Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės 123 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei bendrijos pirmininkei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms J. R. ir 123-ajai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti šias sąlygas: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje ieškovo, kaip savininko teisės, yra pažeistos, būtina išsiaiškinti, ar atsakovė J. R. atliko neteisėtus veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas - ieškovas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas.

Teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant ar atsakovė pažeidė ieškovo, kaip savininko teises, teismas pripažįsta byloje konstatuotą faktą, kad ginčo lodžijoje pertvara ir durys buvo įrengtos, ir lodžija įstiklinta dar iki 1996 m.; tai patvirtino ir bendrijos pirmininkė teismo posėdyje, kuri pareigas eina nuo 1996 metų. Ši faktinė aplinkybė nėra paneigta jokiais kitais bylos duomenimis (CPK 178 str.), juolab, kad ieškovas šio fakto ir neginčijo; priešingai - ieškovas įsigijo butą 2015 m., kai lodžija buvo įstiklinta ir ginčo pertvara bei joje esančios durys jau buvo įrengtos; ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad įsigydamas butą, įvertino lodžiją ir joje įrengtą pertvarą, ir teigė, kad ankstesni savininkai žadėjo ją nugriauti. Pažymėtina, kad atsakovė butą įsigijo tik 2019 m. Taigi, akivaizdu, jog ieškovui buvo žinoma ir suprantama aplinkybė, jog jis įsigijo butą su lodžijoje esančia pertvara ir durimis, per kurias patenkama į kaimyninį (atsakovės) butą. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti pertvaros su durimis lodžijoje egzistavimą ieškovo, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, teisių pažeidimu; juolab, kad teismas nenustatė, kad atsakovė įrengė neteisėtai lodžijoje pertvarą.

Teismas nagrinėjamoje byloje, analizuodamas ir vertindamas rašytinius įrodymus, o būtent ieškovo 2019-11-15 prašymą atsakovei J. R. santykyje su byloje nustatytomis aplinkybėmis, negali ignoruoti fakto, kad ieškovas teismo posėdyje pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad 2015 m. įsigydamas butą, jis žinojo ir suvokė, kad ginčo lodžija yra įstiklinta, joje įrengta pertvara su durimis; tuo tarpu atsakovė butą įsigijo tik 2019 m., tačiau ieškovas savo 2019-11-15 prašyme atsakovei nurodo, kad pastaroji pateiktų duomenis, kokiu pagrindu yra atitvertos bendro naudojimo patalpos mūrine siena su durimis. Be to, vertinant ir ieškovo 2020-07-23 prašymą bendrijos pirmininkei dėl lodžijos įstiklinimo, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ginčo lodžija buvo įstiklinta neteisėtai; priešingai, byloje konstatuota, kad dar 1996 m. nurodyti darbai buvo atlikti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, tai atsispindi namo kadastrinėje byloje. Juolab, kad ir bendrijos pirmininkė 2020-08-24 atsakyme ieškovui nurodė, kad lodžija priešais (duomenys neskelbtini) buto duris buvo įstiklinta dar 1996 m. bei išaiškino, kad iki 2010 m. spalio 1 d. norintiems atlikti statinio paprastąjį remontą (balkonų ir lodžijų stiklinimas, pertvarų įrengimas ar nugriovimas ir kt.) statybą leidžiančių dokumentų – rašytinių pritarimų nereikėjo, tačiau nuo 2010 m. spalio 1 d., pasikeitus Statybos įstatymui ir statybos techniniams reglamentams, šiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas yra privalomas. Paaiškino, kad ginčo lodžija buvo įstiklinta iki 1996 metų, kai Statybos įstatymas ir statybos techninis reglamentas jokių rašytinių pritarimų ar projektų nereikalavo. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė įstiklino ginčo lodžiją po 2010 m. spalio 1 d., - ieškovas nepateikė. Taigi spręstina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo lodžija buvo įstiklinta ir joje įrengta pertvara su durimis neteisėtai (CPK 178 str.), juolab, kad byloje nėra ir neteisėtos statybos akto ar pan.

