Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms D. G. B. ir advokatei Marinai Gušauskienei, atsakovės atstovėms Jurgitai Beniulienei ir Kristinai Grigaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „TORPOL Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) priėmė nutarimą byloje dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir NKVVDĮ, ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, bei 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą ir skyrė UAB „TORPOL Baltija“ 69 000,00 Lt baudą. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėja teismo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 12NKV-23 dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo (t. 1, b. l. 1–8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. B. aiškino, kad ji 2011 m. rugpjūčio mėn. su drauge nuėjo į restoraną Kaune, kuriame vyko prezentacija. Į prezentaciją pasikvietė draugė, kurios kvietime buvo nurodyta, kad naudojantiems vaistus, gali būti nuimamas skausmas be vaistų. Ji Ji buvo grįžusi iš ligoninės ir kentė stuburo skausmus, todėl nuėjo į renginį pasiklausyti informacijos apie skausmo atsikratymą be vaistų. Prezentacijoje dalyvavo du vedėjai. Prezentacijos metu buvo paklausta, kas turi problemų su stuburu ir liudytoja pakėlė ranką. Vienas vedėjas ją nusivedė toliau nuo kitų, o kitas - tesė prezentaciją toliau. Prezentacijos ji daugiau negirdėjo, nes kalbėjosi individualiai su ją nusivedusiu vadybininku. Atstovas paaiškino, kad jei kiekvieną dieną ji pagulės ant jų pristatomo čiužinio, tai skausmas išnyks, ji pasveiks. Dar buvo sakoma, kad susitvarkys miegas ir spaudimas, skausmai praeis. Buvo minėta, kad čiužinio negalima naudoti tik tiems, kurie turi širdies stimuliatorių, kitų kontraindikacijų nebuvo nurodyta. Prezentacijos metu ji viena pasisakė, kad turi stuburo problemų, todėl ji buvo atskirai nuvesta nuo maždaug 20 žmonių grupės ir atstovas su ja kalbėjosi atskirai. Prašė leisti išbandyti čiužinį prezentacijos metu, bet atstovas pasakė, kad grįžus namo ji tai galės padaryti, kai įsigys prekę, galės įsitikinti, koks geras yra čiužinys. Buvo duotas paskaityti ranka rašytas atsiliepimas, kuriame kažkokia moteris teigė, kad panaudojusi čiužinį jaučiasi gerai. Ji patikėjo atstovo teiginiais ir sudarė sutartį. Vadybininkas labai skubino sudaryti sutartį. Iškart po sutarties pasirašymo, pasiūlė parvežti ją su daiktais-pirkiniais į namus. Prieš išeidamas iš jos namų vadybininkas pasakė, kad jei čiužinys netiks, tai jis viską sutvarkys ir čiužinį bus galima grąžinti. Išbandžiusi čiužinio poveikį, sekančią dieną ji kreipėsi į pardavėją su pretenzijomis, nes po 10 min. gulėjimo ant čiužinio pakilo kraujospūdis, pradėjo skaudėti sąnarius ir galvą, išbėrė kūną. Ji turi žemą kraujospūdį, tačiau vaistų dėl to nenaudoja. Geria vaistus nuo skausmo „Dolmen“ ir „Magnezija“. Pareiškėjos atstovai nenorėjo su ja kalbėti, atvežus-grąžinant prekes atsisakė jas priimti, teigė, kad atostogauja ir per 10 dienų išsiaiškins. Čiužinio vertė yra 2 500 Lt., už čiužinį buvo sumokėjusi 500 Lt avansą, kurio pareiškėja grąžinti nenorėjo. Prezentacijos metu ji vienintelė įsigijo čiužinį „Biorezonans“, nors pridėta kito čiužinio naudojimosi instrukcija. Pinigai už čiužinį dabar grąžinti, prekės pasiėmė pardavėjas praėjus 2 metams. Kartu su čiužiniu buvo pristatytos ir dovanos, tačiau jos buvo nurodytos pirkimo dokumentuose. Buvo nurodyta didelė dovanų vertė. Liudytoja čiužinį su dovanomis grąžino pardavėjui, nes nei viena preke nesinaudojo, tik išbandė čiužinį. Čiužinį įsigijo, norėdama gerai jaustis. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, išsilavinusi, tačiau, prieš pasirašant, sutarties neperskaitė, nes sutarties šriftas buvo labai mažas, o su savimi akinių neturėjo. Namuose taip pat nedavė - nespėjo sutarties perskaityti, nes vadybininkas labai skubėjo. Vadybininkas visų pinigų sumokėti nereikalavo, tik sakė, kad kuo daugiau sumokės iš karto, tuo reiks mažiau mokėti vėliau, kad mokėjimus išdėstys nedidelėmis sumomis. Prieš sutarties pasirašymą ji norėjo pasikonsultuoti su gydytoju, bet vadybininkas sakė, kad jis yra pats medikas, tik dar nebaigęs mokslų. Taip pat norėjo pasikonsultuoti su sūnumi ir klausė, ar ji gali sutartį sudaryti vėliau, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tik prezentacijos metu taikoma didelė nuolaida čiužiniui, t. y. nuo 5 000 Lt kaina sumažinama iki 2 500 Lt. Tokiu būdu įkalbėjo sudaryti sutartį, nes viskas vyko labai greitai. Ji bendravo su vadybininku A. V.. Į renginį liudytoja ėjo nepasiėmusi su savimi pinigų, nes neketino nieko pirkti. Prezentacijoje dalyvavo senyvo amžiaus žmonės, eidama į renginį nežinojo, kad prezentacijos metu bus siūloma įsigyti prekes. Čiužinį naudojo tik vieną kartą, daugiau nenaudojo. (2014 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Jau buvo minėta, kad tyrimo metu buvo nustatyti keli nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimai. Teismas pasisakys dėl kiekvieno jų atskirai.

Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

Įstatymo 3str.2d.2p. nustato, kad komercinė veikla, kuri iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, yra nesąžininga ir draudžiama. Šio straipsnio 3d. nustato, kad, kai komercinė veikla, kurią kaip nesąžiningą komercinės veiklos subjektas galėjo pagrįstai numatyti, yra nukreipta į aiškiai nustatomą grupę vartotojų, kurių elgesys dėl jų psichinės arba fizinės negalios, amžiaus arba patiklumo gali būti ypač lengvai iškreipiamas komercine veikla ar siūlomu produktu, ir kai ši komercinė veikla gali iš esmės iškreipti tokios vartotojų grupės nario ekonominį elgesį, komercinė veikla vertinama vidutinio tos grupės nario atžvilgiu. Nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgiama į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog klaidinančiais veiksmais laikomas apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų (šiuo atveju pagrindinių produkto savybių) apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Įstatyme bei 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir pačią tokio suklaidinimo galimybę. Todėl sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog siekiant nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą būtinos dvi sąlygos: 1. ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų; 2. iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.

Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia vidutinį vartotoją: tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, vidutinį vartotoją laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (1998 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657). Įstatymo 2 str. 9d. profesinį didumą apibūdina kaip specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartą, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.

Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, būtina įvertinti, ar atsakovės nagrinėti pareiškėjos veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, taip pat ir tuomet, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.

Bylos medžiaga (vartotojų prašymai, atsakovės posėdžio protokolas ir kt. medžiaga) patvirtina, kad komercinės veiklos tyrimas dėl UAB „TORPOL Baltija“ pradėtas dėl 19 vartotojų (I. B., I. K., A. I. ir V. S., S. J., G. P., S. B., R. N., B. V., K. R., atstovaujančios S. S., J. M. Ž., R. P., A. D. P., N. B., I. D., Z. B., G. S., I. M. R., J. V.) skundų.

Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojai, kurie su prašymais kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą buvo nuo 63 iki 83 metų amžiaus (duomenys byloje: skundai, paaiškinimai). Teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos taip pat patvirtino, kad prezentacijose daugiausia dalyvaudavo vyresnio amžiaus asmenys.

Dalyvauti prezentacijose asmenys buvo paskatinti, nes gautuose kvietimuose buvo nurodyta, kad bus kalbama apie sveikatą, jos gerinimą, sveiką gyvenseną. Nors sveikatos temos aktualios įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau sveikatos problemų dažniausia turi vyresnio amžiaus žmonės. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad vidutinis vyresnio amžiaus grupės narys yra jautrus sveikatos klausimams, turintis blogesnes galimybes pasitikrinti jam teikiamą informaciją, dėl ko lengviau pasiduodantis komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai, nei standartinis vidutinis vartotojas, kuris turėtų būti pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, neveikiamas emocijų dėl turimų susirgimų. Todėl, teismo nuomone, buvo pagrįstas pagrindas teigti, kad UAB „TORPOL Baltija“ veikla orientuota/nukreipta į vartotojus, turinčius sveikatos problemų, dažniausiai vyresnio amžiaus asmenis.

Įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad profesinis atidumas - tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Todėl nagrinėjamu atveju analizuojamas UAB „TORPOL Baltija“ komercinės veiklos atitikimas profesinio atidumo reikalavimams.

Pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva I999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB preambulės 21 punkte nustatyta, kad ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta vietoje, kuri nėra prekybai skirtos prekiautojo patalpos, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje fiziškai kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, vartotojui gali būti daromas potencialus psichologinis spaudimas arba vartotojas gali susidurti su netikėtumais, nepaisant to, ar vartotojas prekiautoją kvietė, ar ne. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties termino apibrėžtis taip pat turėtų apimti situacijas, kai asmeniškai ir betarpiškai kreipiamasi į vartotoją sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, tačiau sutartis sudaroma iš karto po to prekybai skirtose prekiautojo patalpose arba naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties apibrėžimas neturėtų apimti situacijų, kai prekiautojas iš pradžių atvyksta į vartotojo namus tik siekdamas atlikti matavimus arba pateikti sąmatą ir vartotojui dėl to neatsiranda jokių įsipareigojimų, o sutartis remiantis prekiautojo pateikta sąmata sudaroma tik vėlesniu momentu prekybai skirtose prekiautojo patalpose arba naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais laikoma, kad sutartis sudaryta ne iš karto po to, kai prekiautojas kreipėsi į vartotoją, ir vartotojas, prieš sudarydamas sutartį, turėjo laiko apsvarstyti prekiautojo pateiktą sąmatą. Produktai, nupirkti per prekiautojo organizuotą ekskursiją, kurios metu jis reklamuoja ir parduoda įsigytus produktus, turėtų būti laikomi įsigytais sudarius sutartis ne prekybai skirtose patalpose.

Jau minėtos aplinkybės liudija, kad UAB „TORPOL Baltija“ veiklos sritis - komercinė veikla ne prekybai skirtose patalpose, todėl vykdant komercinę veiklą ne prekybai skirtose patalpose UAB „TORPOL Baltija“ atžvilgiu pagrįstai taikytinas aukštas rūpestingumo standartas.

Atsakovės atlikto Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo dalyką sudarė UAB „TORPOL Baltija“ komercinė veikla, pagrįsta tiesioginio pardavimo metodika. Siekdama suburti potencialius klientus pareiškėja atsitiktiniams asmenims į pašto dėžutes dalindavo kvietimus į renginius (o faktiškai – į savo prekių prezentacijas) pavadinimais „Mūsų sveikata – mūsų turtas“ ar „Sveikas ir patogus gyvenimo būdas“ (t. 2, b. l. 149, 160).

Kvietimai buvo dviejų rūšių. Viename jų buvo nurodoma, kad organizuojamas renginys, kuris vyks kavinėje, o renginio metu specialistai papasakos apie medicinos naujoves, patars, kaip išvengti kamuojančių negalavimų: galvos skausmų, miego sutrikimų, kraujospūdžio sutrikimų, sąnarių ligų ir nugaros skausmų, širdies ritmo sutikimų ir daugelio kitų negalavimų. Renginio metu bus galima bendrauti su specialistais jums (dalyviams) rūpimais klausimais ir bus galimybė išsimatuoti kraujo spaudimą. Kvietime buvo nurodoma, jog po renginio dalyvaujantieji bendraus ir atsiims dovanas sveikatai gerinti (preparatus, kurie papildo organizmą magniu, palaiko širdies, kraujagyslių, raumenų bei nervų sistemos funkcijas ). Nurodoma, kad kviečiami asmenys, norintys sveikai gyventi, rūpintis savimi bei trokštantys pasiilginti gyvenimą; atkreipiamas dėmesys, kad dalyvių skaičius ribojamas, kvietimas galioja tik 4 asmenims (t. 2, b.l. 149).

Kitos rūšies kvietime - „Mūsų sveikata-mūsų turtas“ - kviečiama susipažinti su gydytojų ir mokslininkų sukurta reabilitacinės produkcijos naujiena, kuri rekomenduojama siekiant sumažinti kasdienių cheminių vaistų vartojimą ir skirta reabilitaciniam gydymui, esant konkretiems išvardintiems susirgimams ir nurodant, kad tai tinkama ir esant kitiems negalavimams. Kvietime buvo nurodoma, kad dalyviams paruoštos dovanos – vilnos skambino priemonė, tausojanti tos rūšies audinius ir padedanti išsaugoti gydomąsias savybes. Tiek pirmos rūšies kvietime, tiek šiame kvietime nurodoma, kad dalyvių skaičius ribojamas, pabrėžiama, kad su kvietimu įėjimas nemokamas, pranešama, kad renginio metu vyks loterija, kurioje dalyvaus renginio dalyviai. (t. 2, b l. 160).

Kaip esminė spausdinto teksto žinia pabrėžiama informacija apie (išryškinta, parašyta didesnius šriftu) dovanas. Didesniu ir ryškesniu šriftu atkreipiamas dėmesys į galimybę išsimatuoti kraujo spaudimą renginio pertraukėlės metu.

