- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- I-338-365/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02285-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Gintaras Dzedulionis, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „TORPOL Baltija“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Marina Gušauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms D. G. B. ir advokatei Marinai Gušauskienei, atsakovės atstovėms Jurgitai Beniulienei ir Kristinai Grigaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „TORPOL Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gegužės 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) priėmė nutarimą byloje dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir NKVVDĮ, ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, bei 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą ir skyrė UAB „TORPOL Baltija“ 69 000,00 Lt baudą. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pareiškėja teismo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 12NKV-23 dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo (t. 1, b. l. 1–8).
Šalies argumentai
Skunde dėl NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nurodė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti minėtos įstatymo nuostatos pažeidimą, būtina sąlygų visuma, t. y. komercinė veikla turi neatitikti profesinio atidumo reikalavimų ir komercinė veikla iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Šiuo atveju nėra nei vienos sąlygos, kuri būtų pažeista pareiškėjai vykdant komercinę veiklą. Dėl jos platinamos produkcijos konsultuoja specialistai, kurie yra įgiję visas reikiamas žinias, kad galėtų suteikti visapusišką informaciją apie produkciją. Pareiškėjos veikla nedaro įtakos priimant sprendimą įsigyti prekę ar jos nesigyti. Produkciją įsigyja daugiausiai 10 % dalyvaujančiųjų prezentacijose asmenų. Atsakovė nenustatė jokių pareiškėjos veiksmų, kurie būtų susilpninę vartotojų gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinę sudaryti sandorį. Be to, vartotojams suteikiamas 7 dienų terminas nutraukti sutartį, taigi, net prezentacijos metu sudarę sandorį klientai gali jį nutraukti per 7 dienas. Kvietimai į organizuojamas prezentacijas yra platinami juos įmetant į pašto dėžutes neturint informacijos, kokio amžiaus žmonės gyvena tam tikrame būste. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos veikla nukreipta į senyvo amžiaus asmenis. Pareiškėjos produkcija su biomagnetais skirta ne vyresnio amžiaus žmonėms, o visiems, turintiems sveikatos nusiskundimų asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus grupės. Dėl NKVVDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo laikėsi nuomonės, kad šiam pažeidimui konstatuoti turi būti klientui neatskleista, nuslėpta ar pateikta neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku ne bet kokia informacija, o būtent esminė. Esmine informacija pirkimo-pardavimo sutarties atveju paprastai laikoma kaina, sutarties dalykas ir kiekis. Pirkėjų teiginiai patvirtina, jog prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartis vartotojams visa esminė informacija buvo pateikta. Nuo vartotojų nebuvo nuslėpta ir jiems nebuvo neatskleista informacija, kuri būtų turėjusi įtakos sprendžiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar jos nesudaryti. Be to, pareiškėjos vykdomų prezentacijų metu visi vartotojai yra supažindinami su naudojimosi instrukcijomis, t. y. rašytine medžiaga. Šią informaciją gali gauti visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas pirks prekę, ar ne. NKVVDĮ 7 straipsnio 15 punkto pažeidimo laikėsi nuomonės, kad nei prieš parduodant, nei sudarius pirkimo-pardavimo sutartį nėra teigiama, jog pareiškėjos produkcija gydo ar išgydys nuo kokių nors ligų. Produkcija skirta reabilitacijai, ji gali palengvinti gijimo procesą, bet ne gydyti. Pareiškėjas ar jo atstovai neteigė, jog produkcija gydo, tai patvirtino ir vartotojai. Atsakovė nepagrindė, jog pareiškėjas skleidė nepagrįstą informaciją, o tik rėmėsi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, todėl atsakovė visapusiškai neištyrė visų aplinkybių, rėmėsi tik subjektyviais vartotojų prašymais, neatsižvelgė į kitų vartotojų atsiliepimus, kuriuos pateikė pareiškėjas, todėl priimtas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Mano, kad buvo pažeistos jos kaip pareiškėjos teisės, nes nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus atsakovės posėdyje dalyvavusioms vartotojoms. Draudimas užduoti klausimus buvo grindžiamas tuo, jog komisija gavo visus reikiamus atsakymus. Tokie komisijos veiksmai, t. y. draudimas užduoti klausimus trukdant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą nepaliekant abejonių, pažeidė pareiškėjos procesines teises į gynybą bei sukėlė žalą pareiškėjos reputacijai. Komisija turėjo išankstinį nusiteikimą, buvo susidariusi subjektyvų požiūrį ir nesiekė išsiaiškinti visų aplinkybių, panaikinti vartotojų tarpusavio prieštaravimų, todėl buvo ignoruojami pareiškėjos atsikirtimai ir priimtas nepagrįstas nutarimas. Ginčijamą nutarimą laiko neteisėtu ir prašo jį naikinti. (t. 1, b. l. 1–8).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (t. 1, b. l. 83–94) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja nagrinėjamu atveju pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. UAB „TORPOL Baltija“ , nepaisydama Tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 12NKV-26 paskirtos 7 000 Lt baudos, tęsė tą pačią veiklą, už kurią jau buvo bausta. Ši aplinkybė laikoma sunkinančia aplinkybe. Dėl Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nurodė, kad kvietimo į renginio turinys neatskleidžia, jog renginio tikslas - reklamuoti ir parduoti bendrovės produkciją. Be to, šiuo kvietimu taip pat sudaromas vykdomos viešosios, visuomenei naudingos veiklos įspūdis . Vartotojai prašymuose nurodė, kad pareiškėja prezentacijų metu darė įtaigą, taikė psichologinį spaudimą sudaryti sutartį. Todėl nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atstovai galėjo apriboti vartotojų pasirinkimo laisvę ir galimybę priimti informacija paremtą sprendimą produkto atžvilgiu. Tokie bendrovės veiksmai ne tik neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, tačiau ir iškreipia vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Pareiškėja sudarė neteisingą įspūdį, kad renginį veda sveikatos specialistas, pasinaudojo vartotojų patiklumu, pažeidė specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartą bei iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kadangi sveikatos specialisto patarimai dėl bendrovės produktų gydomojo poveikio labiau paveikia tam tikromis ligomis sergančius vartotojus įsigyti bendrovės produktus. Pareiškėja į savo prezentacijas pritraukė asmenis, susidomėjusius sveiku gyvenimo būdu, bet ne bendrovės produkcija. Taigi minėti profesinio atidumo reikalavimo pažeidimai galėjo iškreipti ir iškreipė vartotojų grupės, kuri dėl amžiaus ir patiklumo yra ypač lengvai paveikiama, vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kadangi žinodami komercinį renginio pobūdį ir nesusidarydami klaidingo įspūdžio, kad renginio turinys bus apie sveiką gyvenimo būdą, vartotojai galimai nebūtų ėję į pareiškėjos renginius. Atsižvelgiant į tai, jog visi