- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1-32-161/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16400-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.12.4.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. 3 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji K. D. mušdama nesunkiai sužalojo mažametį savo šeimos narį, o būtent:
2016 m. balandžio 7 d., apie 13 val. bute, esančiame adresu S(duomenys neskelbtini), miegamajame K. D. tyčia vieną kartą diržu sudavė ant lovos stovinčiai savo mažametei dukrai G. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) per kairiąją koją ir padarė jai kraujosruvą kairiojo kelio išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, koridoriuje vieną kartą delnu sudavė mažametei savo dukrai G. D. per dešinįjį žandą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei tokiu būdu aukščiau nurodytais savo veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. D. ūminę reakciją į stiprų stresą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji K. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-07, apie 13 val. iš mokyklos grįžo jos dukra G. D., kuri norėjo pasiimti daiktus ir eiti pas tėtį. Šeimoje tuo metu buvo konfliktinė situacija ir ji skyrėsi su savo vyru. Ji liepė dukrai eiti į muzikos mokyklą, o dukrai neklausant jos, vieną kartą diržu sudavė ant lovos stovinčiai savo mažametei dukrai G. D., o po to koridoriuje vieną kartą delnu sudavė savo dukrai per dešinįjį žandą. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tuo metu buvo labai sutrikusi ir pasimetusi. Šiuo metu dukros G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu ir jie gyvena Kaune. Ji palaiko gerus santykius su savo dukra, bendrauja su ja nuolat. Ateityje pažada nenusikalsti, nes nėra linkusi daryti nusikaltimus, anksčiau nebuvo teista, tačiau šį kartą padarė nusikalstamus veiksmus dėl savo sutrikusios emocinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios K. D. prisipažinimo, jos kaltė yra pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2016-04-06, apie 11 val., ji parėjo namo pas mamą K. D.. Jos tėvai išsiskyrę ir gyvena atskirai. Ji gyvena su mama ir jos sugyventiniu R. R.. Ji pastebėjo, kad mama yra išgėrusi, matė ją geriant baltą skystį iš stiklinės, mano, kad tai alkoholis. Apie 15 val. į namus parėjo R. R., su kuriuo K. D. susipyko ir jį iš namų išvijo. R. R. į namus grįžo apie 17 val. ir K. D. su juo pykosi, vienas kitą pravardžiavo. Apie 22 val. ji atsigulė miegoti, telefonu parašė tėčiui R. V. D., kad negali užmigti ir norėtų atvažiuoti pas jį į namus. Ji tėčiui telefonu rašė, kad mama K. D. yra išgėrusi. Už kokių 10-20 minučių atvažiavo policija ir tėtis, ją tėtis pasiėmė. 2016-04-07, 12.45 val., pasibaigus pamokoms, ji ėjo pas mamą K. D. į namus pasiimti savo daiktų, norėjo eiti pas tėtį. Pradėjo verkti, nes manė, jog mama neleis jai eiti pas tėtį. Mama K. D. ant jos šaukė, kad ji niekur nevažiuos. Ji skambino tėčiui, norėdama pasikalbėti, bet to padaryti nespėjo, nes į kambarį atėjo mama. Ji šaukė, kad ji nori pas tėtį, prašė mamos leisti pas jį važiuoti. K. D. miegamajame iš spintos paėmė R. R. diržą metaline sagtimi, kabėjusį ant drabužių ir juo vieną kartą jai sudavė per kairę koją ties kelieniu, kai ši stovėjo užlipusi ant lovos. Ji verkė, nuėjo į virtuvę ieškoti tepalo kojai patepti. K. D. prasilenkdama su ja koridoriuje jai vieną kartą delnu sudavė į kairįjį žandą. Jai skaudėjo. Sakydama, kad ji eis į muzikos mokyklą, ji išėjo iš namų, laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, jiems nepasakė, kad mama ją mušė, išsigando, kad jie mamos neišvežtų. Skambino telefonu tėčiui, taksi važiavo iki tėčio namų pas jo draugę A. J.. Vakare grįžus tėčiui iš darbo ji lankėsi ligoninėje. Kairėje kojoje ties kelieniu buvo matyti mėlynė (1 t., b. l. 23, 24).