Kvietimų turinys leidžia daryti išvadą, kad ne prekybai skirtose vietose (kavinėse, restoranuose, mokyklų aktų salėse, viešbučiuose, mokymų centruose) organizuojami renginiai yra specialūs, skirti asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, siekiantiems išvengti cheminių vaistų vartojimo, norintiems sužinoti kaip natūraliomis priemonėmis tausoti sveikatą ir ją atstatyti, norintiems sveikai gyventi, rūpintis savimi ir trokštantiems pasiilginti gyvenimą, skirti tik ribotam išrinktųjų dalyvių skaičiui, kuriems suteikiama galimybė dalyvauti nemokamai, kad laukiami asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, kuriems aktualios kvietime išvardintos ligos, kuriems aktualu išsimatuoti kraujospūdį, kurie vartoja cheminius vaistus. Visos kvietimų turinių detalės liudija, kad buvo orientuojamasi į apibrėžtą asmenų ratą - asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, kokiais paprastai būna asmenys, sulaukę atitinkamo amžiaus.

Kvietimuose pasisakoma apie sveikatos problemas ir neva siūlomas naujoves, kurių pagalba bus galima atstatyti sveikatą , tačiau visiškai neužsimenama, kad bus platinama ir parduodama konkreti produkcija, t.y. neužsimenama, kad tikrasis renginio tikslas – reklamuoti ir parduoti bendrovės produkciją. Kvietimais sudaromas vykdomos viešosios, visuomenei naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimo įspūdis. Nurodant informaciją apie sveikatos sutrikimų gydymo, pašalinimo naujus būdus ir priemones, nurodant , kad dalyviai turės galimybę šiais klausimais pasitarti su specialistais, buvo sudaromas įspūdis, kad dalyvaus sveikatos sutrikimų gydymo klausimais kompetentingi asmenys, nors realiai renginiuose dalyvavo viso labo tik asmenys, turintys ribotas žinias apie parduodamus čiužinius ar pledus.

Iš teismui pateikto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėjimo posėdžio protokolo matyti, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė nurodė, kad iš vartotojams pateiktų raštų galima spręsti, jog bendrovės atstovai sveikatos klausimais konsultavo daugiau nei galėtų asmuo, neturintis specialaus medicininio išlavinimo (t. 3, b. l. 69). Teismas neturi pagrindo abejoti šios institucijos atstovės kompetencija, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, sudarydama įspūdį, kad renginį veda (ar ves) sveikatos specialistai, pasinaudojo vartotojų patiklumu, tuo pažeidė specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartą, bei iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, nes sveikatos specialisto patarimai dėl bendrovės produktų gydomojo poveikio labiau paveikia tam tikromis ligomis sergančius ir dėl to jautresnius vartotojus skatinant įsigyti bendrovės produktus.

Atkreipiant dėmesį į tą aplinkybę, kad renginiai siejami su sveikatos sutrikimais, su galimybe atsikratyti šių sutrikimų, buvo orientuojamasi į asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų ir jautrius sveikatos klausimais, lengviau pasiduodančius komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai dėl turimų sveikatos sutrikimų, kurie dėl minėtų aplinkybių negali būti laikomi protingai atidžiais ir apdairiais. Visi šie asmenys, dėl nurodytų savybių ir/ar aplinkybių teismo nuomone pagrįstai nepriskirti prie standartinių vidutinių vartotojų.

UAB“Torpol Baltija“ sritis – komercinė veikla ne prekybai skirtose patalpose.

Į renginius atvykdavo asmenys, radę kvietimus savo pašto dėžutėse. Kvietimų turinys sudarė iliuziją, kad kviečiami ne visi, o išskirtiniai asmenys, kad atvykę su rastu kvietimu asmenys išskiriami iš kitų asmenų, negavusių kvietimų, tarpo, kad tik kviečiamiems asmenims bus teikiamos dovanos ir teikiamos įvairios lengvatos. Vien šios aplinkybės – renginio vieta ne įprastoje prekybai skirtoje, o išskirtinėje vietoje, išskirtiniam ribotam asmenų ratui – darė potencialų psichologinį spaudimą. Visas šias aplinkybes dėl daromo psichologinio poveikio privalėjo suvokti ir tinkamai vertinti pareiškėjo „specialistai“, todėl pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjos vadybininkų veikla neatitiko aukšto rūpestingumo standarto.