vartotojai prašymuose nurodė, kad pageidauja sutartį nutraukti, teigtina, kad pareiškėja paskatino vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Be to, pareiškėjos veikla nukreipta į vartotojus, turinčius sveikatos problemų, dažniausiai vyresnio amžiaus asmenis. Vidutinis šios grupės narys yra jautrus sveikatos klausimams, turintis blogesnes galimybes pasitikrinti jam teikiamą informaciją, lengviau pasiduodantis komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai, nei standartinis vidutinis vartotojas (kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius). Dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo nurodė, kad vertinant produkto aprašyme įtvirtintą informaciją, atsižvelgta į Akreditavimo tarnybos 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodytas aplinkybes, kad produkto aprašyme pastebėta nemažai netikslumų, prieštaraujančių išsireiškimų, nepagrįstų teiginių, nepateikta informacija, susijusi su techninėmis charakteristikomis. Produktų aprašymuose nėra pateikta informacijos, susijusios su fizikinėmis charakteristikomis, poveikio sritimi, trukme, procedūrų skaičiumi, taikymo metodika. Produkto naudojimo instrukcijoje pateikti teiginiai apie šalutinį poveikį prieštarauja vieni kitiems. Be to, įvertinus pareiškėjos veiklos specifiką, informacija vartotojams pirmiausia perteikiama renginio prezentacijos metu, o paskaityti produkto aprašyme pateiktą informaciją vartotojai turi galimybę vėliau. Pareiškėja prezentacijų metu vartotojams nesuteikė išsamios ir pakankamos informacijos apie atvejus, kuomet bendrovės produktų netinka naudoti ir, kad prieš gaminio naudojimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Be to, vartotojai prašymuose nurodė itin (mažą) bendrovės teikiamos pasirašyti sutarties šriftą. Atsižvelgusi į vartotojų, pateikusių skundus, amžių (63-83 metai), atsakovė teigė, kad bendrovės žodžiu pateikiama informacija galėjo turėti itin didelę įtaką vartotojų sprendimui sudaryti sutartį. Tokiu būdu vartotojui esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, pateikiama neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai, ne laiku. Dėl Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimo nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindė bendrovės skleistų teiginių dėl produktų gydomųjų savybių, todėl negali būti laikomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės parduodamų gaminių gydomąsias ar nuo atitinkamų patologijų apsaugančias savybes. Nesant aiškiai įrodančių duomenų apie pareiškėjos produktų gydomąjį poveikį, jos teiginiai klaidino vidutinį tikslinės grupės vartotoją. Be to, prezentacijos metu bendrovės atstovas rekomenduoja vartotojams nevartoti arba mažinti cheminių vaistų vartojimą, tačiau tokio turinio patarimus ne sveikatos srities specialistai vartotojams dalina neatsakingai, nesusipažinę ir neįvertinę vartotojų sveikatos būklės. Pareiškėjos atstovai prezentacijų metu nurodydavo, kad gaminys tinka visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, negalavimo pobūdžio, persirgtų ligų. Todėl pareiškėja, siekdama parduoti gaminius, akcentavo produktų tik teigiamą poveikį sveikatai ir tokiu būdu paskatino vartotojus įsigyti minėtus produktus. Be to, vartotojams, kurie teigė, jog jautė gaminio nepageidaujamą poveikį, teikiamuose raštuose patarė gaminį „prisipratinti“, tačiau, atsakovės nuomone, pareiškėja tokiu atveju turėjo rekomenduoti vartotojui kreiptis į specialistą, ir neturėjo pati rekomenduoti asmeniui, ką daryti konkrečiu atveju. UAB „TORPOL Baltija“ vykdydama komercinę veiklą apgaulingai tvirtino, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Tokio pobūdžio komercinė veikla bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, todėl pareiškėja pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 15 punkte įtvirtintą draudimą. Dėl skunde nurodytų pareiškėjos pažeistų teisių nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 (toliau - Taisyklės) 56 punktu, bylos nagrinėjimo dalyviai turi teisę susipažinti su bylos nagrinėjimo protokolu ir per vieną darbo dieną po bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo surašymo dienos pateikti Komisijai pastabas raštu dėl bylos nagrinėjimo protokolo. Bendrovė bylos nagrinėjimo posėdžio metu vartotojai suformulavo analogišką klausimą, kurį vartotojams raštu buvo pateikusi atsakovė ir apie tai buvo informuota pareiškėja pranešimu. Todėl, bylos nagrinėjimo posėdžio metu pareiškėjos buvo paprašyta papildomai nekartoti informacijos, pateiktos bylos medžiagoje. Kitų klausimų vartotojams, nei tie, kuriuos vartotojams raštu buvo pateikusi atsakovė ir bendrovė neturėjo. Be to, pareiškėja tyrimo metu turėjo teisę atvykti į Tarnybą susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti pastabas, tačiau atsakovei jokių pastabų dėl protokolo, kuriame išdėstytos visos bylos nagrinėjimo posėdyje aplinkybės, dalyvių prašymai, paaiškinimai ir pan. nepateikė (t. 1, b. l. 83–94).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus pilnai, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti pilnai (2014 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus pilnai, papildomų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2014 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 12NKV-23 „Dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo vartotojų I. B. (t. 5, b. l. 38–51), I. K. (t. 5, b. l. 54–61), A. I. ir V. S. (t. 5, b. l. 62–67), S. J. (t. 5, b. l. 69–79), G. P. (t. 5, b. l. 101–110), S. B. (t. 5, b. l. 124–142), R. N. (t. 5, b. l. 144–154), B. V. (t. 5, b. l. 157–185), K. R., atstovaujančios S. S. (t. 5, b. l. 195–200, t. 6, b. l. 1–16), J. M. Ž. (t. 6, b. l. 21–37), R. P. (t. 6, b. l. 58–109), A. D. P. (t. 6, b. l. 123–170, 175–200), N. B. (t. 7, b. l.11–16), I. D. (t. 7, b. l. 22–69), Z. B. (t. 7, b. l. 92–101), G. S. (t. 7, b. l. 102–109), I. M. R. (t. 7, b. l. 126–158), J. V. (t. 7, b. l. 173–196) prašymus su priedais (papildomais dokumentais) dėl UAB „TORPOL Baltija“ veiklos.
Pirkimo – pardavimo sutartys šalių sutarimu nutrauktos su I. B. (t. 5, b. l. 53), I. K. (t. 5, b. l. 60), G. P. (t. 5, b. l. 123) ir N. B. (t. 7, b. l. 21) .
2012 m. lapkričio 30 d. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu pradėta nagrinėjimo procedūra dėl UAB „TORPOL Baltija“ veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas (t. 3, b. l. 184–197). Atsakovė 2012 m. gruodžio 19 d. raštu paprašė pareiškėjos pateikti informaciją (t. 3, b. l. 199–200). Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu nutarė baigti tyrimą ir bylą nagrinėti Komisijos posėdyje (t. 4, b. l. 134). Pareiškėja atsakovei pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodyti analogiški argumentai kaip ir skunde teismui (t. 1, b. l. 95–124). Atsakovei taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai (t. 1, b. l. 125 – t. 3, b. l. 41). 2014 m. gegužės 16 d. vyko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos posėdis (t. 3, b. l. 58–74). Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu nutarė už nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą skirti UAB „TORPOL Baltija“ 69 000 Lt baudą (t. 1, b. l. 13–70, t. 3, b. l. 79–136). Priimtas nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjai UAB „TORPOL Baltija“ (t. 3, b. l. 137).
