Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-17 · Administracinė byla Nr. eI3-4304-811/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
eI3-4304-811/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai
Administracinė byla Nr. eI3-4304-811/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09753-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje ekspertinio nutarimo 2023 m gruodžio 1 d. pažymą Nr. 3875 (toliau – Ekspertinis nutarimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai) 2023 gruodžio 1 d. Lietuvos Kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje buvo priimtas ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo priimant į privalomąją karo tarnybą.

Paaiškina, kad pareiškėjas nesutinka su Ekspertiniu nutarimu, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d įsakymo Nr. 1586/522 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiosios dalies patvirtinimo“ 82 straipsnio taikymo rekomendacijoms.

Pažymi, kad atvykus į Lietuvos Kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisijos regioninę pakomisę Vilniuje buvo atlikta antropometrija, kurios metu buvo nustatytas kraujospūdis 153/84 ir 140/87. Tyrimo metu buvo atlikti dešinės ir kairės rankos kraujospūdžio matavimai prieš fizinį aktyvumą ir po fizinio aktyvumo. Vidaus ligų tyrimo metu buvo atlikti dešinės ir kairės rankų kraujospūdžio matavimai. Tyrimo duomenimis, prieš fizinį aktyvumą nustatytas dešinės rankos kraujospūdis 158/99, atlikus 20 pritūpimų – 180/96. Kairės rankos prieš fizinį aktyvumą 133/92, po 20 pritūpimų – 151/92.

Nurodo, kad 2023 m. kovo 15 d. kreipėsi į šeimos daktarą dėl galvos svaigimo fizinio aktyvumo metu. Tyrimo metu buvo nustatytas 140/85 kraujo spaudimas ir diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio). Skirtas medikamentinis gydymas. 2023 m. gruodžio 4 d. pakartotinai dėl nusiskundimų buvo kreiptasi pas kardiologą. Vizito metu kraujo spaudimas buvo nustatytas 149/91 bei patvirtinta anksčiau minėta diagnozė ir skirtas medikamentinis gydymas.

Šalies argumentai

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl jo sveikatos būklė ir tinkamumas vertinamas pagal Kriterijų lentelės 1 skiltį. Sveikatos grupę nustato Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Komisija) regioninės pakomisės Vilniuje pakomisės pirmininkas, įvertinęs Komisijos pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – KMEN) 32, 33 punktai).

Paaiškina, kad pareiškėjui 2023 m. lapkričio 27 d. Komisijoje buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė, kurios metu pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal B sveikatos grupę su 3 laipsnio apribojimu.

Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 27 d. karinės medicinos ekspertizės metu pildydamas karinės medicinos aktą eilutėje „Ar kada nors sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga ar pastebėjote sutrikimų (pažymėkite TAIP/NE)“ teigiamai pažymėjo šiuos sutrikimus: alergija, dažnos peršalimo ligos, bronchitas ir kt. plaučiu ligos, aukštas kraujospūdis, dažni galvos skausmai, bronchinė astma, skausmas širdies plote, miego sutrikimai, skydliaukė ir kt. endokrininės ligos, bet kokie nerviniai ar psichikos sutrikimai, odos ligos. Pildydamas eilutę „Ar gydotės nuo kokios nors ligos šiuo metu? (jei taip, tai nuo kokios ligos ir kuo?)“ pažymėjo „Ne“.

Teigia, kad karinės medicinos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog dauguma pareiškėjo pareikštų nusiskundimų sveikata buvo skundai dėl vaikystėje nustatytų, bet po brendimo nelikusių ligų, tokių kaip bronchinė astma, arba pakitimai neturintys organų ar sistemų funkcijos sutrikimų požymių: mazgelis skydliaukėje be jos funkcijos sutrikimo, išsakomas pirmą kartą nenuolatinis užmigimo sunkumas ar kartais užeinantis galvos skausmas.

Taip pat teigia, kad karinės medicinos ekspertizės metu daugiausiai dėmesio buvo skirta pareiškėjo padidėjusio kraujo spaudimo tyrimui. Buvo detaliai įvertinta pareiškėjo sveikatos istorija, t. y. kitų medicinos įstaigų atlikti tyrimai ir nustatytos diagnozės bei informacija iš Valstybinės ligonių kasos išrašų apie asmens sveikatą ir fizinę būklę. Taip pat buvo įvertintas pareiškėjo 2023 m. gruodžio 6 d. prašymas su pridėtais medicininiais duomenimis atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, tačiau nenustačius, kad pateikta informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai, pakartotinė ekspertizė nebuvo skirta.