Tiek liudytojais apklausti teisminio nagrinėjimo metu vartotojai , tiek vartotojai savo prašymuose, adresuotuose vartotojų teisių gynimo institucijai, nurodė, kad UAB „TORPOL Baltija“ prezentacijų metu darė įtaką ir taikė psichologinį spaudimą sudaryti sutartį. Vartotoja A. D. P. nurodė, kad buvo skubinama sudaryti sutartį, todėl nebuvo galimybės susipažinti su gaminiu ir naudojimo instrukcija. Čiužinio aprašymas jai buvo įteiktas tik pasirašius sutartį, kartu su prekėmis (t. 6, b. l. 126). Vartotoja R. P. nurodė, kad buvo įtikinta sudaryti sutartį ir jautė spaudimą dėl sutarties sudarymo (t. 4, b. l. 56–57, 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas). Vartotoja J. V. prašyme nurodė, kad prezentacijos metu buvo daromas psichologinis spaudimas sudaryti sutartį ir vartotoja negalėjo išeiti iš patalpos tol, kol sutartis nebuvo pasirašyta (t. 7, b. l. 173). Vartotoja I. K. nurodė, kad pardavėjas ją įkalbino įsigyti prekę, nedavė perskaityti sutarties, jos nepaaiškino, o tik liepė pasirašyti sutartį (t. 5, b. l. 54). Vartotoja S. B. prašyme nurodė, kad pardavėjas, pamatęs jos susidomėjimą, nusivedė į salės kampą ir įkalbėjo pareiškėją pirkti čiužinį sakydamas, kad nebuvo tokių atvejų, kad čiužinys kam nors netiktų. Atstovas ją vežė iki namų, iškart sunešė prekes, prašė duoti kuo didesnį avansą, tuo daugiau gaus S. B. dovanų (t. 4, b. l. 45–74). Tokiu būdu identifikavę jautrius sveikatos klausimus, renginio dalyvių sveikatos sutrikimus, pareiškėjos vadybininkai kryptingai rodė jiems išskirtinį dėmesį, teigdami, kad čiužiniai padės išspręsti būtent jų sveikatos problemas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad bendrovės atstovai galėjo apriboti vartotojų pasirinkimo laisvę ir galimybę priimti informacija paremtą sprendimą produkto atžvilgiu, todėl tokie bendrovės veiksmai ne tik neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau ir iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Pareiškėjos skleidžiamos informacijos ir platinamos medžiagos turinys vartotojui sudarė įspūdį, jog jis gauna išskirtinai geriausią produktą, kurį tiesiog privalo įsigyti. Prezentacijos metu pateikiama tik teigiama informacija apie čiužinukus, buvo žadamos dovanos, tokiu būdu užgožiant pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Vartotojai buvo skatinami priimti sprendimą pirkti prekę iš karto po prekės pristatymo; nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirkėjų amžių tai yra per trumpas laikotarpis įsisavinti ir suprasti sutarties turinį, aiškiai išreiškiant valią dėl sutarties sudarymo/nesudarymo, kai prekės įsigijimo metu dar yra visiškai neaišku ar nupirkta prekė atitiks pirkėjų lūkesčius. Todėl toks skubotas vertimas pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas kaip dar viena sąlyga skatinanti vartotoją priimti neapgalvotą sprendimą dėl sandorio, kas galėjo sąlygoti ir sąlygojo vidutinio vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu ir neatitiko profesinio atidumo reikalavimų.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo išvadas, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas šiuo atveju lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą.

Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pažeidimo

Skunde pareiškėjai dėsto savo poziciją, laikydamiesi nuostatos, kad esminė informacija tai informacija apie prekės kainą, sutarties dalyką ir kiekį. Duomenys, susiję su prekės fizikinėmis charakteristikomis, poveikio sritimi, poveikio ir naudojimo trukme, procedūrų skaičiumi ir trukme, prekės taikymo ypatumai pareiškėjo nelaikomi esmine informacija.

Medicinos normų MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 (toliau - Reglamentas), 1 priedo 14.1 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno medicinos prietaiso turi būti pridėta informacija apie saugų ir tinkamą jo naudojimą atsižvelgiant į potencialų sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir vartotojų kvalifikaciją bei žinias, ir apie jo gamintoją Informacija pateikiama etiketėje ir naudojimo instrukcijoje. Šios informacijos tikslas yra tas, kad vartotojas medicinos prietaisą naudotų saugiai ir nepakenktų savo ir aplinkinių sveikatai ir saugai. Tačiau minėtame Reglamente nenustatyti reikalavimai medicinos prietaisų platintojams.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, kad įvertinusi įvairių sričių priežiūros specialistų (gydytojų kardiologų, ortopedų traumatologų, reumatologų, neurologų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, onkologų radioterapeutų, akušerių ginekologų) išvadas dėl produktų su magnetais aprašymus nustatė, kad įvairių sričių gydytojai išreiškė abejones dėl šių gaminių teigiamo poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo. Produkto aprašyme pastebėta nemažai netikslumų, prieštaravimų, nepagrįstų teiginių, nepateikta informacija, susijusi su techninėmis charakteristikomis. Specialistų teigimu, rekomenduojant gydymui medicinos prietaisą, turi būti žinomos jo fizikinės charakteristikos, poveikio sritis, trukmė, procedūrų skaičius, taikymo metodika, parametrai, kurie bus stebimi, tačiau ši informacija nėra pateikta produkto apraše. Be to, specialistai konsultantai akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti tokius gaminius, būtina pasitarti su šeimos gydytoju arba gydytoju specialistu, kadangi pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti išprovokuotas ligos paūmėjimas. Tokiai pozicijai pritarė ir didžioji dalis ES šalių narių įgaliotų institucijų, atsakydamos į Akreditavimo tarnybos paklausimus dėl šių produktų. Todėl Akreditavimo tarnybos nuomone, gamintojo teikiama naudoti instrukcija yra netiksli ir turi būti papildyta (t. 4, b. l. 108–109).

