- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- ATP-577-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00205-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. B. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo B. B. J. nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. B. J. 2013-05-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. gegužės 7 d. 07.58 val. Laukų g. 4 Palangoje pastatė ir paliko stovėti automobilį „Peugeot 307 CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirūpinusi, kad jis savaime nepradės riedėti, ko pasekoje automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į kitoje gatvės pusėje stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijos užpildytos nebuvo, policijai apie įvykį nepranešė, iš eismo įvykio nuvažiavo. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 152, 9, 234, 231 punktų reikalavimus. Tokie B. B. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutarimu, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu bei 2013-05-07 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pripažino, kad B. B. J. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Teismas B. B. J. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. B. J. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą pakeisti, nes nėra pagrindo skirti nuobaudą. Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, kadangi nėra įrodyta, kad jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo - pasišalinimo iš įvykio vietos būtinas sudėties elementas - tyčia. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia. ATPK 10 str. nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (šiuo metu ir bendrosios kompetencijos teismų) laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pabėgo). Jos kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo kol kas nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Savo paaiškinimuose policijos pareigūnams (neturėdama galimybės duoti parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismui paštu buvo išsiųsta registruotu laišku pažyma apie jos stacionarų gydymą ligoninėje bei išsiųsto skambučio fiksavimo nuotraukos į numerį 112) nurodė, jog vos tik pastebėjusi nuriedėjusią iš asmeninio kiemo mašiną iš karto (7 val. 41 min. jos užfiksuotas skambutis) skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį, prašė atsiųsti policijos darbuotojus ir kitaip geranoriškai informavo, kas įvyko. Pagalbos darbuotoja paaiškino, kad šiuo atveju reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau prie nukentėjusio automobilio priėjusi kaimynė (numano, kad automobilio savininko sugyventinė) nebuvo jo šeimininkė ir jokios galimybės pildyti deklaraciją nebuvo, nes savininko jau keli mėnesiai nėra Lietuvoje, o tas nevažiuojantis automobilis priparkuotas stovi bei kliudo jų namo gyventojams visą šį laiką. Iš kaimynės kalbos suprato, kad ji nesiruošia jai niekaip padėti tai teisiškai apiforminti, nes, jos žodžiais tariant, ji neturi nei mikroautobuso rakto, nei dokumentų, nei draudimo, iš ko galima daryti išvadą apie jo techninę būklę. Tuomet ji paaiškino, kad tai jos kaltė ir kad žalą ji atlygins. Kadangi su kaimyne taip sutarė ir kadangi buvo darbo laikas, ji išvažiavo į darbą. Tik išsukusi į Sodų g. sustojo prie ten kažkokiais tikslais stovėjusio policijos ekipažo automobilio, tačiau jiems paaiškinus, kas įvyko,- jie į tai nereagavo. Tą pačią dieną save apdrausdama padarė savo telefoninio skambučio fotonuotrauką bei sekančią dieną tai pakartojo, kad turėtų įrodymą, kad neketina pasišalinti iš savo nuosavo kiemo atsirėmus jo automobiliui į kaimynų mikroautobusą. Logiškai nepaaiškinama, kaip galima „pabėgti“ iš įvykio vietos, kai kiekvieną dieną į tą vietą sugrįžti. Ji nebėgo iš įvykio vietos, bet negavusi gatvėje stovėjusio policijos patrulio pagalbos pasiplanavo atsiprašyti iš darbo bei ankščiau grįžti į Palangą ir pasikalbėti su policijos komisaru. Tačiau dar prie jai tai padarant paskambino iš policijos skyriaus ir ji geranoriškai greitai atvyko į skyrių.
Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes turi visus draudimus, yra sąžininga pilietė, be to, jos kaip teisininkės etika ją įpareigoja būti atsakinga, sąžininga ir teisinga. Nesiekdama užuojautos nori konstatuoti, jog po onkologinės ligos yra neįgali, tas nemalonus ir neteisingas jos apkaltinimas ir vėlesnis kaimynės elgesys turėjo įtakos jos sveikatai, nes 2013-05-11 buvo skubiai operuota Jūrininkų ligoninės ginekologijos skyriuje dėl nesustabdomo kraujavimo, kas pasireiškė po nervinio šoko, o vėliau tęsė ir iki šiol vėl tęsia stacionarų gydymą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo psichosomatiniame skyriuje.
Jei tokių aplinkybių ir šio pasiaiškinimo neužtenka, kad būtų paneigtos visos abejonės dėl jos nepasišalinimo iš įvykio vietos, prašo teismo pareikalauti iš bendrojo pagalbos centro Nr. l12 gegužės 7 d. 7 val. 41 min. daryto jos skambučio balso įrašą. Šie įrodymai dar kartą patvirtins, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos su tikslu išvengti atsakomybės. Be to, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio neturėjo dar ir dėl to, kad puikiai žino, jog tokiu atveju negalioja vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, taip pat žino, kad kitos mašinos taisymo išlaidas toks draudimas apmokės, todėl bijoti, jog bus priversta pati atlyginti padarytą žalą, neturėjo pagrindo. Be to, eismo įvykio metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, buvo blaivi, todėl tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn, taip pat neturėjo.
