Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-594-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2S-594-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12460-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Suinteresuotas asmuo
A. J., AB DNB bankas, UAB „Navalio Maritime agency“
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-594-622/2013Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-12460-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 101; 129.1; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. J., AB DNB bankas, UAB „Navalio Maritime agency“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama skirti iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo vykdyti patvarkymą nevykdymo dieną (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui J. K.. Nurodė, kad keletą kartų siuntė patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. J. darbo užmokesčio į jo darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo daromos, patvarkymai grąžinami. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas J. K. piktybiškai kliudo antstoliui vykdyti teismo sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-17 nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui J. K. atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė nei pagal vieną iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarčių Nr. 354-2N, Nr. 355-2N ir Nr. 356-2N įkeisto išieškotojo naudai turto iš varžytynių nėra pardavusi, todėl antstolė neturėjo pagrindo taikyti kitų CPK VI dalyje vykdymo procese numatytų priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų priemonių, taip pat ir išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti. Nurodo, kad teismas turėjo pasisakyti dėl antstolio prašymo skirti baudą pagrįstumo, o nespręsti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio teisėtumo klausimą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolio patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio yra neteisėti ir neturi būti vykdomi. Nesutinka su teismo argumentu, kad nerealizavus įkeisto turto, antstolis neturėjo pagrindo atlikti kitų priverstinio pobūdžio veiksmų. Skolininkai įvairiais būdais siekia vilkinti teismo sprendimų vykdymą. Pradėjus vykdyti teismo sprendimus iš įkeisto turto ir atlikus įkeisto turo vertinimus nustatė, kad jo nepakanka pilnai skoloms padengti, todėl 2012-08-10 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. J. darbo užmokesčio. Patvarkymų vykdymas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) skolininkas patvarkymų neskundė, patvarkymai nėra panaikinti, todėl jie turi būti vykdomi, o už jų nevykdymą kalti asmenys turi būti baudžiami.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas neskyrė baudos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui už antstolės reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0004/12/00452, 0004/12/00453 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-10 nutartis Nr. 354-2N/2010, Nr. 356-2N/2010 dėl skolų išieškojimo iš skolininkų A. J. ir L. J., priverstinai parduodant išieškotojo AB DNB bankas naudai įkeistą skolininkų turtą. Antstolė 2012-08-10 priėmė patvarkymus Nr. S-120010843, S-120010846, S-120010848 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir pateikė juos vykdyti skolininko A. J. darbovietei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grąžino vykdomuosius dokumentus ir patvarkymus nurodydamas, kad A. J. yra neapmokamose atostogose ir jam darbo užmokestis nėra priskaičiuojamas. Antstolė 2012-09-04 patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio grąžino vykdyti skolininko A. J. darbovietei (duomenys neskelbtini). Antstolė teigia, kad patvarkymai nėra vykdomi, todėl prašo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui J. K. skirti baudą.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kuris privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. Antstolio teisėti reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos numato teismui teisę, kai antstolio reikalavimų nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui taikyti procesinio poveikio priemones ir skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Pagrindinės šios nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su antstolės priimtų patvarkymų dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko darbovietę nevykdymu ir baudos įmonės vadovui skyrimu. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas neanalizavo pareiškėjos prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų argumentų, o vadovaudamasis teismų praktika dėl skolų išieškojimo iš kreditoriui įkeisto turto konstatavo, kad antstolė neturėjo pagrindo taikyti kitų CPK VI dalyje vykdymo procese numatytų priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų priemonių, taip pat ir išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, nes įkeistas išieškotojo naudai turtas iš varžytynių dar nėra parduotas ir remiantis tuo, antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarydamas tokią išvadą visiškai neatsižvelgė ir nevertino antstolės pateiktų argumentų, kad vykdymo procese buvo atliktas hipoteka įkeisto turto vertinimas ir nustatyta, kad įkeisto turto nepakanka visiškai atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, o jų nevertinęs ir netyręs nepagrįstai konstatavo, kad antstolė neturėjo pagrindo priimti patvarkymus nukreipti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotais patvarkymais, kurių vykdymas yra privalomas visiems asmenims (CPK 613 straipsnio 1 dalis, 585 straipsnio 1 dalis). Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis priima patvarkymą ir jį paveda vykdyti skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui (CPK 733 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad antstolės priimti patvarkymai būtų apskųsti arba kreiptasi į teismą dėl jų panaikinimo. Taigi, antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio yra galiojantys ir teisėti, todėl turi būti vykdomi, o už jų nepagrįstą nevykdymą juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui gali būti taikomos procesinio poveikio priemones ir skiriama bauda.

Kaip matyti iš bylos bei vykdomųjų bylų medžiagos antstolė kelis kartus siuntė patvarkymus skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini), patvarkymai įteikti, tačiau jie grąžinti neįvykdyti. Antstolė sprendė, kad už patvarkymų nevykdymą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas J. K. ir prašė jam skirti baudą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent jis yra atsakingas už antstolio pateiktų patvarkymų vykdymą, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nėra šios įmonės vadovas, o patvarkymų gavimo įmonėje metu (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo pats skolininkas A. J.. Be to, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas J. K. atsiliepime nurodė, kad jis nėra tas asmuo, kuris atsakingas už antstolės pateiktų dokumentų vykdymą. Pažymėtina, jog antstolė, siekdama užtikrinti tinkamą vykdymo proceso eigą, privalo tinkamai nustatyti asmenis, kurie nevykdo jos patvarkymų ir kreiptis į teismą dėl baudos šiems asmenims skyrimo. Priešingu atveju asmenys, kurie yra atsakingi už patvarkymų nevykdymą, lieka nenubausti, o tai suteikia jiems teisę piktnaudžiauti procesu, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, išvengiant įstatyme numatytų negatyvių pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turėjo išsiaiškinti, ar buvo nevykdomi patvarkymai ir jei taip, tai kas šiuo atveju yra atsakingas už antstolės priimtų ir įsiteisėjusių patvarkymų nevykdymą ir atitinkamai tam asmeniui skirti baudą, nes juridinio asmens vadovas neturi teisinio pagrindo nevykdyti teisėtų ir galiojančių antstolio įpareigojimų.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, nesurinko ir neįvertino jas patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, todėl būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali pareiškėjos prašymo skirti baudą už antstolės priimtų patvarkymų nevykdymą išnagrinėti iš esmės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Audrius Saulėnas