Spręsdamas, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, teismas taip pat teisiškai reikšminga aplinkybe pripažįsta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos duomenis, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog bendrojo naudojimo lodžijoje, kuria naudojasi Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, yra užfiksuota pertvara su durų anga. Pabrėžtina, kad šią aplinkybę nustatė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2020 m. birželio mėn.

Išanalizavęs ir įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ieškovo pateiktą antro aukšto patalpų planą, fotonuotraukas, teismas sprendžia, kad šie įrodymai per se nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų fakto; juolab, nurodyti įrodymai nėra pakankami paneigti byloje konstatuotą esminę aplinkybę, jog ginčo lodžija buvo įstiklinta ir joje įrengta pertvara su durimis dar 1996 m., ir tai visiškai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, o būtent – neteisėtos statybos akto ar pan., patvirtinančių, kad atsakovė atliko neteisėtos statybos veiksmus (CPK 178 str.); juolab, kad ir savivaldybės institucija, kuri atlieka jai pavestas valstybės funkcijas, nenustatė atsakovės J. Razumienės neteisėtų veiksmų fakto; priešingai, 2020 m. birželio mėnesio Vilniaus m. savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius rašte pažymėjo, kad atlikus patikrinimą ginčo lodžėje, nenustatė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 68 punkto reikalavimo pažeidimų; Skyriaus specialistas tik įpareigojo Bendrijos pirmininkę užtikrinti, kad tarp antro ir trečio aukšto lodžijos perdangoje numatytas evakuacinis liukas su kopėčiomis, funkcionuotų. Taigi, jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su lodžijoje esančios pertvaros ir durų įrengimu, skyrius nenustatė.

Taip pat ieškovas teigė, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nes dėl lodžijoje įrengtos pertvaros su durimis pablogėjo jo gyvenimo sąlygos: varstant lodžijos pertvaroje įrengtas duris, kyla triukšmas ieškovo bute, o duris palikus atidarytas, - ženkliai sumažėja į ieškovo butą patenkančios šviesos kiekis. Dėl nurodytų aplinkybių sumažėjo ieškovo galimybė mėgautis namais, pažeidžiama jo teisė į ramų naudojimąsi jais.

Europos Konvencijos 8 straipsnis gina asmens teisę į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būstą. Pagal šį straipsnį, asmuo turi teisę į pagarbą savo namams, t. y. ne tik teisę į fizinę erdvę, bet ir į ramų mėgavimąsi ta teritorija. Teisės į pagarbą būstui pažeidimai neapsiriboja tik fiziniais pažeidimais, tokiais kaip neteisėtas patekimas į asmens namus, bet apima ir nefizinius pažeidimus, tokius kaip triukšmas, emisija, kvapai ar kitokie trikdžiai. Šiurkštus pažeidimas gali būti vertinamas kaip asmens teisės į pagarbą savo būstui pažeidimu, jei asmuo negali naudotis savo namų patogumais.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad Europos Konvencija neįtvirtina tiesiogiai asmens teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau, kai asmuo yra tiesiogiai ir rimtai veikiamas triukšmo ar kitokios taršos, Konvencijos 8 straipsnis gali būti taikomas.

Taigi, atsižvelgiant į EŽTT suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nagrinėjamoje byloje turi nustatyti, ar ieškovui sukelti nepatogumai – triukšmas ir sumažėjęs šviesos kiekis dėl lodžijoje įrengtos pertvaros su durimis pabloginę jo gyvenimo sąlygas (ieškovo teigimu, varstant pertvaroje įrengtas duris kyla triukšmas jo bute, o duris palikus atidarytas, ženkliai sumažėja į ieškovo butą patenkančios šviesos kiekis), - pasiekė minimalų sunkumo lygį, kuris yra būtina sąlyga Konvencijos 8 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Šio minimumo vertinimas yra santykinis ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip triukšmo intensyvumas, trikdymo trukmė ir jo fizinis ar psichinis poveikis asmeniui (Oluič v. Croatia, no. 61260/08, 20 August 2010, § 49).