Visos išvardintos aplinkybės patvirtina išvadą, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos patvirtintų akivaizdūs požymiai, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad asmuo negalėjo nesuvokti, jog jis sukėlė eismo įvykį, t. y. eismo įvykio mechanizmas (pvz., atsitrenkimas į kito automobilio galą), nesustojimas įvykio vietoje, neišlipimas iš automobilio ir neapsižiūrėjimas kas įvyko, smūgio stiprumas, kai juntamas ne tik didelis garsas bet ir stipriai apgadinami automobiliai, betarpiškas kitų asmenų veiksmas, susijęs su eismo įvykiu (stabdymas, mojavimas rankomis, pypinimas, mirksėjimas šviesomis ir pan.). Šiuo atveju tokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji negalėjo nesuvokti, kas įvyko, nėra. Pastebėjusi nuriedėjusį automobilį iš karto išbėgo į kiemą, o einantis pro šalį kaimynas, kuris išvedė šunį pasivaikščioti, dar paklausė, ar tas automobilis čia taip prastovėjo visą naktį. Ji paaiškino, kad ne, nes ką tik trumpam grįžo į savo kiemą, kadangi pastebėjo, kad važiuodama į darbą nepasiėmė mobilaus telefono, todėl grįžo namo.
Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), jos patraukimas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinė atsakomybė yra numatyta už sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos, o ne už nesugrįžimą į įvykio vietą kiekvieną dieną (įvykis įvyko jos pačios kieme), kai kaltininkas vėliau sužino, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs B. B. J. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
B. B. J. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles. Apeliantė nesutinka su jos veiksmų kvalifikavimu ir nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., nes, anot jos, jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tyčios išvengti atsakomybės ji neturėjo.
Pirminiame savo paaiškinime (b. l. 7-8) B. B. J. nurodė, kad dėl eismo įvykio iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu, prisiskambinusi informavo apie eismo įvykį ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai, tačiau operatorė paaiškino, kad į panašaus pobūdžio įvykius nevyksta, reikia susirasti apgadinto automobilio savininką ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Paklausė, ar žino, kam priklauso automobilis, ji pasakė, kad žino, tuo ir baigė pokalbį. B. B. J. pateikė savo telefono fotonuotraukas (b. l. 36, 40, 45), kuriose užfiksuota, kad 2013-05-07 07.41 val. buvo skambinta telefonu 112. Tačiau apylinkės teismas nesiaiškino, ar B. B. J. 2013-05-07 07.41 val. iš tikrųjų skambino bendruoju pagalbos telefonu, jei taip, koks vyko pokalbis tarp jos ir operatorės, ar B. B. J. pranešė apie eismo įvykį, kodėl buvo atsisakyta atsiųsti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą ir pan.
B. B. J. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad tik išsukusi į Sodų g., sustojo prie ten stovėjusio policijos ekipažo automobilio, tačiau jiems paaiškinus, kas įvyko, jie į tai nereagavo. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta B. B. J. nedalyvaujant, todėl ji negalėjo duoti jokių paaiškinimų ir ši jos versija, kad apie eismo įvykį pranešė Sodų g. stovėjusiems policijos pareigūnams, liko nepatikrinta. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog bylą nagrinėjant B. B. J. nedalyvaujant, buvo atimta iš jos teisė būti išklausytai, gintis nuo jai inkriminuoto kaltinimo bei teikti įrodymus.
B. B. J. pirminiame savo paaiškinime (b. l. 7-8) taip pat nurodė, kad su apgadinto automobilio savininko sugyventine susitarė dėl žalos atlyginimo ir taikiai išsiskyrė. Tuo tarpu liudytoja V. V. pirminiame savo paaiškinime (b. l. 9) nurodė, kad moteris, apgadinusi jos sugyventiniui P. R. priklausantį automobilį, nesileido į kalbas, tik kartojo, kad jos automobiliui nieko nenutiko, o visa kita išsiaiškins draudimo kompanija. Jai pasakius, kad ji vis vien kvies policiją ir nuėjus į namus pasiimti mobiliojo ryšio telefono bei sugrįžus atgal, kaltininkės jau nebebuvo. Kaip matyti, liudytojos V. V. teikiama įvykio versija skiriasi nuo B. B. J. paaiškinimų, kad jos susitarė taikiai, tarp jų parodymų kilę prieštaravimai pašalinti nebuvo, liudytoja V. V. teismo posėdžio metu nebuvo apklausta.
Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat būtina nustatyti, kuri iš jų, t. y. ar B. B. J., ar V. V. pirmoji paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį, ar tuo metu, kai V. V. skambino policijai, B. B. J. jau buvo paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešusi apie eismo įvykį, ar B. B. J. skambino jau po to, kai paskambino V. V..
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, pripažindamas B. B. J. kalta padarius jai inkriminuotą pažeidimą, rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu bei 2013-05-07 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Nei B. B. J., nei liudytojos V. V. paaiškinimai (7-8, 9) nebuvo vertinami ir jais, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo remiamasi, todėl negalima išvada, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šių įrodymų nevertina ir kodėl jais nesivadovauja.
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą B. B. J. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o B. B. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi B. B. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jos kaltės klausimas padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą šiuo metu nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.