- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- AN2-246-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00104-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. L.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. (E. L.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-440-270/2021, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 800 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. L. nubaustas už tai, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaudamas įmonės steigimo sutarties 7 punkto pagrindu, esant darbo sutarčių požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų E. K. ir I. K. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 16 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbti (platinti Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone reklamines skrajutes apie automobilių supirkimą, statybinės technikos nuomą) E. K. ir I. K., t. y. atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinių darbininkų darbines funkcijas. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. nutraukti. Nesant galimybės nutraukti teiseną prašo įvertinti skunde nurodomas aplinkybes ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę (minimalią) bausmę.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ANK 636 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nustatytos tariamai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės neparemtos nei byloje esančiais konkrečiais įrodymais, nei šių įrodymų visuma. Pasak apelianto, teismas, patraukdamas E. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino tik formaliai ir neteisingai konstatavo asmens kaltę. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas tik formaliai ir abstrakčiai nurodo, jog ištyręs įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja apie E. L. padarytą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nėra aišku, kokių būtent įrodymų pagrindu teismas daro tokias išvadas. Taip pat teismas, darydamas išvadą teigia, kad: „iki numatytos darbo pradžios J. M. privalėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie E. ir I. K. įdarbinimą.“ Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas surašytas itin formaliai, galimai tiesiog perrašant ankstesnio nutarimo bendro pobūdžio motyvus, kadangi minimas asmuo J. M. niekaip nėra susijęs su analizuojamos bylos kontekstu. Nutarime nėra išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Toks teismo nutarimas net neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalyje nutarimo motyvuojamai daliai keliamų reikalavimų. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas (įrodymus vertino formaliai, kaltinimo įrodymams ir net deklaratyviems teiginiams suteikė prioritetinę reikšmę, nepašalino prieštaravimų, nesiėmė priemonių kuriai nors pozicijai neginčijamai paneigti ar patvirtinti), todėl neteisingai konstatavo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Analizuojamu atveju, pirmosios instancijos teismo teigimu, remiamasi nelegalaus darbo aktu, E. K. ir I. K. rašytiniais paaiškinimais, duomenimis iš VSDFV bei nuotraukomis, tačiau, pasak apelianto, skundžiamame nutarime visa tai nėra išanalizuota ir iš esmės motyvų pagrindu neaptarta.
4. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. parodymų apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra nieko pasisakyta dėl jo parodymų, apylinkės teismas jų negretino ir nevertino kitų parodymų kontekste. Pasak E. L., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismas nenustatė, jog E. K. ir I. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 16 d. realiai būtų dirbę MB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. santykiai būtų turėję darbo sutarties požymių, kad K. būtų paklusę MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai ir MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų dirbę atlygintinai. Apelianto įsitikinimu, svarbu pažymėti, kad jis pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad savo parodymus teismui duos po liudytojų apklausos, tačiau teismui apklausus liudytojus E. L. apklaustas nebuvo, tai yra nebuvo laikomasi rungimosi principo, pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė būti išklausytam. Apelianto vertinimu, tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ANK 571, 577 ir 630 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