Vienas iš pareiškėjo skundo argumentų buvo tai, kad atsakovui atliekant tyrimą jie neturėjo galimybės užduoti klausimų skundus parašiusiems asmenims, t.y. vartotojų parodymus pareiškėjas vertino kaip neobjektyvius ir vienpusius. Siekdamas išspręsti šį klausimą, teismas kvietė liudytojus – vartotojus apklausai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. P. paaiškino, kad skrajutę apie renginį rado pašto dėžutėje; į renginį nuėjo su anūke ir nusipirko čiužinį. Prieš pasirašant sutartį, renginį vedę asmenys nedavė paskaityti sutarties sąlygų, visą laiką ją skubino, ji jautė spaudimą dėl sutarties sudarymo. Čiužinio naudoti negali, nes po panaudojimo niežti kūną, užgulė ausis, užtino paakiai. Čiužinį įsigijo penktadienį, o dėl sutarties nutraukimo kreipėsi pirmadienį, tačiau pareiškėjo atstovai atsisakė sutartį nutraukti. Renginį vedę asmenys apie čiužinius kalbėjo tik teigiamai, kad padės sureguliuos kraujospūdį, teigiamai veiks sąnarius, kaulus, stuburą, draudimų jokių nenurodė. Liudytoja neprisiminė, ar atstovai rekomendavo pasikonsultuoti su gydytoja, ar ne, tik minėjo, kad jei čiužinys netiks, tuomet jį bus galima grąžinti. Prezentacijoje dalyvavo daugiau kaip 10 žmonių ir didžioji dalis buvo pagyvenusių žmonių (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. J. taip pat paaiškino, kad skrajutę rado pašto dėžutėje; buvo nurodoma, kad šalia jos namų esančios mokyklos salėje vyks renginys apie sveikatą. Į renginį nuėjo su drauge, nes iš skrajutės suprato, kad renginys bus apie sveikatą. Renginį vedęs žmogus prisistatė fiziku, baigusiu universitetą ,ir liudytoja šiuo asmeniu patikėjo. Nurodė, kad renginio metu apie čiužinį buvo kalbama labai teigiamai ir jo naudoti nerekomendavo tik tiems žmonėms, kurie turi didelius implantus. Ji atstovui minėjo, kad jos širdis yra operuota, bet buvo nuraminta, kad čiužinys nepakenks, nes pas ją mažas implantas. Įsigijusį čiužinį ir jį išbandžiusi suprato, kad čiužinys netinka. Ant čiužinio gulėjo kelias dienas po 15 min, tačiau po trečios dienos, jai pakilo kraujospūdis, dėl ko kvietėsi greitąją medicininę pagalbą. Atvykusi gydytoja pasakė, kad toks čiužinys jai netinka. Kai nustojo naudoti čiužinį, kraujospūdis susinormalizavo. Šiuo metu čiužinys stovi namuose nenaudojamas, nes pardavėjas atsisakė nutraukti sutartį ir priimti prekę. Už prekių komplektą sumokėjo 3 050 Lt, pirko išsimokėtinai per vienerius metus,karu su čiužiniu gavo įvairių priedų, kiek kiekvienas daiktas-priedas kainuoja atskirai, pardavėjas nenurodė. Pardavėjas atskirai vieno čiužinio nepardavė, tik prekių komplektą. Ji čiužinio naudojimo instrukciją perskaitė, bet jokių draudimų nurodyta nebuvo. Renginyje dalyvavo daug žmonių ir visi buvo pagyvenę (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. D. paaiškino, kad pašto dėžutėje rado skrajutę apie renginį. Toks pat skelbimas buvo pakabintas ir laiptinės koridoriuje. Renginio metu visą valandą buvo giriamas čiužinukas, apie kitus produktus nebuvo kalbama. Renginį vedė asmuo prisistatęs Mariumi, o čiužinį įsigyti įkalbėjo asmuo vardu Antanas. Pareiškėjos atstovui sakė, kad prieš įsigydama nori pasitarti su gydytoja, tačiau jai teigė, kad čiužinys tinka pastoviam naudojimui, todėl pasitarti su gydytoju nereikia. Pokalbio metu su Antanu, jai paskambino anūkas. Kol ji kalbėjo telefonu, Antanas, paėmęs jos pensininko pažymėjimą iš rankų, užpildė sutartį ir padavė pasirašyti. Sutartis buvo surašyta smulkiu šriftu. Kai pasirašė sutartį, buvo skubiai išvesta iš renginio, pasodinta į automobilį ir parvežta su čiužiniu į namus. Pirmą naktį išmiegojus ant įsigyto čiužinio ėmė blogai jaustis, bet ji dar nesuprato, kad tai galėjo būti čiužinio poveikis. Po antros nakties ištino veidas ir tuomet ji suprato, kad tai čiužinio neigiamas poveikis. Sutarties sąlygas perskaitė tik sekančią dieną su lupa. Tai vyko savaitgalį, po kurio ji kreipėsi į pareiškėją dėl sutarties nutraukimo ir prekių grąžinimo. Liudytojos atvežtas prekes pareiškėja priėmė, tačiau atsisakė nutraukti sutartį. Nurodė, kad prezentacijos metu atstovai sakė, kad čiužinį galima įsigyti su didele nuolaida, t. y. už 2 000 Lt. Prezentacijos metu buvo pristatomas tik vienos rūšies čiužinys, buvo dalinamos dovanos –maisto papildas „Magnis+B6“, kurias liudytoja grąžino kartu su prekėmis. Jai 80 metų ir ją sudomino įtikinamai pateikti pasakojimai apie atliktus gydytojų tyrimus dėl čiužinio teigiamo poveikio. Apie tai, kad prie čiužinio reikia „pratintis“, kad reik gulėti ant čiužinio tik po kelias minutes, nebuvo kalbama (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta specialistė J. K. patvirtino, kad ji dirba VŠĮ VU Santariškių klinikose Reabilitacijos centre Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Nurodė, kad prieš įsigyjant daiktą skirtą gydymui ar reabilitacijai reikia pasitarti su gydytoju, ypač, jei asmuo serga lėtinėmis ligomis. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonės gali sirgti lėtinėmis ligomis, todėl, pristatant prekę, į tai turi būti akcentuojamas dėmesys. Liudytoja nurodė, kad ji su kolega profesoriumi K. atsakė į raštu gautus klausimus pagal pateiktą informaciją. Buvo padaryta išvada, kad informacijos neužtenka patvirtinti, kad daiktas tinkjamas sveikatos gerinimui. Turi būti nurodyti konkretūs atlikti tyrimai, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir yra skelbiami viešai. Medikams nebuvo pateiktas pats gaminys įvertinimui, tik gautas raštas su klausimais ir nurodyta informacija apie juos. Liudytojos teigimu, net ir matydama daiktą natūroje, ji negalėtų įvertinti jo poveikio žmogaus sveikatai, tam turi būti atlikti specialūs tyrimai. Reabilitacijoje magnetinis laukas yra naudojamas, tačiau tik kaip vienas iš gydymo komplekso sudėtinių dalių ir ne visiems ligoniams. Magnetinio lauko kontraindikacijos yra nustatytos. Skiriant gydymą ar reabilitaciją, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, koks gali būti skiriamas magnetinio lauko stiprumas. Kiekvienas teiginys apie produktą, gerinantį sveikatą, turi būti pagrįstas įrodymais, moksliniais tyrimais. Asmuo vedantis renginį apie sveikatą, jos gerinimo priemones, gali tik cituoti atliktus mokslinius tyrimus, tačiau atsakyti į klausimus apie medicinos prietaisus, gali tik asmuo, turintis medicininį išsilavinimą (2014 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. B. aiškino, kad ji 2011 m. rugpjūčio mėn. su drauge nuėjo į restoraną Kaune, kuriame vyko prezentacija. Į prezentaciją pasikvietė draugė, kurios kvietime buvo nurodyta, kad naudojantiems vaistus, gali būti nuimamas skausmas be vaistų. Ji Ji buvo grįžusi iš ligoninės ir kentė stuburo skausmus, todėl nuėjo į renginį pasiklausyti informacijos apie skausmo atsikratymą be vaistų. Prezentacijoje dalyvavo du vedėjai. Prezentacijos metu buvo paklausta, kas turi problemų su stuburu ir liudytoja pakėlė ranką. Vienas vedėjas ją nusivedė toliau nuo