Teismas, spręsdamas ar triukšmo lygis dėl varstomų durų lodžėje neviršijo leistino lygio, vadovaujasi EŽTT suformuotoje praktikoje įtvirtintais kriterijais (Oluič v. Croatia, no. 61260/08, 20 August 2010, § 51). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė iš Visuomenės sveikatos centro jokių duomenų apie triukšmo ir apšvietimo lygį ar įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko nurodytus matavimus ar būtų bent dėl jų kreipėsi į atitinkamas institucijas. Taigi, ieškovas neįrodė, kad triukšmo lygis viršijo leistiną lygį, ar, kad buvo pažeistos apšvietimo patalpoje normos, taip pat ieškovas neįrodė ir, kad patyrė konkrečių neigiamų padarinių, nes nepateikė iš medicinos įstaigų ar kitų institucijų įrodymų, patvirtinančių, jog pablogėjo jo sveikata ir pan. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikti atitinkami matavimai pagal kuriuos teismas objektyviai galėtų spręsti, kad triukšmo lygis viršijo leistiną lygį; pažymėtina, kad pagal tarptautinius standartus maksimalus leistinas išorinio triukšmo priėmimo lygis yra 45 dB naktį ir 55 dB dieną; tuo tarpu ieškovas nepateikė duomenų, kad triukšmo lygis viršijo leistiną (CPK 178 str.).

Kadangi ieškovas nepateikė jokių triukšmo ir šviesos tyrimų, kurie leistų nustatyti triukšmo ir šviesos lygį jo namuose bei įvertinti, ar jis viršijo ir pažeidė nacionalinės teisės ir taikomų tarptautinių aplinkosaugos standartų lygį ir normas, teismas ieškovo teiginius apie tai, kad sumažėjo jo galimybė mėgautis namais, nes buvo pažeista teisė į ramų naudojimąsi namais, - atmestini kaip neįrodyti. Nors ieškovas teigė, kad neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl triukšmo ir apšvietimo lygio, nes tokie tyrimai nėra atliekami, teismas tokio pobūdžio teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįtikinamus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovė J. R. savo veiksmais pažeidė ieškovo kaip savininko teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.).

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs ir dėl avarinio išėjimo, adresu (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl atsakovės 123-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės, svarbu pažymėti, jog pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad liukas yra atstatytas, tačiau kopėčios buvo pritvirtintos vėliau ir nelygiai. Bendrijos pirmininkė teismo posėdyje paaiškino, kad liuką atstatė dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, o kopėčias pritvirtino 2022 m. liepos 13 d. Taigi, tarp antro ir trečio aukšto lodžijos perdangoje esantis evakuacinis liukas yra atstatytas, taip pat yra pritvirtintos prie liuko kopėčios, tai konstatuota ir antstolio faktinių aplinkybių protokole. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ginčo šioje dalyje nėra ir ieškovo ieškinys atmestinas.

Atsakovė J. R. prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovėms, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog CPK 5 str. 1 d. įtvirtina kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei, remiantis CPK 93 ir 98 straipsniais, priteistinos iš ieškovo jos patirtos atstovavimo išlaidos. Atsakovė J. R. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė 2420 Eur atstovavimo išlaidų; atsakovės pateiktas šių išlaidų detalizavimas ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ji realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į protingumo principą ir tai, kad ieškovas 2022-05-27 VGTPT sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 4 punktu yra atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas atsakovės išlaidas mažina per pusę ir priteisia iš ieškovo 1210 Eur už advokato pagalbą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra protinga. EŽTT savo praktikoje, aiškindamas teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), pažymėjo, jog ieškovui pareiškus „nesėkmingą“ ieškinį, jis negali išvengti finansinės atsakomybės, o būtent – pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai; tai yra suderinama su lygybės ir teisingumo principais. Atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų, kaip yra šioje nagrinėjamoje byloje (ieškovas 50 proc. yra atleistas), savaime neatima teisės laimėjusiai šaliai reikalauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Rechul v. Poland, no. 69143/12, 9 July 2020, § 46).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos į valstybės biudžetą; kadangi jos sudaro 17,92 Eur šioje byloje, teismas, remdamasis 2022-05-27 VGTPT sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 4 punktu, mažina jas per pusę ir priteisia iš ieškovo į valstybės biudžetą 8,96 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms J. R. ir 123-ajai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.