- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- 1-2452-893/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29400-2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- B. T.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. T., būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.04 val., Vilniuje, Stepono Batoro-Rudens gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais B. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. T. savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną vairavo neblaivus jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Verso. Nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tai buvusią dieną iš vakaro, išgėrė porą litrų stipraus alaus (6 promilių stiprumo). Toks įvykis yra pirmas jo gyvenime, anksčiau nėra vairavęs būdamas neblaivus. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jo žmonos B. V. atsakomybėn. Nurodė, kad su sutuoktine kalbėjo apie šį įvykį, ji pyko ant jo dėl tokio elgesio, jų santykiai labai geri, kadangi sutuoktinė yra valdinga, mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką.
Teismo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja B. V. nurodė, kad ji yra B. T. sutuoktinė. Nurodė, kad vyras jai papasakojo apie šį įvykį, jai nurodė, kad labai gailisi dėl savo tokio elgesio; ji labai pergyveno dėl to, labai supyko dėl jo tokio elgesio, kadangi jos sutuoktinis turi problemų su širdimi, ilgą laiką gydysi dėl to. Nurodo, kad sutuoktinis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nei ji, nei jis nevartoja alkoholio, namuose jo net neturi. Mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui – ji nevartoja alkoholinių gėrimų, daugiau skirs laiko savo vyrui, mažiau dirbs ir praleis kartu daugiau laiko. Savo vyrą charakterizuoja kaip ramų, nekeliantį balso žmogų, paklusnų. Nurodė, kad automobilis yra pirktas iš bendrų pinigų ir yra reikalingas tam, kad galėtų važinėti pas gydytojus, kadangi jos vyras turi problemų su sveikata.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. J. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., dirbo su specialistu A. J. Vilniuje, ties Stepono Batoro-Rudens gatvių sankryžos, kur buvo vykdomas vairuotojų blaivumo patikrinimas. Patikrinimui sustabdė automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo patikrintas su bekontakčiu alkotesteriu, vairuotojui pravėrus automobilio langą ir bendraujant su juo iš burnos ertmės pasklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, bekontaktis alkotesteris parodė X. Paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja B. T. 16.44 val. su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004, patikros sertifikato Nr. 1834923, buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir buvo nustatyta 1,65 promilių neblaivumas, vėliau, t. y. 17.04 val. atlikus antrą patikrinimą, buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. B. T. buvo paaiškinta, kad už šį neblaivumą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Patikrinus asmenį per Polis II naršyklę buvo nustatyta, kad B. T. vairuotojo pažymėjimas negalioja, rašant AN protokolą paaiškėjo, kad vairuotojui dėl sveikatos problemų uždrausta vairuoti, todėl buvo surašytas AN protokolas ROIK (duomenys neskelbtini). B. T. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 11, Vilnius.
2023 m. rugpjūčio 5 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad B. T. 2023 m. rugpjūčio 5 d., 16.44 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o 17.04 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pridėti patikrinimo kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 11-13).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – B. T. (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad B. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktą ir jo kaltę patvirtina liudytojos parodymai, neblaivumo nustatyto aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Nustatyta, kad kaltinamasis B. T. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.04 val., Vilniuje, Stepono Batoro-Rudens gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias aplinkybes kaltinamasis B. T. pripažino, dėl jų ginčo byloje nėra. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. T. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, gėrė stiprų alų, tačiau taip pat nurodė, kad apie metus laiko nevartojo alkoholinių gėrimų. Konstatuotina, kad kaltinamasis B. T. turėjo suprasti, kad vartojo stiprų alkoholį, praėjus sąlyginai trumpam laikui, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo B. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl B. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo sutuoktinės B. V. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis B. T. šią sąlygą atitinka, nes jis nėra teistas, yra brandaus amžiaus, (duomenys neskelbtini), be to, jis nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus, dėl to manytina, kad ši nusikalstama veika, padaryta kaltinamajam B. T. būnant brandaus amžiaus yra labiau atsitiktinė, leidžianti pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nenusikals. Be to, kaltinamais nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo sutuoktinė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad B. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė B. V. Apklausta teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja B. V. nurodė, kad ją ir sutuoktinį sieja ilgalaikis bendravimas, per bendrą jų gyvenimą jie nėra turėję konfliktų, ji savo sutuoktinį charakterizuoja tik teigiamai. Laiduotoja išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo elgesį, nurodė, kad savo pavyzdžiu gali jam daryti teigiamą įtaką ir jis ateityje nenusikals. Laiduotoja B. V. nėra bausta administracine tvarka, praeityje neteista. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja B. V. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis B. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką B. T. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 2 (dveji) metai.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam B. T., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėta transporto priemonė priklauso kaltinamajam B. T.
Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo B. T. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, B. T. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio Toyota Verslo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo B. T. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – B. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas „VĮ Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
B. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos B. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti B. T. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš B. T. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamajam B. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. B. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. B. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – B. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti B. T., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti B. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.