kitų, o kitas - tesė prezentaciją toliau. Prezentacijos ji daugiau negirdėjo, nes kalbėjosi individualiai su ją nusivedusiu vadybininku. Atstovas paaiškino, kad jei kiekvieną dieną ji pagulės ant jų pristatomo čiužinio, tai skausmas išnyks, ji pasveiks. Dar buvo sakoma, kad susitvarkys miegas ir spaudimas, skausmai praeis. Buvo minėta, kad čiužinio negalima naudoti tik tiems, kurie turi širdies stimuliatorių, kitų kontraindikacijų nebuvo nurodyta. Prezentacijos metu ji viena pasisakė, kad turi stuburo problemų, todėl ji buvo atskirai nuvesta nuo maždaug 20 žmonių grupės ir atstovas su ja kalbėjosi atskirai. Prašė leisti išbandyti čiužinį prezentacijos metu, bet atstovas pasakė, kad grįžus namo ji tai galės padaryti, kai įsigys prekę, galės įsitikinti, koks geras yra čiužinys. Buvo duotas paskaityti ranka rašytas atsiliepimas, kuriame kažkokia moteris teigė, kad panaudojusi čiužinį jaučiasi gerai. Ji patikėjo atstovo teiginiais ir sudarė sutartį. Vadybininkas labai skubino sudaryti sutartį. Iškart po sutarties pasirašymo, pasiūlė parvežti ją su daiktais-pirkiniais į namus. Prieš išeidamas iš jos namų vadybininkas pasakė, kad jei čiužinys netiks, tai jis viską sutvarkys ir čiužinį bus galima grąžinti. Išbandžiusi čiužinio poveikį, sekančią dieną ji kreipėsi į pardavėją su pretenzijomis, nes po 10 min. gulėjimo ant čiužinio pakilo kraujospūdis, pradėjo skaudėti sąnarius ir galvą, išbėrė kūną. Ji turi žemą kraujospūdį, tačiau vaistų dėl to nenaudoja. Geria vaistus nuo skausmo „Dolmen“ ir „Magnezija“. Pareiškėjos atstovai nenorėjo su ja kalbėti, atvežus-grąžinant prekes atsisakė jas priimti, teigė, kad atostogauja ir per 10 dienų išsiaiškins. Čiužinio vertė yra 2 500 Lt., už čiužinį buvo sumokėjusi 500 Lt avansą, kurio pareiškėja grąžinti nenorėjo. Prezentacijos metu ji vienintelė įsigijo čiužinį „Biorezonans“, nors pridėta kito čiužinio naudojimosi instrukcija. Pinigai už čiužinį dabar grąžinti, prekės pasiėmė pardavėjas praėjus 2 metams. Kartu su čiužiniu buvo pristatytos ir dovanos, tačiau jos buvo nurodytos pirkimo dokumentuose. Buvo nurodyta didelė dovanų vertė. Liudytoja čiužinį su dovanomis grąžino pardavėjui, nes nei viena preke nesinaudojo, tik išbandė čiužinį. Čiužinį įsigijo, norėdama gerai jaustis. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, išsilavinusi, tačiau, prieš pasirašant, sutarties neperskaitė, nes sutarties šriftas buvo labai mažas, o su savimi akinių neturėjo. Namuose taip pat nedavė - nespėjo sutarties perskaityti, nes vadybininkas labai skubėjo. Vadybininkas visų pinigų sumokėti nereikalavo, tik sakė, kad kuo daugiau sumokės iš karto, tuo reiks mažiau mokėti vėliau, kad mokėjimus išdėstys nedidelėmis sumomis. Prieš sutarties pasirašymą ji norėjo pasikonsultuoti su gydytoju, bet vadybininkas sakė, kad jis yra pats medikas, tik dar nebaigęs mokslų. Taip pat norėjo pasikonsultuoti su sūnumi ir klausė, ar ji gali sutartį sudaryti vėliau, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tik prezentacijos metu taikoma didelė nuolaida čiužiniui, t. y. nuo 5 000 Lt kaina sumažinama iki 2 500 Lt. Tokiu būdu įkalbėjo sudaryti sutartį, nes viskas vyko labai greitai. Ji bendravo su vadybininku A. V.. Į renginį liudytoja ėjo nepasiėmusi su savimi pinigų, nes neketino nieko pirkti. Prezentacijoje dalyvavo senyvo amžiaus žmonės, eidama į renginį nežinojo, kad prezentacijos metu bus siūloma įsigyti prekes. Čiužinį naudojo tik vieną kartą, daugiau nenaudojo. (2014 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Po šių liudytojų apklausos pareiškėjams buvo suteikiama galimybė užduoti klausimus. Po visų minėtų atvykusių liudytojų apklausos teismas klausė ar būtina kviesti apklausai kitus asmenis, parašiusius skundus vartotojų teisių gynimo institucijai, ar nori aiškintis kokius nors klausimus su vartotojais, tačiau pareiškėjos atstovai tokio prašymo nereiškė, išsakė nuomonę, kad pakanka apklaustų liudytojų.
Jau buvo minėta, kad tyrimo metu buvo nustatyti keli nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimai. Teismas pasisakys dėl kiekvieno jų atskirai.
Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.
Įstatymo 3str.2d.2p. nustato, kad komercinė veikla, kuri iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, yra nesąžininga ir draudžiama. Šio straipsnio 3d. nustato, kad, kai komercinė veikla, kurią kaip nesąžiningą komercinės veiklos subjektas galėjo pagrįstai numatyti, yra nukreipta į aiškiai nustatomą grupę vartotojų, kurių elgesys dėl jų psichinės arba fizinės negalios, amžiaus arba patiklumo gali būti ypač lengvai iškreipiamas komercine veikla ar siūlomu produktu, ir kai ši komercinė veikla gali iš esmės iškreipti tokios vartotojų grupės nario ekonominį elgesį, komercinė veikla vertinama vidutinio tos grupės nario atžvilgiu. Nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgiama į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog klaidinančiais veiksmais laikomas apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų (šiuo atveju pagrindinių produkto savybių) apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
Įstatyme bei 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir pačią tokio suklaidinimo galimybę. Todėl sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą.
Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog siekiant nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą būtinos dvi sąlygos: 1. ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų; 2. iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.
Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia vidutinį vartotoją: tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, vidutinį vartotoją laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (1998 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657). Įstatymo 2 str. 9d. profesinį didumą apibūdina kaip specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartą, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.
Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, būtina įvertinti, ar atsakovės nagrinėti pareiškėjos veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, taip pat ir tuomet, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.
Bylos medžiaga (vartotojų prašymai, atsakovės posėdžio protokolas ir kt. medžiaga) patvirtina, kad komercinės veiklos tyrimas dėl UAB „TORPOL Baltija“ pradėtas dėl 19 vartotojų (I. B., I. K., A. I. ir V. S., S. J., G. P., S. B., R. N., B. V., K. R., atstovaujančios S. S., J. M. Ž., R. P., A. D. P., N. B., I. D., Z. B., G. S., I. M. R., J. V.) skundų.
Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojai, kurie su prašymais kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą buvo nuo 63 iki 83 metų amžiaus (duomenys byloje: skundai, paaiškinimai). Teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos taip pat patvirtino, kad prezentacijose daugiausia dalyvaudavo vyresnio amžiaus asmenys.