Paaiškina, kad karinės medicinos ekspertizės metu arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) matuotas du kartus sėdint ir vertinti žemiausi rezultatai – 140/87 mmHg, kas atitinka didelio normalaus kraujo spaudimo dydžius. Vidaus ligų gydytoja kpt. J. V. papildomai atliko ekspres krūvio mėginį: AKS matuotas atlikus 20 pritūpimų. Arterinio kraujo spaudimo pokyčiai fiksuoti adekvatūs, kas rodo nesutrikusį fizinio krūvio toleravimą ir paneigia pirminę arterinę hipertenziją.

Atsakovė vėlesnius (po karinės medicinos ekspertizės) pareiškėjo šeimos gydytojo fiksuotus momentinius AKS pakilimus vertina kaip epizodinius, psichoemocinio susijaudinimo sukeltus reiškinius, galimai sąlygotus žemos motyvacijos privalomai karo tarnybai.

Pažymi, kad ir po karinės medicinos ekspertizės, pagal e.sveikatoje prieinamą medicininę dokumentaciją, susijusią su pareiškėjo sveikatos būkle, nebuvo nustatyta jokių objektyvių pirminės arterinės hipertenzijos kriterijų.

Teigia, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo iš esmės tik bendrą nesutikimą su Komisisjos atliktų diagnostinių tyrimų, gydytojų konsultacijų bei medicininių dokumentų galutiniu vertinimu, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų dėl KMEN, Kriterijų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo ar netinkamo taikymo karinės medicinos ekspertizės metu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde išdėstytus savo argumentus grindžia nebegaliojančio teisės akto nuostatomis („Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (2002 m. spalio 23 d. Nr. 1586/522“)).

Nurodo, kad šiuo metu hipertenzinės ligos vertinamos pagal Kriterijų 9 punktą ir jo taikymo paaiškinimus.

Daro išvadą, kad karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas Komisijos Ekspertinis nutarimas. Pažymi, kad Lietuvos kariuomenė neginčija pareiškėjo turimų ligų, o tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir Komisijos diagnozių prieštaravimų, galinčių įtakoti pareiškėjo tinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai, nebuvo nustatyta. Komisijos gydytojai priimdami ekspertines išvadas įvertino visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę.

Lietuvos kariuomenė mano, kad Komisijos priimtas Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas tinkamai ir visapusiškai analizuojant ir tiriant pareiškėjo medicininę raidos istoriją ir esamą sveikatos būklę, o Komisijos gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu pareiškėjo atžvilgiu elgėsi tinkamai, profesionaliai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikėsi specifinę – medicininę sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nurodo, kad iš skundžiamo Ekspertinio nutarimo matyti, kad Komisijos pirmininkas priimdamas sprendimą rėmėsi kompetentingų gydytojų išvadomis, kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, išanalizuodamas pareiškėjo buvusias/esamas ligas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo sveikatos sutrikimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2023 m. gruodžio 1 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu išduota pažyma Nr. 3875, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas planine tvarka 2023 m. kovo 15 d. buvo konsultuotas šeimos gydytojos dėl sporto metu prasidėjusio galvos svaigimo nurodant, kad kartais galva svaigsta ir dabar. Pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme taip pat nurodyta, kad Cor ritmiška, židininės neurologinės simptomatikos nėra, Romberglo pozoje stabiles, koordinacinius mėginius atlieka tiksliai, kraujospūdis 140 / 85 nmHg, pulsas 82 k/min. Nustatyta diagnozė – I11.9 hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) paskiriant tyrimų planą įskaitant siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai ir taikomas medikamentinis gydymas – nebivololis tabletės 5 mg N90, dozuočių skaičius: 30 tab.

Vilniaus KPKP 2023 m. spalio 31 d. išdavė pareiškėjui siuntimą Nr. 10143.

Pareiškėjo sveikatos būklė Komisijos regioninėje pakomisėje Vilniuje buvo vertinta 2023 m. lapkričio 27 d.