Šiuos savo parodymus nukentėjusioji G. D. patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Mažametė nukentėjusioji G. D. parodė, kad mama jai diržu sudavė per kairę koją ir delnu sudavė per dešinį žandą (1 t., b. l. 48-50).
Nukentėjusiajai G. D. buvo parodyti atpažinti diržai, tarp kurių buvo iš liudytojo R. R. išreikalautas diržas ir iš įtariamosios K. D. išreikalautas diržas. Nukentėjusioji G. D. atpažino diržą, nesusijusį su šia ikiteisminio tyrimo byla (1 t., b. l. 78, 113-114, 26-27).
Liudytojas R. V. D. parodė, kad jis su K. D. yra išsiskyrę, mažametė dukra G. D. gyvena su buvusia žmona K. D. ir jos sugyventiniu R. R.. 2016-04-06 apie 22 val. jam skambino jo dukra G. D. ir sakė, kad mama su sugyventiniu girti, triukšmauja ir neduoda miegoti. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į policiją ir dukrą pareigūnai perdavė jam. 2016-04-07, apie 13 val. jo dukra po pamokų ėjo į mamos namus pasiimti knygų ir drabužių. Apie 13.10 val. jam paskambino kūkčiodama dukra G. D. ir pasakė, kad mama ją mušė dėl to, kad ji vakar, t.y. 2016-04-06 vakare išvažiavo su juo, t.y. su tėčiu. Apie šį įvykį jis pranešė policijai. Apie 14.15 val. jis telefonu kalbėjo su savo drauge A. J., pas kurią po įvykio nuėjo dukra ir šiai pasakojo, kad mama jai diržu sudavė per kairę koją ir delnu sudavė per dešinį žandą. Jam grįžus iš darbo namo, dukra G. D. jam pasakojo tą patį. Jis dukrą G. D. pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėję medikai rado kraujosruvą ant kairės kojos kelio išorinės dalies (1 t., b. l. 12).
Liudytojas R. V. D. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė garso įrašą (1 t., b. l. 13), kuris apžiūrėtas. Garso įraše girdimas R. V. D. ir G. D. galimai telefoninis pokalbis telefonu, galimai 2016-04-07, kada G. D. išėjo iš mamos namų. Pokalbio telefonu metu G. D. verkia, kūkčioja, sako V. R. D., kad ji policijai nepasakė, jog jai mama diržu sudavė per koją ir padarė mėlynę. Kitame garso įraše K. D. ir G. D. telefoninis pokalbis, į kurį įsiterpia A. J.. G. D. K. D. priekaištauja dėl neva jos ir R. (R. R.) girtavimo. G. D. K. D. sako, kad ši jai vakar sudavė diržu ir bėga kraujas toje vietoje, K. D. į tai atsako žodžiais: „nu bet tai tik kad kraujas. Ką dar padariau tau blogo, pasakyk?“. G. D. kelis kartus kartoja, kad nori gyventi su tėčiu. DVD-R kompaktinė laikmena su apžiūrėtais garso įrašais yra saugoma prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 14, 15).
Liudytoja A. J. parodė, kad ji draugauja su V. R. D.. Ji gerai sutaria su V. R. D. dukra, kuri gyvena pas savo mamą K. D.. 2016-04-06 apie 22 val. jai ir V. R. D. būnant namuose, jis telefonu bendravo su dukra G. D., kuri sakė, jog mama yra išgėrusi alkoholio. Po to G. D. tėčiui V. R. D. rašė SMS žinutes, kad ji negali užmigti, mama su draugu garsiai prasivardžiuoja, ji nori pas tėtį į namus. V. R. D. iškvietė policiją, važiavo pasiimti dukters. 2016-04-07, apie 13 val. jai į telefoną paskambino V. R. D. ir sakė, kad G. D. primušė mama. Ji telefonu kalbėjo su G. D., kuri iki jos namų atvyko taksi. G. D. buvo apsiverkusi, pasakojo, kad mama sudavė diržu per koją, rodė mėlynę ties kairiu keliu. Taip pat sakė, kad mama sudavė per žandą. Pykosi su mama, nes ši nenorėjo G. D. išleisti pas tėtį į namus. Po darbo, apie 18 val. grįžo V. R. D. ir jie abu vežė G. D. į ligoninę (1 t., b. l. 74, 75).