Dalyvauti prezentacijose asmenys buvo paskatinti, nes gautuose kvietimuose buvo nurodyta, kad bus kalbama apie sveikatą, jos gerinimą, sveiką gyvenseną. Nors sveikatos temos aktualios įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau sveikatos problemų dažniausia turi vyresnio amžiaus žmonės. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad vidutinis vyresnio amžiaus grupės narys yra jautrus sveikatos klausimams, turintis blogesnes galimybes pasitikrinti jam teikiamą informaciją, dėl ko lengviau pasiduodantis komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai, nei standartinis vidutinis vartotojas, kuris turėtų būti pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, neveikiamas emocijų dėl turimų susirgimų. Todėl, teismo nuomone, buvo pagrįstas pagrindas teigti, kad UAB „TORPOL Baltija“ veikla orientuota/nukreipta į vartotojus, turinčius sveikatos problemų, dažniausiai vyresnio amžiaus asmenis.
Įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad profesinis atidumas - tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Todėl nagrinėjamu atveju analizuojamas UAB „TORPOL Baltija“ komercinės veiklos atitikimas profesinio atidumo reikalavimams.
Pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva I999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB preambulės 21 punkte nustatyta, kad ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta vietoje, kuri nėra prekybai skirtos prekiautojo patalpos, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje fiziškai kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, vartotojui gali būti daromas potencialus psichologinis spaudimas arba vartotojas gali susidurti su netikėtumais, nepaisant to, ar vartotojas prekiautoją kvietė, ar ne. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties termino apibrėžtis taip pat turėtų apimti situacijas, kai asmeniškai ir betarpiškai kreipiamasi į vartotoją sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, tačiau sutartis sudaroma iš karto po to prekybai skirtose prekiautojo patalpose arba naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties apibrėžimas neturėtų apimti situacijų, kai prekiautojas iš pradžių atvyksta į vartotojo namus tik siekdamas atlikti matavimus arba pateikti sąmatą ir vartotojui dėl to neatsiranda jokių įsipareigojimų, o sutartis remiantis prekiautojo pateikta sąmata sudaroma tik vėlesniu momentu prekybai skirtose prekiautojo patalpose arba naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais laikoma, kad sutartis sudaryta ne iš karto po to, kai prekiautojas kreipėsi į vartotoją, ir vartotojas, prieš sudarydamas sutartį, turėjo laiko apsvarstyti prekiautojo pateiktą sąmatą. Produktai, nupirkti per prekiautojo organizuotą ekskursiją, kurios metu jis reklamuoja ir parduoda įsigytus produktus, turėtų būti laikomi įsigytais sudarius sutartis ne prekybai skirtose patalpose.
Jau minėtos aplinkybės liudija, kad UAB „TORPOL Baltija“ veiklos sritis - komercinė veikla ne prekybai skirtose patalpose, todėl vykdant komercinę veiklą ne prekybai skirtose patalpose UAB „TORPOL Baltija“ atžvilgiu pagrįstai taikytinas aukštas rūpestingumo standartas.
Atsakovės atlikto Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo dalyką sudarė UAB „TORPOL Baltija“ komercinė veikla, pagrįsta tiesioginio pardavimo metodika. Siekdama suburti potencialius klientus pareiškėja atsitiktiniams asmenims į pašto dėžutes dalindavo kvietimus į renginius (o faktiškai – į savo prekių prezentacijas) pavadinimais „Mūsų sveikata – mūsų turtas“ ar „Sveikas ir patogus gyvenimo būdas“ (t. 2, b. l. 149, 160).
Kvietimai buvo dviejų rūšių. Viename jų buvo nurodoma, kad organizuojamas renginys, kuris vyks kavinėje, o renginio metu specialistai papasakos apie medicinos naujoves, patars, kaip išvengti kamuojančių negalavimų: galvos skausmų, miego sutrikimų, kraujospūdžio sutrikimų, sąnarių ligų ir nugaros skausmų, širdies ritmo sutikimų ir daugelio kitų negalavimų. Renginio metu bus galima bendrauti su specialistais jums (dalyviams) rūpimais klausimais ir bus galimybė išsimatuoti kraujo spaudimą. Kvietime buvo nurodoma, jog po renginio dalyvaujantieji bendraus ir atsiims dovanas sveikatai gerinti (preparatus, kurie papildo organizmą magniu, palaiko širdies, kraujagyslių, raumenų bei nervų sistemos funkcijas ). Nurodoma, kad kviečiami asmenys, norintys sveikai gyventi, rūpintis savimi bei trokštantys pasiilginti gyvenimą; atkreipiamas dėmesys, kad dalyvių skaičius ribojamas, kvietimas galioja tik 4 asmenims (t. 2, b.l. 149).
Kitos rūšies kvietime - „Mūsų sveikata-mūsų turtas“ - kviečiama susipažinti su gydytojų ir mokslininkų sukurta reabilitacinės produkcijos naujiena, kuri rekomenduojama siekiant sumažinti kasdienių cheminių vaistų vartojimą ir skirta reabilitaciniam gydymui, esant konkretiems išvardintiems susirgimams ir nurodant, kad tai tinkama ir esant kitiems negalavimams. Kvietime buvo nurodoma, kad dalyviams paruoštos dovanos – vilnos skambino priemonė, tausojanti tos rūšies audinius ir padedanti išsaugoti gydomąsias savybes. Tiek pirmos rūšies kvietime, tiek šiame kvietime nurodoma, kad dalyvių skaičius ribojamas, pabrėžiama, kad su kvietimu įėjimas nemokamas, pranešama, kad renginio metu vyks loterija, kurioje dalyvaus renginio dalyviai. (t. 2, b l. 160).
Kaip esminė spausdinto teksto žinia pabrėžiama informacija apie (išryškinta, parašyta didesnius šriftu) dovanas. Didesniu ir ryškesniu šriftu atkreipiamas dėmesys į galimybę išsimatuoti kraujo spaudimą renginio pertraukėlės metu.
Kvietimų turinys leidžia daryti išvadą, kad ne prekybai skirtose vietose (kavinėse, restoranuose, mokyklų aktų salėse, viešbučiuose, mokymų centruose) organizuojami renginiai yra specialūs, skirti asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, siekiantiems išvengti cheminių vaistų vartojimo, norintiems sužinoti kaip natūraliomis priemonėmis tausoti sveikatą ir ją atstatyti, norintiems sveikai gyventi, rūpintis savimi ir trokštantiems pasiilginti gyvenimą, skirti tik ribotam išrinktųjų dalyvių skaičiui, kuriems suteikiama galimybė dalyvauti nemokamai, kad laukiami asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, kuriems aktualios kvietime išvardintos ligos, kuriems aktualu išsimatuoti kraujospūdį, kurie vartoja cheminius vaistus. Visos kvietimų turinių detalės liudija, kad buvo orientuojamasi į apibrėžtą asmenų ratą - asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, kokiais paprastai būna asmenys, sulaukę atitinkamo amžiaus.
Kvietimuose pasisakoma apie sveikatos problemas ir neva siūlomas naujoves, kurių pagalba bus galima atstatyti sveikatą , tačiau visiškai neužsimenama, kad bus platinama ir parduodama konkreti produkcija, t.y. neužsimenama, kad tikrasis renginio tikslas – reklamuoti ir parduoti bendrovės produkciją. Kvietimais sudaromas vykdomos viešosios, visuomenei naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimo įspūdis. Nurodant informaciją apie sveikatos sutrikimų gydymo, pašalinimo naujus būdus ir priemones, nurodant , kad dalyviai turės galimybę šiais klausimais pasitarti su specialistais, buvo sudaromas įspūdis, kad dalyvaus sveikatos sutrikimų gydymo klausimais kompetentingi asmenys, nors realiai renginiuose dalyvavo viso labo tik asmenys, turintys ribotas žinias apie parduodamus čiužinius ar pledus.
