gali nagrinėti ir nedalyvaujant pareiškėjui, jei pastarajam buvo tinkamai pranešta apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš bylos matyti, kad K. Š. buvo tinkamai pranešta apie jo prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką (30 b. l.). ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad nagrinėjant prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo administracine tvarka jau nubausto asmens dalyvavimas yra privalomas. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prašydamas teismo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kartu su tokiu prašymu turi pateikti visus prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o negalėdamas pateikti tokių duomenų, turi teisę prašyti, jog teismas šiuos duomenis išreikalautų. Iš bylos matyti, kad K. Š. prie savo prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą pateikė jo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo privalomas, kad prie prašymo buvo pateikti reikalavimą pagrindžiantys duomenys, daroma išvada, kad teismas pareiškėjo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka ATPK nuostatų, tarp jų ir numatytų ATPK 272 straipsnyje, nepažeidė, dėl to K. Š. atstovės skundo teiginys, jog teismas pažeidė K. Š. teises yra nepagrįstas. Kadangi prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo yra susijęs su nutarimo, kuriuo tokia teisė buvo atimta, vykdymu, tokio prašymo nagrinėjimui ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat ir byloje surinktų įrodymų vertinimą, netaikomos, nes byloje surinkti įrodymai šiuo atveju jau buvo iš esmės įvertinti 2013-06-17 K. Š. atžvilgiu priimant nutarimą. Dėl to nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas pažeidė ir ATPK 248, 257, 284, 286 straipsnių reikalavimus. Taip pat nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. Š. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, turėjo priimti nutarimą, o ne nutartį, ir dėl to buvo sutrumpintas teismo sprendimo apskundimo terminas. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 23¹ skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291 ir 295 straipsnių nuostatas, matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Dėl to tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 29 ir 31 straipsniuose nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Taigi, nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, apylinkės teismas pagrįstai priėmė ne nutarimą, o nutartį. ATPK 302¹⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atskirasis skundas paduodamas per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu nutartis priimta šalims nedalyvaujant – per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas K. Š. prašymo nagrinėjime nedalyvavo, skundžiama nutartis jam buvo išsiųsta 2014-03-17 (37 b. l.), tačiau kaip iš bylos matyti, tai, kad pareiškėjas nutartį gavo ne iš karto po jos priėmimo, t. y. 2014-03-13, o vėliau, nesudarė jam kliūčių skundą pateikti laiku.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas K. Š. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo ATPK nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. Š. atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo įvertino visas skunde nurodytas apeliantės aplinkybes, todėl K. Š. atstovė nepagrįstai skunde teigia, jog teismas K. Š. prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodytų aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Tai, kad apylinkės teismas K. Š. nurodytas aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėjo pastarasis, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnyje numatytos teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. Š. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo neblaivus. Vairuodamas neblaivus K. Š. sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Pažymėtina, kad už padarytą pažeidimą apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 1000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metus. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 10 mėnesių) K. Š. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 0,84 promilių girtumas, iš pažymos apie baustumą (11, 33 b. l.) matyti, kad K. Š. buvo baustas 2007-12-18 pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (būdamas neblaivus – nustatytas 2,22 promilių girtumas, padarė eismo įvykį), 2013-03-24 buvo nubaustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį (viešoje vietoje pasirodė girtas) bei 2013-06-17 – pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Iš K. Š. baustumų matyti, jis visus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus. Nors K. Š. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam buvo baustas tik 2007-12-18 ir jam paskirta nuobauda jau nebegalioja, tačiau po šio teisės pažeidimo jis padarė kitą teisės pažeidimą taip pat būdamas neblaivus. Šios paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina K. Š. asmenybę ir rodo, jog asmuo tinkamų išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tokio K. Š. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis 2013-06-17 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo (28 b. l.), nes sumokėti paskirtą baudą jis privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat iš bylos matyti, kad K. Š. 2013-11-27 buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (27 b. l.). Tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia apelianto neatsakingumo, kadangi tokią švietėjišką programą jis privalėtų išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Nors K. Š. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jo motina J. G. N. Š. yra pensininkė, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad jo motina turi sveikatos problemų, dėl kurių ji negalėtų savarankiškai kreiptis pas medikus. Pastebėtina, kad prašyme K. Š. nurodo, jog jo motiną prižiūri sesuo. Taip pat K. Š. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nuobaudos laikotarpiu jis prarado darbą. Aplinkybė, jog K. Š. atgavus teisę vairuoti transporto priemones jo pragyvenimo lėšos padidėtų, jis galėtų dirbti darbą susijusį su transporto priemonės vairavimu, taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nes administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apeliantui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to K. Š. atžvilgiu netaikytinos ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir K. Š. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.