Iš pareiškėjo medicinos ekspertizės akte Nr. 3875/2023 (specialioji dalis) nustatyta, kad pareiškėjas šiame dokumente nurodė manantis esantis netinkamas tikrajai karo tarnybai. Atsakydamas į klausimą „Ar kada sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga ar pastebėjote sutrikimų (pažymėkite TAIP ar NE)“ pareiškėjas pažymėjo „Taip“ prie šių ligų ar sutrikimų: alergija, dažnos peršalimo ligos, bronchitas ir kt. plaučių ligos, bronchinė astma, skydliaukės ir kt. endokrininės ligos, aukštas kraujospūdis, skausmas širdies plote, miego sutrikimai, bet kokie nerviniai ar psichikos sutrikimai, dažni galvos skausmai ir odos ligos. Pareiškėjas ekspertizės metu neigė besigydantis nuo kokios nors ligos tuo metu.

Pareiškėjo medicinos ekspertizės akto dalyje „Psichologinis įvertinimas“ nustatyta žema pareiškėjo motyvacija tarnybai ir pateiktas psichiatrinis įvertinimas, jog pareiškėjas skundžiasi užmigimo problemomis, anamnezėje – pykčio bangos, kurias sugeba valdyti ir nurodyta išvada – psichopatologijos nestebima.

Pareiškėjo medicinos ekspertizės akto dalyje „Antropometrija“ be kita ko nurodyti šie duomenys: AKS (mm/Hg) 153/84; 140/87, ŠDS (k/min.) 71; jaudulys, deš. 158/99 ir 100; kair. 133/92 ir 110, po 20 pritūpimų atitinkamai – deš. 180/96 ir124 bei kair. 151/92 ir 117.

Komisijos regioninėje pakomisėje Vilniuje 2023 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį, bendras apribojimo laipsnis 3, sveikatos grupė B.

Komisijos Regioninė pakomisė Vilniuje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3875, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą B sveikatos grupę.

Iš byloje esančios Ekspertinių išvadų lentelės matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytos šios ligos: plokščiapėdystė, TLK-10AM kodas Q66.5, 99.3 papunktis, 2 laipsnio apribojimas; situacinis sinusinės tachikardijos epizodas, TLK-10-AM kodas R00.0, 8.4 papunktis; astigmatizmas, TLK-10-AM kodas H52.2; lėtinis tonzilitas, TLK-10-AM kodas J35.0, alerginis rinitas, nepatikslintas, TLK-10-AM kodas J30.4, 58 papunktis, 2 laipsnio apribojimas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio, nustatančio šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, 6 dalis numato, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalį (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2671 redakcija) <...> asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą <...> sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Nuostatai karinės medicinos ekspertizės komisijos sudėtį, jos darbo organizavimą, teises ir funkcijas, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaigos), tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis (toliau – žvalgybos pareigūnai), asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius (toliau – koviniai būriai), profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio (profesinės karo tarnybos kariams, privalomosios karo tarnybos kariams, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariams, kariūnams, atsargos kariams), sveikatos sutrikimo (sutrikdymo) sunkumo laipsnio (žvalgybos pareigūnams), sveikatos sutrikdymo lygio (šauliams) (toliau visi kartu – sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis) nustatymo tvarką. Pagal Nuostatų 2 punktą, asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos.

Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – Metodika).

Nuostatų 27 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.

Ekspertinė išvada – Komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Nuostatų 5.2 papunktis).

Sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai apibrėžia Metodika (Metodikos 1 punktas). Pagal Metodikos 3 punktą, apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į: atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį (3.1 papunktis); ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą (3.2 papunktis); klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes) (3.3 papunktis); rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis (3.4 papunktis); medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą (3.5 papunktis); komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę (3.6 papunktis); organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius (3.7 papunktis); kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija) (3.8 papunktis); širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį (3.9 papunktis); klinikinių požymių ir simptomų ryškumą (3.10 papunktis); paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė) (3.11 papunktis).

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6, 1 – mažiausias apribojimo laipsnis, 6 – didžiausias apribojimo laipsnis. Mažesnis apribojimo laipsnis atitinka mažesnį sveikatos sutrikimo laipsnį ir geresnę sveikatos būklę, lengvesnę ligos formą, mažesnį organų funkcijos sutrikimo (nepakankamumo) laipsnį, aktyvumą, lengvesnę eigą, palankesnę pasveikimo prognozę (Metodikos 5 punktas).