Iš teismui pateikto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėjimo posėdžio protokolo matyti, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė nurodė, kad iš vartotojams pateiktų raštų galima spręsti, jog bendrovės atstovai sveikatos klausimais konsultavo daugiau nei galėtų asmuo, neturintis specialaus medicininio išlavinimo (t. 3, b. l. 69). Teismas neturi pagrindo abejoti šios institucijos atstovės kompetencija, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, sudarydama įspūdį, kad renginį veda (ar ves) sveikatos specialistai, pasinaudojo vartotojų patiklumu, tuo pažeidė specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartą, bei iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, nes sveikatos specialisto patarimai dėl bendrovės produktų gydomojo poveikio labiau paveikia tam tikromis ligomis sergančius ir dėl to jautresnius vartotojus skatinant įsigyti bendrovės produktus.
Atkreipiant dėmesį į tą aplinkybę, kad renginiai siejami su sveikatos sutrikimais, su galimybe atsikratyti šių sutrikimų, buvo orientuojamasi į asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų ir jautrius sveikatos klausimais, lengviau pasiduodančius komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai dėl turimų sveikatos sutrikimų, kurie dėl minėtų aplinkybių negali būti laikomi protingai atidžiais ir apdairiais. Visi šie asmenys, dėl nurodytų savybių ir/ar aplinkybių teismo nuomone pagrįstai nepriskirti prie standartinių vidutinių vartotojų.
UAB“Torpol Baltija“ sritis – komercinė veikla ne prekybai skirtose patalpose.
Į renginius atvykdavo asmenys, radę kvietimus savo pašto dėžutėse. Kvietimų turinys sudarė iliuziją, kad kviečiami ne visi, o išskirtiniai asmenys, kad atvykę su rastu kvietimu asmenys išskiriami iš kitų asmenų, negavusių kvietimų, tarpo, kad tik kviečiamiems asmenims bus teikiamos dovanos ir teikiamos įvairios lengvatos. Vien šios aplinkybės – renginio vieta ne įprastoje prekybai skirtoje, o išskirtinėje vietoje, išskirtiniam ribotam asmenų ratui – darė potencialų psichologinį spaudimą. Visas šias aplinkybes dėl daromo psichologinio poveikio privalėjo suvokti ir tinkamai vertinti pareiškėjo „specialistai“, todėl pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjos vadybininkų veikla neatitiko aukšto rūpestingumo standarto.
Tiek liudytojais apklausti teisminio nagrinėjimo metu vartotojai , tiek vartotojai savo prašymuose, adresuotuose vartotojų teisių gynimo institucijai, nurodė, kad UAB „TORPOL Baltija“ prezentacijų metu darė įtaką ir taikė psichologinį spaudimą sudaryti sutartį. Vartotoja A. D. P. nurodė, kad buvo skubinama sudaryti sutartį, todėl nebuvo galimybės susipažinti su gaminiu ir naudojimo instrukcija. Čiužinio aprašymas jai buvo įteiktas tik pasirašius sutartį, kartu su prekėmis (t. 6, b. l. 126). Vartotoja R. P. nurodė, kad buvo įtikinta sudaryti sutartį ir jautė spaudimą dėl sutarties sudarymo (t. 4, b. l. 56–57, 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas). Vartotoja J. V. prašyme nurodė, kad prezentacijos metu buvo daromas psichologinis spaudimas sudaryti sutartį ir vartotoja negalėjo išeiti iš patalpos tol, kol sutartis nebuvo pasirašyta (t. 7, b. l. 173). Vartotoja I. K. nurodė, kad pardavėjas ją įkalbino įsigyti prekę, nedavė perskaityti sutarties, jos nepaaiškino, o tik liepė pasirašyti sutartį (t. 5, b. l. 54). Vartotoja S. B. prašyme nurodė, kad pardavėjas, pamatęs jos susidomėjimą, nusivedė į salės kampą ir įkalbėjo pareiškėją pirkti čiužinį sakydamas, kad nebuvo tokių atvejų, kad čiužinys kam nors netiktų. Atstovas ją vežė iki namų, iškart sunešė prekes, prašė duoti kuo didesnį avansą, tuo daugiau gaus S. B. dovanų (t. 4, b. l. 45–74). Tokiu būdu identifikavę jautrius sveikatos klausimus, renginio dalyvių sveikatos sutrikimus, pareiškėjos vadybininkai kryptingai rodė jiems išskirtinį dėmesį, teigdami, kad čiužiniai padės išspręsti būtent jų sveikatos problemas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad bendrovės atstovai galėjo apriboti vartotojų pasirinkimo laisvę ir galimybę priimti informacija paremtą sprendimą produkto atžvilgiu, todėl tokie bendrovės veiksmai ne tik neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau ir iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.
Pareiškėjos skleidžiamos informacijos ir platinamos medžiagos turinys vartotojui sudarė įspūdį, jog jis gauna išskirtinai geriausią produktą, kurį tiesiog privalo įsigyti. Prezentacijos metu pateikiama tik teigiama informacija apie čiužinukus, buvo žadamos dovanos, tokiu būdu užgožiant pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Vartotojai buvo skatinami priimti sprendimą pirkti prekę iš karto po prekės pristatymo; nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirkėjų amžių tai yra per trumpas laikotarpis įsisavinti ir suprasti sutarties turinį, aiškiai išreiškiant valią dėl sutarties sudarymo/nesudarymo, kai prekės įsigijimo metu dar yra visiškai neaišku ar nupirkta prekė atitiks pirkėjų lūkesčius. Todėl toks skubotas vertimas pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas kaip dar viena sąlyga skatinanti vartotoją priimti neapgalvotą sprendimą dėl sandorio, kas galėjo sąlygoti ir sąlygojo vidutinio vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu ir neatitiko profesinio atidumo reikalavimų.
Visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo išvadas, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas šiuo atveju lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą.
Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pažeidimo
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis klaidinantį informacijos neatskleidimą apibrėžia kaip veiksmus, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs. Esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas arba jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) ir laikomas klaidinančiu informacijos neatskleidimu.
Skunde pareiškėjai dėsto savo poziciją, laikydamiesi nuostatos, kad esminė informacija tai informacija apie prekės kainą, sutarties dalyką ir kiekį. Duomenys, susiję su prekės fizikinėmis charakteristikomis, poveikio sritimi, poveikio ir naudojimo trukme, procedūrų skaičiumi ir trukme, prekės taikymo ypatumai pareiškėjo nelaikomi esmine informacija.
Medicinos normų MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 (toliau - Reglamentas), 1 priedo 14.1 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno medicinos prietaiso turi būti pridėta informacija apie saugų ir tinkamą jo naudojimą atsižvelgiant į potencialų sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir vartotojų kvalifikaciją bei žinias, ir apie jo gamintoją Informacija pateikiama etiketėje ir naudojimo instrukcijoje. Šios informacijos tikslas yra tas, kad vartotojas medicinos prietaisą naudotų saugiai ir nepakenktų savo ir aplinkinių sveikatai ir saugai. Tačiau minėtame Reglamente nenustatyti reikalavimai medicinos prietaisų platintojams.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, kad įvertinusi įvairių sričių priežiūros specialistų (gydytojų kardiologų, ortopedų traumatologų, reumatologų, neurologų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, onkologų radioterapeutų, akušerių ginekologų) išvadas dėl produktų su magnetais aprašymus nustatė, kad įvairių sričių gydytojai išreiškė abejones dėl šių gaminių teigiamo poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo. Produkto aprašyme pastebėta nemažai netikslumų, prieštaravimų, nepagrįstų teiginių, nepateikta informacija, susijusi su techninėmis charakteristikomis. Specialistų teigimu, rekomenduojant gydymui medicinos prietaisą, turi būti žinomos jo fizikinės charakteristikos, poveikio sritis, trukmė, procedūrų skaičius, taikymo metodika, parametrai, kurie bus stebimi, tačiau ši informacija nėra pateikta produkto apraše. Be to, specialistai konsultantai akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti tokius gaminius, būtina pasitarti su šeimos gydytoju arba gydytoju specialistu, kadangi pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti išprovokuotas ligos paūmėjimas. Tokiai pozicijai pritarė ir didžioji dalis ES šalių narių įgaliotų institucijų, atsakydamos į Akreditavimo tarnybos paklausimus dėl šių produktų. Todėl Akreditavimo tarnybos nuomone, gamintojo teikiama naudoti instrukcija yra netiksli ir turi būti papildyta (t. 4, b. l. 108–109).
