- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-978-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19262-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Moment Credit“
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Moment Credit“ ieškinį atsakovui Z. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Moment Credit“ prašė priteisti iš atsakovo 184,88 Eur negrąžinto kredito, 33,44 Eur nesumokėtos kredito kainos, 148,46 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 184,88 Eur negrąžinto kredito, 53,09 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 237,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 9,73 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui 2015 m. balandžio 20 d. papildomai suteikė 100 Eur kreditą prie jau turimų atsakovo 160,17 Eur įsipareigojimų ieškovui už 67,31 Eur kredito kainą. Sutartyje buvo numatyta kredito grąžinimo data – 2015 m. spalio 10 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.1, 4.1.4, 8.1 punktus atsakovas įsipareigojo laiku mokėti įmokas ir tinkamai vykdyti kitus iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Atsakovas pasinaudojo ieškovo suteiktu kreditu, tačiau negrąžino paimto kredito šalių sutartu terminu, todėl padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 184,88 Eur negrąžinto kredito ir 33,44 Eur kredito kainos, todėl nurodytas sumas priteisė ieškovui iš atsakovo.
5. Teismas padarė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punktu šalys aiškiai susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – jos apskaičiuojamos kredito gavėjui praleidus įmokos (kredito ir/ar kredito kainos) mokėjimo terminą taikant bendrą kredito kainos dienos normą. Nurodė, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkte nurodyta 124,88 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma atitinka 0,34 proc. dydžio kredito kainos dienos normą.
6. Teismas sprendė, kad prašomos priteisti 0,34 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl sumažino jas iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos apribojant įstatymo nustatytu 180 dienų laikotarpiu, kas sudaro 19,65 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas UAB ,,Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 128,81 Eur palūkanų ir 5,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia bendrovės teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje. Ieškovas ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 2 p.).
9. Pažymėjo, kad ir priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Nagrinėjamu atveju bendrovė reikalauja tik vieno – kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
10. Teigė, kad jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais papildomai reikalauti kompensacinių palūkanų. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2016-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
11. Nurodė, kad tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.
14. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2015 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas papildomas 100 Eur dydžio kreditas, turimi įsipareigojimai – 160,17 Eur, kredito kaina – 67,31 Eur, palūkanų norma – 83,98 proc., bendra kredito kainos metine norma – 124,88 proc., kredito grąžinimo diena – 2015 m. spalio 20 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą ieškovui.
15. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
17. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas).
18. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
19. Šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiuosiuose sąlygose. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punkte nustatyta, kad jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą Specialiosiose sąlygose. Tokiu atveju bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau neskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos, išskyrus CK 6.37 straipsnio 2 dalį.
20. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius. Sutartyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju kredito gavėjui teks atlyginti bendrovei nuostolius. Kadangi pagal Sutarties sąlygas palūkanos yra skirtos kreditoriaus nuostolių atlyginimui (kompensavimui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas kvalifikavo kaip kompensacines. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad įstatymas neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais, tačiau nagrinėjamu atveju sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad skaičiuojami tik nuostoliai, palūkanos nuo laiku negrąžintos sumos toliau neskaičiuojamos. Taigi ieškovas sutartyje aiškiai atsisakė nuo palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais, t. y. mokėjimo palūkanų.
21. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis nustatė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojanti VKĮ 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį sudarė prisijungimo būdu, jog atsakovo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų buvo ribotos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompensacines palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną sumažino iki VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), jas skaičiuojant už 180 dienų laikotarpį.
23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.