Akreditavimo tarnyba 2013 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad UAB „TORPOL Baltija“ parduodama Lenkijos firmos Torpol Sp. z o.o. medicinos prietaisus - čiužinius su magnetiniais įdėklais ir be jų, teikia šio gaminio naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kurioje pateikiama informacija neatitinka informacijos, pateikiamos naudojimo instrukcijoje, kurią pateikė Lenkijos įgaliotoji institucija, įregistravusi Lenkijos firmos Torpol Sp. z o. o. gaminamus medicinos prietaisus. UAB „TORPOL Baltija“ su parduodamais medicinos prietaisais pirkėjams įteikia (taip pat prezentacija metu pateikia) leidinį „Biostat aprašymas“, kurio turinys neatitinka nei originalios naudojimo instrukcijos, nei instrukcijos lietuvių kalba, jame pateikiama prieštaringa informaciją, todėl vartotojai yra klaidinami. UAB „TORPOL Baltija“ raštuose vartotojams dėl skundų pateikė informaciją, kuri nenurodoma nei originalioje naudojimo instrukcijoje, nei instrukcijoje lietuvių kalba (t. 4, b. l. 127–132).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės šių aplinkybių neneigė.

Kaip liudijo vartotojos savo paaiškinimuose ir duodamos parodymus teismui, vienu atveju buvo teigiama, kad čiužinys tinkamas visais atvejais, o kitu atveju buvo teigiama, kad išimtiniais atvejais (pvz. esant galingam širdies implantui) čiužinys netinkamas; vienu atveju (sudarant pardavimo sutartį) buvo teigiama, kad bandyti prekės nereikia, kad jis visiems padeda, o kitu atveju (grąžinant) buvo teigiama, kad reikėjo palaipsniui pratintis prie čiužinio savybių.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė, gavusi iš kompetentingos institucijos atsakymus, pagrįstai nustatė, jog vartotojui nebuvo atskleista esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio. Vartotojas turi turėti galimybę prieš įsigydamas prekę sužinoti visas aplinkybes, susijusias su prekės-prietaiso naudojimu. Šiuo atveju vartotojui esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, pateikiama nepilna, neaiški, nesuprantamai ir dviprasmiškai.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dalis vartotojų įsigijusių čiužinį, gavo visai kitos rūšies čiužinio aprašą ir naudojimo instrukcijas, t. y. vartotoja A. D. P. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo čiužinuką „Biorezonans red“ (t. 6, b. l. 127), tačiau gavo čiužinuko „Biostat“ aprašymą (t. 6, b. l. 140–152); vartotojos S. S. įsigijo antčiužinį „Biorezonans Blue“ (t. 6, b. l. 7), tačiau pateiktas čiužinuko „Biostat“ aprašymas (t. 6, b. l. 7, 4.3 punktas). Dalis vartotojų nurodė, kad naudojimosi instrukcija/aprašymas buvo įteiktas tik po sutarties sudarymo, todėl vartotojai neturėjo galimybės iš anksto, prieš sutarties sudarymą, susipažinti su naudojimosi instrukcijose/aprašymuose pateikta informacija. Šią aplinkybę patvirtino vartotojos I. B. (t. 4, b. l. 62), S. B. (t. 4, b. l. 45–47), R. N. ( t. 4, b. l. 42–43), Z. B. (t. 4, b. l. 58–59). Vartotoja B. V. nurodė, kad produkto naudojimosi instrukcija buvo įteikta iki sutarties sudarymo, tačiau nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su aprašymu bei instrukcija, nes buvo skubinama pasirašyti sutartį (t. 4, b. l. 49–52). Aplinkybę, kad su duota instrukcija nebuvo duota laiko susipažinti, patvirtino ir vartotoja R. P. (t. 4, b. l. 56–57).

Visos nurodytos aplinkybės liudija, kad esminė informaciją, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, buvo pateikiama ne laiku. Pareiškėjo atstovės teisminio nagrinėjimo metu paneigti šių aplinkybių negalėjo.

Esmine informacija, kuri turi būti žinoma vartotojui, laikytina ir informacija apie produkto galimą šalutinį poveikį. Dalis vartotojų nurodė, kad prezentacijų metu nebuvo teikiama tiksli ir išsami informacija apie atvejus, kuomet produkto (pristatomo ir siūlomo įsigyti čiužinuko) negalima naudoti. Vartotoja S. B., atsakydama raštu į atsakovės pateiktus klausimus, nurodė, kad informacija apie šalutinį poveikį nebuvo pateikta, buvo siekiama tik kuo greičiau pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį (t. 4, b. l. 45–47). Vartotojos B. V., Z. B., J. V. nurodė, kad prezentacijos metu pareiškėjos atstovas apie šalutinį produkto poveikį iš viso nekalbėjo, buvo kalbama tik apie teigiamą poveikį (t. 4, b. l. 49–52, 58–59, 77–78). Vartotoja I. D. nurodė, kad pareiškėjos atstovai teigė, jog dar nebuvo tokių atveju, kad čiužinukas kam nors netiktų, produkto nerekomendavo tik onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms (t. 4, b. l. 64–69).

Nė vienas vartotojas nenurodė, kad prezentacijų metu būtų kalbama apie būtinumą prieš gaminio įgijimą ir naudojimą pasikonsultuoti su gydytoju. (R. P. (t. 4, b. l. 56–57), A. D. P. (t. 4, b. l. 92–94) , I. D. (t. 4, b. l. 64–69), Z. B. (t. 4, b. l. 58–59), J. V. (t. 4, b. l. 77–78). Vartotoja S. B. teigė, kad prezentacijos metu klausė bendrovės atstovo, ar būtina pasitarti su gydytoju, tačiau pastarasis atsakė, jog nebūtina ir garantavo pasveikimą, jei įsigys čiužinį „Biostat“ (t. 4, b. l. 45–47).

Akreditavimo tarnyba 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, jog specialistai akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti tokius gaminius, būtina pasitarti su gydytoju arba gydytoju specialistu, kadangi pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti išprovokuotas ligos paūmėjimas (t. 4, 108–109). Analogiška pozicija išdėstyta ir Akreditavimo tarnybos 2013 m. sausio 15 d. rašte (t. 4, b. l. 111–113).

Beveik visi vartotojai prašymuose nurodė itin (mažą) bendrovės teikiamos pasirašyti sutarties teksto šriftą. Sutarties raidžių dydis nėra reglamentuotas teisės aktais, tačiau atsižvelgiant į vartotojų, pateikusių skundus, amžių (63-83 metai), neturint galimybės perskaityti rašytinę informaciją, bendrovės žodžiu pateikiama informacija galėjo turėti itin didelę įtaką vartotojų sprendimui sudaryti sutartį (pvz.t.6 b.l. 7, 71 ir kt.).

Nurodytos aplinkybės liudija, kad produktų aprašymuose nėra pateikta informacijos, susijusios su fizikinėmis charakteristikomis, poveikio sritimi, trukme, procedūrų skaičiumi, taikymo metodika. Produkto naudojimo instrukcijoje pateikti teiginiai apie šalutinį poveikį prieštarauja vieni kitiems. Informacija vartotojams pirmiausia perteikiama renginio prezentacijos metu, o paskaityti produkto aprašyme pateiktą informaciją prieš įsigyjant prekę vartotojai neturi galimybės, pateikta informacija yra surašyta smulkiu šriftu. Pareiškėja prezentacijų metu vartotojams nesuteikė išsamios ir pakankamos informacijos apie atvejus, kuomet bendrovės produktų naudoti netinka. Todėl pagrįsta atsakovės išvada, kad vartotojui esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, buvo teikiama neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ir ne laiku, t.y. Įstatymo 6 str.1d. 1p. Ir 2p. pažeidimai inkriminuoti pagrįstai.

Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimo

Įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nustatyta, jog preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Pareiškėja skunde nesutinka, jog ji padarė Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjos oficialioje komunikacijoje vartotojams, tiek pavieniams, tiek bendrai pristatymų metu nėra teigiama, kad gaminiai su biomagnetais gydo. Pareiškėjos teigimu, gaminiai yra skirti palengvinti reabilitaciją, o ne gydyti, būtent tokia informacija ir yra skleidžiama.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad prezentacijų metu pareiškėjos atstovai akcentuodavo teigiamą gaminių poveikį sveikatai, t. y. kad gaminiai padeda išvengti galvos skausmo, miego, kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, gydo įvairias ligas. Vartotoja S. B. patvirtino, kad bendrovės atstovas prisistatė gydytoju ir garantavo pasveikimą, jei pasirašys sutartį dėl čiužinio „Biostat“ įsigijimo (t. 4, b. l. 45–47). Vartotoja R. P. nurodė, jog UAB „TORPOL Baltija“ atstovas pasakojo, jog bendrovės gaminių dėka išnyks nemiga, raumenų, galvos skausmai, stabilizuosis kraujospūdis, išnyks galvos skausmai (t. 4, b. l. 56–57). Vartotoja A. D. P. nurodė, kad atstovų teigimu „Biostat“ čiužinukai gydo beveik visas ligas, nekenkia organizmui, suteikia galimybę atsisakyti cheminių vaistų naudojimo (t. 4, b. l. 92–94), o vartotojos I. D. teigimu prezentacijos metu buvo pristatytas čiužinukas, kuris gerina kraujotaką, iš organizmo šalina toksinus, valo kraują, stimuliuoja širdies raumenų darbą, gerina deguonies apytaką ir molekulinį veikimą, kaulų lūžių suaugimą, veikia atminties, regėjimo, mažina ūžimą ausyse, gydo lėtinį stresą (t. 4, b. l. 64–69). Vartotoja J. V. nurodė, kad pareiškėjos atstovas vardu Marius teigė, jog nupirktas daiktas padeda esant kelio ir klubo sąnariui, „panaikiną skausmą“, nereikės operuoti klubo „magnetinis čiužinys gydo“ (t. 4, b. l. 77–78).

Didžioji dalis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pasikreipusių vartotojų prašymuose nurodė, kad panaudojus UAB „TORPOL Baltija“ produktus su magnetais jautė neigiamą poveikį sveikatai (galvos svaigimas, kraujospūdžio pakilimas ir kt,). Pareiškėjos platinami kvietimai į renginius, kaip minėta, buvo dviejų rūšių. Viename jų buvo tiesiogiai nurodoma, kad bus kalbama apie reabilitacinės produkcijos naujieną (t.2 b.l./ 160), tačiau kitame (t.2 b.l. 149) tai nutylima, nors nedviprasmiškai kalbama apie skausmų, sutrikimų, sąnarių ligų, širdies ritmo sutrikimų atsikratymą, kalbama apie priemones, kurių pagalba nurodyti negalavimai išnyksta. Vartotojų parodymai, kvietimo dviprasmiškas turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo padaryta išvada dėl to, kad prezentacijų metu buvo teikiama informacija ir pristatomi gaminiai tokiu būdu, jog susidarė įspūdis , kad produktas gali gydyti. Jau buvo nustatyta, kad vartotojui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, turi būti pateikiama aiški, suprantama informacija, nesudaranti klaidingos informacijos įspūdžio, apgaulingo tvirtinimo, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos atstovai siekė ir sudarė tokį įspūdį, kad produktai gali gydyti.

Pareiškėjos buvo pateikti asmenų paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad čiužiniai turi teigiamą poveikį sveikatai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu prašymo iškviesti šiuos asmenis nebuvo reiškiama. UAB „TORPOL Baltija“ nurodė, kad šių intarpų poveikio įvertinimo klinikiniai tyrimai buvo atlikti įvairiose įstaigose, tačiau įrodymais pagrįstos medicinos požiūriu konkrečios informacijos apie atliktų tyrimų rezultatus nepateikė.

Akreditavimo tarnyba 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai (gydytojai kardiologais, ortopedai traumatologai, reumatologai, neurologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, onkologai radioterapeutai, akušeriai ginekologai) nepatvirtino čiužinių gydomojo poveikio ir išreiškė abejones dėl šių gaminių teigiamo poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo (t. 4, b. l. 108–109).

Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. kovo 25 d. rašte nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai - VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja J. K. (jau minėta) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. A. K. konstatavo, kad duomenys apie magnetinių intarpų gydomąjį poveikį, esant tam tikroms patologijoms, ir apsauginį poveikį nuo šių patologijų, yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio.

LR Sveikatos apsaugos ministerija, susipažinusi su pareiškėjos teikta informacija, padarė išvadą, jog UAB „TORPOL Baltija“ pateikti duomenys negali būti laikomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės parduodamų gaminių gydomąsias ar nuo atitinkamų patologijų apsaugančias savybes (t. 4, b. l. 126).

Informacija apie gaminius, nepateikiant moksliškai pagrįstų įrodymų, vertinama kaip priemonė kuo patraukliau pateikti prekę, o prezentacijos metu pareiškėjos atstovų išsakyti teiginiai, sudarę įspūdį apie čiužinių gydomąsias savybes, nepagrįsti objektyviais įrodymais, pagrįstai nebuvo vertinami kaip teisingi Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto prasme.

Vartotojai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad prezentacijų metu buvo prašoma įvardyti savo negalavimus, o po to buvo įtikinama, kad vienam čiužinys padės sureguliuoti kraujospūdį, kitam išgydys nemigą, stuburo, sąnarių, klubų skausmus, nervų uždegimą, prostatą ar pašalins kitą negalavimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės išvada dėl įstatymo 7 str.15 punkto pažeidimo yra pagrįsta.

Pripažinus atsakovo išvadas teisingomis, teismas daro išvadą, kad skundo argumentai nepagrįsti, nepaneigia atsakovo išvadų ir skundas negali būti tenkinamas.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Pareiškėja praeityje jau buvo bausta 2012 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 12NKV-26 už Įstatymo pažeidimus ir, nepaisydama to, toliau tęsė savo veiklą. Įvertinęs pažeidimų mastą ir trukmę analogiška veikla tęsiama iki šiol, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skirta 69 000 Lt bauda yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, straipsniais, 88 str. 1d. 1p. teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „TORPOL Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.