Akreditavimo tarnyba 2013 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad UAB „TORPOL Baltija“ parduodama Lenkijos firmos Torpol Sp. z o.o. medicinos prietaisus - čiužinius su magnetiniais įdėklais ir be jų, teikia šio gaminio naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kurioje pateikiama informacija neatitinka informacijos, pateikiamos naudojimo instrukcijoje, kurią pateikė Lenkijos įgaliotoji institucija, įregistravusi Lenkijos firmos Torpol Sp. z o. o. gaminamus medicinos prietaisus. UAB „TORPOL Baltija“ su parduodamais medicinos prietaisais pirkėjams įteikia (taip pat prezentacija metu pateikia) leidinį „Biostat aprašymas“, kurio turinys neatitinka nei originalios naudojimo instrukcijos, nei instrukcijos lietuvių kalba, jame pateikiama prieštaringa informaciją, todėl vartotojai yra klaidinami. UAB „TORPOL Baltija“ raštuose vartotojams dėl skundų pateikė informaciją, kuri nenurodoma nei originalioje naudojimo instrukcijoje, nei instrukcijoje lietuvių kalba (t. 4, b. l. 127–132).
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės šių aplinkybių neneigė.
Kaip liudijo vartotojos savo paaiškinimuose ir duodamos parodymus teismui, vienu atveju buvo teigiama, kad čiužinys tinkamas visais atvejais, o kitu atveju buvo teigiama, kad išimtiniais atvejais (pvz. esant galingam širdies implantui) čiužinys netinkamas; vienu atveju (sudarant pardavimo sutartį) buvo teigiama, kad bandyti prekės nereikia, kad jis visiems padeda, o kitu atveju (grąžinant) buvo teigiama, kad reikėjo palaipsniui pratintis prie čiužinio savybių.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė, gavusi iš kompetentingos institucijos atsakymus, pagrįstai nustatė, jog vartotojui nebuvo atskleista esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio. Vartotojas turi turėti galimybę prieš įsigydamas prekę sužinoti visas aplinkybes, susijusias su prekės-prietaiso naudojimu. Šiuo atveju vartotojui esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, pateikiama nepilna, neaiški, nesuprantamai ir dviprasmiškai.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dalis vartotojų įsigijusių čiužinį, gavo visai kitos rūšies čiužinio aprašą ir naudojimo instrukcijas, t. y. vartotoja A. D. P. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo čiužinuką „Biorezonans red“ (t. 6, b. l. 127), tačiau gavo čiužinuko „Biostat“ aprašymą (t. 6, b. l. 140–152); vartotojos S. S. įsigijo antčiužinį „Biorezonans Blue“ (t. 6, b. l. 7), tačiau pateiktas čiužinuko „Biostat“ aprašymas (t. 6, b. l. 7, 4.3 punktas). Dalis vartotojų nurodė, kad naudojimosi instrukcija/aprašymas buvo įteiktas tik po sutarties sudarymo, todėl vartotojai neturėjo galimybės iš anksto, prieš sutarties sudarymą, susipažinti su naudojimosi instrukcijose/aprašymuose pateikta informacija. Šią aplinkybę patvirtino vartotojos I. B. (t. 4, b. l. 62), S. B. (t. 4, b. l. 45–47), R. N. ( t. 4, b. l. 42–43), Z. B. (t. 4, b. l. 58–59). Vartotoja B. V. nurodė, kad produkto naudojimosi instrukcija buvo įteikta iki sutarties sudarymo, tačiau nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su aprašymu bei instrukcija, nes buvo skubinama pasirašyti sutartį (t. 4, b. l. 49–52). Aplinkybę, kad su duota instrukcija nebuvo duota laiko susipažinti, patvirtino ir vartotoja R. P. (t. 4, b. l. 56–57).
Visos nurodytos aplinkybės liudija, kad esminė informaciją, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, buvo pateikiama ne laiku. Pareiškėjo atstovės teisminio nagrinėjimo metu paneigti šių aplinkybių negalėjo.
Esmine informacija, kuri turi būti žinoma vartotojui, laikytina ir informacija apie produkto galimą šalutinį poveikį. Dalis vartotojų nurodė, kad prezentacijų metu nebuvo teikiama tiksli ir išsami informacija apie atvejus, kuomet produkto (pristatomo ir siūlomo įsigyti čiužinuko) negalima naudoti. Vartotoja S. B., atsakydama raštu į atsakovės pateiktus klausimus, nurodė, kad informacija apie šalutinį poveikį nebuvo pateikta, buvo siekiama tik kuo greičiau pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį (t. 4, b. l. 45–47). Vartotojos B. V., Z. B., J. V. nurodė, kad prezentacijos metu pareiškėjos atstovas apie šalutinį produkto poveikį iš viso nekalbėjo, buvo kalbama tik apie teigiamą poveikį (t. 4, b. l. 49–52, 58–59, 77–78). Vartotoja I. D. nurodė, kad pareiškėjos atstovai teigė, jog dar nebuvo tokių atveju, kad čiužinukas kam nors netiktų, produkto nerekomendavo tik onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms (t. 4, b. l. 64–69).
Nė vienas vartotojas nenurodė, kad prezentacijų metu būtų kalbama apie būtinumą prieš gaminio įgijimą ir naudojimą pasikonsultuoti su gydytoju. (R. P. (t. 4, b. l. 56–57), A. D. P. (t. 4, b. l. 92–94) , I. D. (t. 4, b. l. 64–69), Z. B. (t. 4, b. l. 58–59), J. V. (t. 4, b. l. 77–78). Vartotoja S. B. teigė, kad prezentacijos metu klausė bendrovės atstovo, ar būtina pasitarti su gydytoju, tačiau pastarasis atsakė, jog nebūtina ir garantavo pasveikimą, jei įsigys čiužinį „Biostat“ (t. 4, b. l. 45–47).
Akreditavimo tarnyba 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, jog specialistai akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti tokius gaminius, būtina pasitarti su gydytoju arba gydytoju specialistu, kadangi pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti išprovokuotas ligos paūmėjimas (t. 4, 108–109). Analogiška pozicija išdėstyta ir Akreditavimo tarnybos 2013 m. sausio 15 d. rašte (t. 4, b. l. 111–113).
Beveik visi vartotojai prašymuose nurodė itin (mažą) bendrovės teikiamos pasirašyti sutarties teksto šriftą. Sutarties raidžių dydis nėra reglamentuotas teisės aktais, tačiau atsižvelgiant į vartotojų, pateikusių skundus, amžių (63-83 metai), neturint galimybės perskaityti rašytinę informaciją, bendrovės žodžiu pateikiama informacija galėjo turėti itin didelę įtaką vartotojų sprendimui sudaryti sutartį (pvz.t.6 b.l. 7, 71 ir kt.).