Pagal Metodikos 15 punktą, karinės medicinos ekspertizės metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės gydytojas, vadovaudamasis Kriterijais, nustato apribojimo laipsnį pagal kiekvieną susirgimą ar sveikatos būklę ir įrašo jį į ekspertinę išvadą ir medicinos ekspertizės akto atitinkamą skiltį kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu ir kodu pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Medicinos ekspertizės akto atitinkamos skilties apribojimo laipsnio skaitinė reikšmė lygi didžiausiam toje skiltyje nustatyto apribojimo laipsniui.

Vadovaujantis Metodikos 17.1. punktu, sveikatos grupę nustato Komisijos pakomisės pirmininkas, įvertinęs Komisijos pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę, kai medicinos ekspertizės akte nustatomi skirtingi apribojimo laipsniai, apribojimo laipsnis skaitine reikšme lygus didžiausiam apribojimo laipsniui. Pagal Metodikos priedą „Sveikatos grupių lentelė“, nustačius 3 apribojimo laipsnį, nustatoma sveikatos grupė B.

Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad jo ekspertinis sveikatos patikrinimas turėjo būti atliekamas ir buvo atliktas pagal Kriterijų 1 skiltį, pagal kurią be kita ko tikrinami asmenys šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pareiškėjas Ekspertinį nutarimą ginčija iš esmės vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522 patvirtintos Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiosios dalies 82 straipsnio taikymo rekomendacijomis, kurios nustato, kad „<...> Jei tyrimo metu ryški distoninė arba hipertoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis išlieka didesnis ar lygus 140/90 mmHg, asmenys papildomai tiriami Karo medicinos centre arba SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Būtina tiriamąjį stebėti mažiausiai dvi dienas, atlikti VEM, kardioechoskopinį tyrimą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, skirti okulisto, o įtariant inkstų hipertenziją – nefrologo konsultacijas. Jei diagnozė neaiški, gali būti skiriamas stacionarinis tyrimas. Nustačius I laipsnio pirminę hipertenziją, kai rizika maža ar vidutinė, tiriamieji pagal 1 skiltį gali būti pripažinti tinkamais, jeigu asmens sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie medikamentinį gydymą ir tiriamasis neturi ryškių nusiskundimų“. Pareiškėjo teigimu, KMEK regioninė pakomisė Vilniuje nepagrįstai neskyrė jam papildomo ištyrimo nepaisant to, kad pareiškėjui ekspertizės metu prieš fizinį aktyvumą nustatytas dešinės rankos kraujospūdis 158/99, atlikus 20 pritūpimų – 180/96, o kairės rankos prieš fizinį aktyvumą 133/92, po 20 pritūpimų – 151/92.

Visų pirma teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomas teisės aktas, kuriuo jis grindžia savo skundą, t. y. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 1586/522, kuriuo patvirtinta Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialioji dalis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 pripažintas netekusiu galios. Minėtas įsakymas Nr. V-1142/V-1139 įsigaliojo 2008 m. gruodžio 17 d.

Atsižvelgiant į tai, KMEK regioninė pakomisė Vilniuje neturėjo pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodomu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522 ir pareiškėjo sveikatą papildomai tirti Karo medicinos centre arba SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo metu – 2023 m. lapkričio 27 d. ligos susijusios su aukštu kraujo spaudimu turėjo būti vertinamos pagal Kriterijų 9 punktą „Hipertenzinės ligos (I10–I15)“ ir jo taikymo paaiškinimus. Kaip matyti iš Ekspertinių išvadų lentelės, pareiškėjui nebuvo nustatyta jokia hipertenzinė liga. Pareiškėjas Ekspertinių išvadų lentelės duomenų neginčija.

Nuostatų 11 punkte yra nustatytos Komisijos teisės: siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę (11.1. papunktis); kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti (11.2. papunktis) bei gauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti (11.3. papunktis).

Pagal Nuostatų 29 punktą, jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė.

Taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad Komisijai suteikta teisė, bet ne pareiga skirti papildomus tyrimus ar siųsti tiriamąjį asmenį į kitas sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas dėl papildomo ištyrimo ar diagnozės patikslinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nurodytu teisniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, priimdama 2023 m. gruodžio 1 d. Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2023 m. gruodžio 1 d. ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu 2023 m. gruodžio 1 d. išduota Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 3875.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė