Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodek­so (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą 8 997,05 Eur turtinę žalą.Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius 2017 m. rugsėjo 20 d. teikimu Nr. K6-414 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl V. Š. paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nes probuojamasis nevykdo jam nustatytų pareigų, t. y. neatlygino turtinės žalos, buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei buvo baustas administracine tvarka. Teikimu buvo siūloma vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (teikime klaidingai nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2015 m. rugsėjo 19 d., nes iš tiesų nuosprendis priimtas 2015 m. rugsėjo 16 d.).Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą tenkino, panaikino bausmės vykdymo atidėjimą V. Š. ir pasiuntė jį vykdyti 2015 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.Skundu aukštesnės instancijos teismo V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimo netenkinti. Skunde jis nurodė, kad apylinkės teismo nutartis yra nesuprantama, nes teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 92 ir 89 straipsniais, kurie jam priimant nuosprendžius nebuvo taikyti, nes jis buvo pilnametis. Apylinkės teismas taip pat iškraipė faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jis „yra atlyginęs tik 1 30100 aurų priteistos žalos“. Be to, klaidingai nurodyta, jog jam buvo paskelbta paieška. Teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nenurodė, kokius teisės aktus jis pažeidė ir kokiais teisės aktais vadovavosi, tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą. V. Š. pažymi, kad jis buvo įvertintas pagal OASys metodiką ir jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 24 balai. Įpareigojimą atlyginti padarytą turtinę žalą – 8 997,05 Eur, jis stengėsi įvykdyti, tačiau neturėjo objektyvios galimybės pilnai atlyginti žalą, nes neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti išieškota priteista žala. Jis dirbo ir nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. reguliariai mokėjo išmokas išieškotojui. Išieškotojui jis faktiškai atlygino 1665,50 Eur, iš kurių 364,50 Eur nuskaitė antstolis. Darbo biržos siūlomą darbą jis negalėjo dirbti dėl objektyvių priežasčių – labai mažo siūlomo atlyginimo. Su Probacijos tarnybos pareigūnais jis kalbėjo, kad gerai apmokamą darbą gali gauti tik užsienyje, buvo išsakęs prašymą leisti išvykti dirbti į užsienį, tačiau pareigūnai sakė, kad tokio jo prašymo nepalaikys. Taigi, Probacijos tarnyba jam neišaiškino galimybės dėl minėto prašymo kreiptis į teismą. Probuojamojo teigimu, Probacijos tarnyba atsisakė su juo bendradarbiauti ir nesiekė išspręsti susidariusios situacijos. Norėdamas įvykdyti skirtą įpareigojimą – atlyginti priteistą žalą, jis buvo priverstas pažeisti kitą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Šį pažeidimą jis padarė iš nevilties, t. y. siekė išvykti į užsienį ir užsidirbti. Probacijos tarnyba jam už tai skyrė įspėjimą ir išaiškino pažeidimo pasekmes, taigi poveikio priemonė jam buvo pritaikyta. V. Š. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo probacijos pabaiga turėjo būti 2017 m. spalio 7 d., o Probacijos tarnyba į teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 20 d., taigi žalai atlyginti jis dar turėjo laiko. 2017 m. rugsėjo 17 d. jis antstoliui pervedė 1000 Eur, jo skolos likutis yra 7696,05 Eur. Skunde pažymima, kad probacijos metu padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo piktybiški, kad jis bandė pasitaisyti ir toliau gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, socialiai pritapti prie visuomenės. Tiki, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.V. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. Š. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą panaikino padaręs išvadą, kad jis nevykdė jam skirtų įpareigojimų, t. y. išvyko iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neatlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Be to, V. Š. po nuosprendžio priėmimo padarė net tris naujus administracinius nusižengimus bei vieną nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido padaryti išvadą, kad nuteistasis nevykdo teismo skirtų įpareigojimų ir tai daro be jokios pateisinamos priežasties. Su šiuo vertinimu aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka ir jam pritaria. Konstatuojama, kad apylinkės teismas susidariusią situaciją įvertino visapusiškai, įsigilino tiek į Kauno probacijos skyriaus pateiktą informaciją, tiek į probuojamojo V. Š. paaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Šis tikslas probacijos laikotarpiu nebuvo pasiektas. Pateikti duomenys liudija, kad V. Š. elgesys pozityvia linkme nesikeitė, priešingai, jis yra nesuderinamas su visuomenėje priimtinais veikimo būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad tai jau antras kartas, kai Kauno probacijos skyrius kreipiasi į teismą dėl nuteistojo netinkamo elgesio probacijos laikotarpiu. Pirmojo kreipimosi metu nuteistasis V. Š. buvo du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, jam paskirtos piniginės baudos buvo tvarkingai sumokėtos, todėl teismas dar kartą parodė nuteistajam pasitikėjimą ir jo teisinės padėties nesunkino. Vis dėlto, probuojamasis šio pasitikėjimo nepateisino, nes 2017 m. gegužės 29 d. padarė naują administracinį nusižengimą bei nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šie priešingi teisei veiksmai buvo padaryti pažeidžiant nustatytą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pasienyje. Sulaikymo metu jis parvairavo į Lietuvą galimai Slovakijoje vogtą automobilį. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trisdešimt keturių (34) parų arešto bausmė. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad V. Š. savo kaltę pilnai pripažino. Nors probuojamajam vis dar galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau naujo teistumo faktas jį charakterizuoja itin neigiamai ir patvirtina, kad įstatymus atitinkantis elgesys jam sunkiai įgyvendinamas.V. Š. taip pat buvo nustatyta pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą - 8 997,05 Eur, kurios jis neįvykdė. Sutiktina, kad probuojamasis stengėsi šį įpareigojimą vykdyti, tačiau per beveik dvejus bausmės vykdymo atidėjimo metus jis nesugebėjo padengti nei trečdalio priteistos sumos, kas laikytina daugiau formaliu nei realiu žalos dengimu. Nuteistojo aiškinimas, jog jis norėjo vykti į užsienį užsidirbti ir tokiu būdu įgyvendinti jam paskirtą įpareigojimą, vertintinas kritiškai. Akivaizdu, jog V. Š. į užsienį vyko ne sąžiningai dirbti, tačiau darydamas nusikalstamą veiką, greitai ir lengvai pasipelnyti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė rašymo klaidą, nurodydamas, jog probuojamasis yra atlyginęs 1 30100 eurų priteistos žalos, tačiau šis netikslumas nekeičia nutarties esmės. V. Š. atlygino 1 301,00 Eur, taigi, yra tiesiog nepadėtas kablelis ar taškas, atskiriant eurus nuo centų. Taip pat padaryta rašymo klaida, nurodant, jog atlyginta atitinkama suma aurų, o ne eurų, tačiau ir šis netikslumas nedaro įtakos faktui, jog turtinė žala nėra atlyginta. V. Š. piktnaudžiavo savo teisėmis ir nustatytų įpareigojimų nevykdė. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė. V. Š. nedirba, pozityvaus užimtumo bei legalaus pragyvenimo šaltinio nesiekia, jis taip pat nėra sukūręs šeimos, neturi išlaikytinių ar kitų pagalbos reikalingų asmenų.Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 92 ir 89 straipsniais, kurie skirti individualizuojant bausmes nepilnamečiui. V. Š. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio priėmimo metu, tiek Kauno probacijos skyriaus teikimo metu buvo pilnametis, todėl skundžiama nutartis turėjo būti priimta remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 358, 362 ir 364 straipsnių nuostatomis, todėl darytina išvada, jog esminių procesinių pažeidimų nepadaryta.Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir faktus, padarė išvadą, kad švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. Š. asmenybė yra pavojinga visuomenei, kad jo elgesys nėra koreguojamas teigiama linkme, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.