Nurodytos aplinkybės liudija, kad produktų aprašymuose nėra pateikta informacijos, susijusios su fizikinėmis charakteristikomis, poveikio sritimi, trukme, procedūrų skaičiumi, taikymo metodika. Produkto naudojimo instrukcijoje pateikti teiginiai apie šalutinį poveikį prieštarauja vieni kitiems. Informacija vartotojams pirmiausia perteikiama renginio prezentacijos metu, o paskaityti produkto aprašyme pateiktą informaciją prieš įsigyjant prekę vartotojai neturi galimybės, pateikta informacija yra surašyta smulkiu šriftu. Pareiškėja prezentacijų metu vartotojams nesuteikė išsamios ir pakankamos informacijos apie atvejus, kuomet bendrovės produktų naudoti netinka. Todėl pagrįsta atsakovės išvada, kad vartotojui esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, buvo teikiama neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ir ne laiku, t.y. Įstatymo 6 str.1d. 1p. Ir 2p. pažeidimai inkriminuoti pagrįstai.
Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimo
Įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nustatyta, jog preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.
Pareiškėja skunde nesutinka, jog ji padarė Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjos oficialioje komunikacijoje vartotojams, tiek pavieniams, tiek bendrai pristatymų metu nėra teigiama, kad gaminiai su biomagnetais gydo. Pareiškėjos teigimu, gaminiai yra skirti palengvinti reabilitaciją, o ne gydyti, būtent tokia informacija ir yra skleidžiama.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad prezentacijų metu pareiškėjos atstovai akcentuodavo teigiamą gaminių poveikį sveikatai, t. y. kad gaminiai padeda išvengti galvos skausmo, miego, kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, gydo įvairias ligas. Vartotoja S. B. patvirtino, kad bendrovės atstovas prisistatė gydytoju ir garantavo pasveikimą, jei pasirašys sutartį dėl čiužinio „Biostat“ įsigijimo (t. 4, b. l. 45–47). Vartotoja R. P. nurodė, jog UAB „TORPOL Baltija“ atstovas pasakojo, jog bendrovės gaminių dėka išnyks nemiga, raumenų, galvos skausmai, stabilizuosis kraujospūdis, išnyks galvos skausmai (t. 4, b. l. 56–57). Vartotoja A. D. P. nurodė, kad atstovų teigimu „Biostat“ čiužinukai gydo beveik visas ligas, nekenkia organizmui, suteikia galimybę atsisakyti cheminių vaistų naudojimo (t. 4, b. l. 92–94), o vartotojos I. D. teigimu prezentacijos metu buvo pristatytas čiužinukas, kuris gerina kraujotaką, iš organizmo šalina toksinus, valo kraują, stimuliuoja širdies raumenų darbą, gerina deguonies apytaką ir molekulinį veikimą, kaulų lūžių suaugimą, veikia atminties, regėjimo, mažina ūžimą ausyse, gydo lėtinį stresą (t. 4, b. l. 64–69). Vartotoja J. V. nurodė, kad pareiškėjos atstovas vardu Marius teigė, jog nupirktas daiktas padeda esant kelio ir klubo sąnariui, „panaikiną skausmą“, nereikės operuoti klubo „magnetinis čiužinys gydo“ (t. 4, b. l. 77–78).
Didžioji dalis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą pasikreipusių vartotojų prašymuose nurodė, kad panaudojus UAB „TORPOL Baltija“ produktus su magnetais jautė neigiamą poveikį sveikatai (galvos svaigimas, kraujospūdžio pakilimas ir kt,). Pareiškėjos platinami kvietimai į renginius, kaip minėta, buvo dviejų rūšių. Viename jų buvo tiesiogiai nurodoma, kad bus kalbama apie reabilitacinės produkcijos naujieną (t.2 b.l./ 160), tačiau kitame (t.2 b.l. 149) tai nutylima, nors nedviprasmiškai kalbama apie skausmų, sutrikimų, sąnarių ligų, širdies ritmo sutrikimų atsikratymą, kalbama apie priemones, kurių pagalba nurodyti negalavimai išnyksta. Vartotojų parodymai, kvietimo dviprasmiškas turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo padaryta išvada dėl to, kad prezentacijų metu buvo teikiama informacija ir pristatomi gaminiai tokiu būdu, jog susidarė įspūdis , kad produktas gali gydyti. Jau buvo nustatyta, kad vartotojui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, turi būti pateikiama aiški, suprantama informacija, nesudaranti klaidingos informacijos įspūdžio, apgaulingo tvirtinimo, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos atstovai siekė ir sudarė tokį įspūdį, kad produktai gali gydyti.
Pareiškėjos buvo pateikti asmenų paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad čiužiniai turi teigiamą poveikį sveikatai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu prašymo iškviesti šiuos asmenis nebuvo reiškiama. UAB „TORPOL Baltija“ nurodė, kad šių intarpų poveikio įvertinimo klinikiniai tyrimai buvo atlikti įvairiose įstaigose, tačiau įrodymais pagrįstos medicinos požiūriu konkrečios informacijos apie atliktų tyrimų rezultatus nepateikė.
Akreditavimo tarnyba 2013 m. sausio 18 d. rašte nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai (gydytojai kardiologais, ortopedai traumatologai, reumatologai, neurologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, onkologai radioterapeutai, akušeriai ginekologai) nepatvirtino čiužinių gydomojo poveikio ir išreiškė abejones dėl šių gaminių teigiamo poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo (t. 4, b. l. 108–109).
Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. kovo 25 d. rašte nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai - VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja J. K. (jau minėta) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. A. K. konstatavo, kad duomenys apie magnetinių intarpų gydomąjį poveikį, esant tam tikroms patologijoms, ir apsauginį poveikį nuo šių patologijų, yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio.
LR Sveikatos apsaugos ministerija, susipažinusi su pareiškėjos teikta informacija, padarė išvadą, jog UAB „TORPOL Baltija“ pateikti duomenys negali būti laikomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės parduodamų gaminių gydomąsias ar nuo atitinkamų patologijų apsaugančias savybes (t. 4, b. l. 126).
Informacija apie gaminius, nepateikiant moksliškai pagrįstų įrodymų, vertinama kaip priemonė kuo patraukliau pateikti prekę, o prezentacijos metu pareiškėjos atstovų išsakyti teiginiai, sudarę įspūdį apie čiužinių gydomąsias savybes, nepagrįsti objektyviais įrodymais, pagrįstai nebuvo vertinami kaip teisingi Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto prasme.
Vartotojai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad prezentacijų metu buvo prašoma įvardyti savo negalavimus, o po to buvo įtikinama, kad vienam čiužinys padės sureguliuoti kraujospūdį, kitam išgydys nemigą, stuburo, sąnarių, klubų skausmus, nervų uždegimą, prostatą ar pašalins kitą negalavimą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės išvada dėl įstatymo 7 str.15 punkto pažeidimo yra pagrįsta.
Pripažinus atsakovo išvadas teisingomis, teismas daro išvadą, kad skundo argumentai nepagrįsti, nepaneigia atsakovo išvadų ir skundas negali būti tenkinamas.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.
Pareiškėja praeityje jau buvo bausta 2012 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 12NKV-26 už Įstatymo pažeidimus ir, nepaisydama to, toliau tęsė savo veiklą. Įvertinęs pažeidimų mastą ir trukmę analogiška veikla tęsiama iki šiol, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skirta 69 000 Lt bauda yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, straipsniais, 88 str. 1d. 1p. teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „TORPOL Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.