Liudytojas R. R. parodė, kad 2016-04-06, apie 21 val. K. D. paguldė savo dukrą G. D. miegoti, o jis su K. D. išgėrė butelį vyno, žiūrėjo futbolo varžybas, nesipyko, nesikoliojo. Apie 21.30 val. atvyko policija ir V. G. D. išsivežė. 2016-04-07, apie 13 val. jam ir K. D. būnant namuose, iš mokyklos parėjo G. D.. G. D. norėjo eiti pas tėtį, ko K. D. jai neleido. K. D. telefonu kalbėjo su V. R. D., su kuriuo nesipyko. Po to G. D. išėjo į mokyklą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, K. D. teiravosi dėl K. D. ir G. D. konflikto. K. D. G. D. nemušė nei delnu, nei diržu, įvyko tik žodinis konfliktas (1 t., b. l. 77).
Liudytojas M. E. parodė, kad 2016-04-07, apie 13 val. dirbdamas kartu su policijos pareigūnais T. V. ir M. Z. gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) mama muša mergaitę. Nuvykus minėtu adresu dar laiptinėje sutiko mergaitę, kuri prisistatė G. D.. G. D. nedrąsiai klausiama atsakė, kad namie jos niekas neskriaudė, o ji tik susipyko su mama. Mergaitė nebuvo apsiverkusi, matomų sužalojimų jos veide nebuvo. Bute buvo pabendrauta su mergaitės motina, kuri patvirtino apie savo ir dukters žodinį konfliktą, pati elgėsi ramiai, neatrodė išgėrusi alkoholio (1 t., b. l. 80).
Liudytojas T. V. parodė, kad 2016-04-07, apie 13 val. dirbant su M. E. ir M. Z. gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) mama galimai muša savo dukrą. Laiptinėje sutiko žemyn lipančią mergaitę G. D., kuri atrodė sunerimusi, paraudusiu veidu ties akimis. G. D. pasakojo, kad pykosi su mama, kas vyksta nuolat. Neminėjo, kad mama prieš ją smurtavo. Bute pabendrauta su jos motina K. D., kuri elgėsi adekvačiai, minėjo apie savo ir dukters žodinį konfliktą, dėl to, kad dukra neskaito knygų, nori eiti pas atskirai gyvenantį tėtį (1 t., b. l. 82).
Liudytoja M. Z. parodė, kad 2016-04-07, apie 13 val. dirbant kartu su M. E. ir T. V. gavo pranešimą apie tai, kad adresu S. Daukanto g. 63-23, Ukmergėje mama galimai muša savo dukrą. Nuvykus minėtu adresu laiptinėje sutikta mergaitė G. D. sakė, kad namuose niekas nemušė, G. D. su mama žodžiais susipyko ir tai vyksta nuolatos. Bute pabendravus su motina K. D., ši neatrodė neblaivi, pasakojo apie savo ir dukters konfliktą, nes dukra nori eiti pas atskirai gyvenantį tėvą, ko ši neleidžia, nes nepasitiki buvusio vyro nauja drauge. Smurto artimoje aplinkoje faktas nebuvo nustatytas (1 t., b. l. 84).
Nepilnametė liudytoja A. L. parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį, draugė G. D. jai pasakojo, kad kada norėjo važiuoti pas tėtį, mama G. D. to neleido ir diržu vieną kartą sudavė per koją. G. D. jai sakė, kad yra mėlynė, bet jai nerodė. 2016 m. balandžio 2 d., apie 16 val. ji su G. D., Vanesa, K. Č., D. U. ir Neva buvo prie karstyklių, esančių prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Ji nematė, kad G. D. būtų kur griuvusi ir susižalojusi (1 t., b. l. 86, 2 t. b.l. 42, 43).
Liudytoja Ž. B. parodė, kad ji nieko nežino apie tai, kad K. D. mušė savo dukrą G. D. ir jai tuo sunku patikėti. Jos dukra A. L. bendrauja su G. D., turėjo konfliktą dėl megztuko (1 t., b. l. 88).
Nepilnametė liudytoja K. Č. parodė, kad ji su G. D. 2016 metais į lauką išėjusios nebuvo, nieko nėra girdėjusi apie tai, kad G. D. būtų sužalota, nėra girdėjusi, kad G. D. kas muštų (1 t., b. l. 90, 2 t., b.l. 35, 36).
Nepilnametė liudytoja D. U. parodė, kad G. D. joms būnant mokykloje, klasėje pasakojo, kad mama G. D. mušė dėl to, kad ši norėjo važiuoti pas tėtį, kuris gyvena atskirai. Sakė, kad mama mušė diržu. Dar prieš tai, kažkurią savaitgalio dieną apie 17 val. ji su G. D., A. L., E. N., V., D. U., K. Č. ir U. K. žaidė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme prie karstyklių. Ji nematė, kad G. D. tada kažkur būtų griuvusi ar susižalojusi (1 t., b. l. 92, 2 t. b.l. 37, 38).
Nepilnametė liudytoja U. K. parodė, kad ji su G. D. ir kitomis mergaitėmis buvo susitikusi 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje, dienos metu, gal apie 15 val., kada žaidė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadione. G. D. tada nėra griuvusi ir kažkur užsigavusi. G. D. jai yra sakiusi, kad mama ją mušė diržu per koją, lyg ir kairę. Mėlynės jai nerodė, sakė, kad skauda. Mušė dėl to, kad G. D. norėjo eiti pas tėtį, kuris gyvena atskirai (1 t., b. l. 94, 2 t., b.l. 40, 41).
Iš ROIK duomenų bazės informacijos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai buvo kviesti 2016-04-07, 13.12 val. (pranešimo turinys - K. D. muša vaiką), 2016-04-06, 22.31 val. (pranešimo turinys - pranešėjas prašo patikrinti, ar jo žmona blaivi ir ar su ja gyvenanti dukra yra saugi), 2014-07-24, 00.26 val. (pranešimo turinys - konflikto metu žmona K. D. suplėšė marškinėlius), 2014-01-13, 21.57 val. (pranešimo turinys - pranešėja su sese negali išprašyti nepageidaujamų asmenų) (1 t., b. l. 7, 8).
Specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios G. D. medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad G. D. nustatyta kraujosruva kairiojo kelio išoriniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio detalesnių savybių nurodyti nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti specifiniai požymiai. Pasisakyti apie sužalojimo padarymo laiką nėra galimybių, nes medicininiuose dokumentuose nenurodyta kraujosruvos spalva. Kitų sužalojimų G. D. kūne medicininiuose dokumentuose neaprašyta. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55).
Specialisto išvadoje Nr. 104MS-129/2016 nurodyta, kad G. D. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę (1 t., b. l. 145).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-144/2016 nurodyta, kad: 1. G. D. galimai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo laikinu psichikos sutrikimu. 2. G. D., atsižvelgiant į turimas žinias galėjo suprasti, kad tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai bei to priežastis (apie visa tai yra paaiškinusi įtariamoji). 3. Asmeniui būdingi individualūs psichologiniai ypatumai kaip atskiras faktorius negali iš esmės paveikti jo elgesio konkretaus įvykio metu. 4. G. D. galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. 5. Nekelia abejonių, jog G. D. poelgiai, reagavimas bylos įvykių metu bei ikiteisminio tyrimo laikotarpiu atitiko ir atitinka jai būdingus individualius psichologinius ypatumus bei susiklosčiusias aplinkybes (tame tarpe ir santykių su motina bei tėvu kokybę). 6. G. D. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. 7. G. D. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. 8. G. D. parodymų turinį veikia ankstesnė santykių su tėvu bei motina patirtis, o taip pat tėvų poelgiai. 9. Konstatuojama, jog pagal LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, G. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1., nes iš karto po byloje nagrinėjamų įvykių G. D. konstatuojamos ūminė reakcija į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., o ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2016-09-27 jai diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas, užsitęsusi depresinė reakcija F43.21. Šis sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs ne tik dėl byloje nagrinėjamų įvykių (LR BK 140 str. 3 d.), bet ir dėl ilgai besitęsiančios konfliktinės situacijos šeimoje (1 t., b. l. 164-177).
Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjos A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad pabendrauta su mažametės nukentėjusiosios auklėtoja D. B., kuri nieko apie galimą smurtą artimoje G. D. šeimoje nežino. G. D. mokosi vidutiniškai, yra bendraujanti, atvira. Jokių sužalojimų jos kūne auklėtoja nepastebėjo (1 t., b. l. 68).
Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, kad G. D. klasėje yra mėgiama, pamokoms pasiruošusi, lanko muzikos mokyklą, vaidina vaikų teatre, mėgsta piešti, šokti, dainuoti, noriai padeda draugams ir mokytojai. Tėvai ja rūpinasi, dalyvauja klasės susirinkimuose (1 t., b. l. 72).
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad po įvykio bendrauta su K. D., jai išaiškinta atsakomybė už vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Taip pat pabendrauta su V. R. D., suteikta informacija dėl psichologinių ir kitokių paslaugų teikimo šeimai ir vaikui (1 t., b. l. 70).
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK VPS PB vyr. patrulio T. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-07, apie 13.12 val. jam dirbant su M. E. ir M. Z. gavo pranešimą apie tai, kad bute adresu S. Daukanto g. 63-23, Ukmergėje motina galimai muša nepilnametę dukrą. Laiptinėje sutikta mergaitė pareigūnams sakė, kad jos niekas nemušė, o tik rėkė, nes ji norėjo eiti pas tėtį. Pabendravus su motina ji aiškino tas pačias aplinkybes. Motina elgėsi adekvačiai, girtumo požymių nebuvo (b. l. 21).
Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjos A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad dalyvaujant motinoms buvo pabendrauta su mažametėmis V. V. ir E. S., kurios minėjo apie tai, kad su G. D. ir kitomis mergaitėmis yra žaidusios (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadione, bet nematė, kad jame G. D. kur būtų griuvusi ir užsigavusi. G. D. šioms mergaitėms nepasakojo apie tai, kad kada buvo skriaudžiama ar kieno nors mušama (b. l. 95).
Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2016-04-07, 21 val. 37 min. K. D. nustatytas 1.78 promilių girtumas (1 t., b.l. 97).
Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamoji K. D. mušdama nesunkiai sužalojo mažametį savo šeimos narį – dukrą G. D., ir ši jos nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.
Kaltinamosios K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1,78 prom. girtumas K. D. nustatytas 2016-04-07, 21 val. 37 min., kai pats konfliktas su dukra įvyko apie 13 val. K. D. nurodo, kad tuo metu buvo blaiva, ką patvirtina ir įvykio vietoje iš karto po įvykio apsilankę policijos pareigūnai, todėl teismas girtumo nelaiko jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 2 d.).
BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p. numatyta veika priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, K. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Byloje duomenų padarytą žalą nėra. Iš pateiktos Darbo sutarties matyti, kad nuo 2017 m. kovo 28 d. K. D. dirba (duomenys neskelbtini) su savo mažamete dukra susitaikė, bendrauja su mergaite ir dukros tėvu R. V. D.. Todėl yra pagrindo manyti, kad K. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įstatyme nustatytą formalųjį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų K. D. atitinka.
BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teisme gautas kaltinamosios K. D. sesers G. Č. prašymas leisti jai būti kaltinamosios laiduotoja. G. Č. teisme paaiškino, kad ji yra vyresnė už seserį K. D., jos abi gerai sutaria, pastoviai bendrauja, sesuo labai pergyvena dėl šio įvykio, pasikeitė į gerąją pusę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. Č. yra dirbanti, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip jautri, supratinga, atsakinga, sąžininga. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad G. Č. yra neteista. Taip pat byloje nustatyta, kad G. Č. nebausta ir administracine tvarka, yra aktyvi visuomenininkė. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. Č., kaip laiduotojos patikimumo.
Kadangi yra visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja sutinka būti paskirta jos sesuo G. Č., kuri pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, artimai bendrauja su kaltinamąja ir turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką, taip pat atsižvelgiant į prokuroro siūlymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, K. D. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, bylą jos atžvilgiu nutraukiant (LR BPK 254 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. D., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti kaltinamosios K. D. seserį G. Č. ir perduoti K. D. pagal laidavimą be užstato laiduotojos G. Č. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. bei BK 72² str. pagrindu K. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, taikytas 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, baigti taikyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo (jei jis buvo sumokėtas), taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.