5. Dėl liudytojų E. K., I. K. parodymų aiškinimo ir vertinimo E. L. apeliaciniame skunde teigia, kad iš E. K. ir I. K. duotų paaiškinimų turinio matyti, kad jiems darbą pasiūlė „V.“, tai yra, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, J. P. (J. P.), ir „J.“, kurio tapatybė nebuvo nustatyta. 2020 m. birželio 8 d. parodymų atpažinti pagal asmens nuotrauką metu, E. K. ir I. K. atpažino „V.“ ir nurodė, jog būtent šis asmuo nuo 2019 m. pavasario buvo jų darbdavys, organizavo jų darbą, davė nurodymus dėl darbinių funkcijų atlikimo, nustatydavo jiems darbo laiko pradžią ir pabaigą, mokėdavo atlygį už atliktą darbą. E. K. ir I. K. teigimu, būtent „V.“ yra įmonės, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), direktorius. E. K. ir I. K. savo paaiškinimuose teigė, kad, kai „V.“ ir „J.“ buvo išvykę, jie iš jų darbuotojo E. imdavo reklamines skrajutes, o jis jiems sumokėdavo už atliktą darbą, tačiau nei tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, koks konkrečiai E. (pavardė nežinoma) ir kokiais pavaldumo ryšiais buvo susijęs su „V.“ ir „J.“. Tuo tarpu, pasak apelianto, vien tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra E. L., teismas be jokių įrodymų jį sieja su E. K. ir I. K. paaiškinimuose vieną kartą paminėtu E.. Anot apelianto, teismas net neatsižvelgė į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. L. veiklą pradėjo žymiai vėliau nei K. dirbo, ir į tai, jog jis yra įmonės direktorius, o ne „V.“ ir „J.“ vienas iš darbuotojų. Nuo įmonės įsteigimo 2020 m. vasario 24 d. (veikla pradėta vykdyti tik nuo 2020 m. balandžio 1 d.) E. K. ir I. K. nė karto nėra bendravę su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. L. ar buvę įmonės patalpose. Apelianto įsitikinimu, visos nurodytos priešpriešos tik patvirtina, kad E. K. ir I. K. paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jų įrodinėjamos faktinės aplinkybės neatitinka kitų tyrimo metu gautų duomenų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš E. K. ir I. K. paaiškinimų nėra aišku, kada konkrečiai ir dėl kokios priežasties jų darbiniai santykiai su darbdaviu („V.“) nutrūko, kaip ir nėra žinoma, kodėl E. K. ir I. K. tik po metų su pranešimais dėl galimai nelegalaus darbo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), nes, kaip patys nurodė, jie apie metus laiko (nuo 2019 metų pavasario) dirbo pas jiems iš matymo pažįstamus „V.“ ir „J.“. Pasak E. L., galima daryti prielaidą, jog E. K. ir I. K. vienerius metus dirbti „V.“ be darbo sutarčių tiko. Apelianto įsitikinimu, VDI tyrimas yra atliktas visiškai neišsamiai, nes tyrimas buvo pradėtas pagal E. K. ir I. K. pranešimus dėl galimai nelegalaus darbo automobilių supirkėjų, būtent „V.“ ir „J.“ atžvilgiu. E. K. ir I. K. paaiškinimuose akcentuojamas jų buvęs darbdavys „Vidmantas“ bei kitas asmuo – „J.“, apie kuriuos skundžiamame nutarime išvis neužsimenama. Taigi, anot apelianto, liko neišanalizuotas esminis klausimas, kadangi nesiaiškinta šių asmenų pozicija bei jų buvę tarpusavio darbo santykiai su K., tačiau atsakomybė kyla ne „V.“, tai yra J. P., ir ne „J.“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. L., nors E. K. ir I. K. jokiuose savo paaiškinimuose ir niekur neminėjo, kad būtų dirbę apeliantui. Be to, E. K. ir I. K. teismui net negalėjo įvardinti įmonės pavadinimo, kurioje jie menamai buvo įdarbinti.
6. Dėl liudytojo J. T. (J. T.) apeliantas nurodo, kad E. K. ir I. K. savo paaiškinimuose niekur nemini J. T. ar tai, jog būtų turėję darbinių ryšių ir su juo. J. T. nurodė, jog nuo 2019 metų iki 2020 m. balandžio 1 d. kaip fizinis asmuo nuomojosi angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad E. K. ir I. K. pažįsta nuo senų laikų ir jiems duodavo dalinti skrajutes apie automobilių supirkimą. Bendravimas su K. nutrūko 2020 metų kovo mėnesį dėl jų padarytos vagystės. J. T. pažymėjo, kad jokio „V.“ jis nepažįsta. Taigi, pasak apelianto, šiuo atveju nei tyrimo, nei teismo metu nebuvo išsiaiškinti visi esami prieštaravimai. E. K. ir I. K. užtikrintai įrodinėjo, jog jų darbdavys buvo „V.“, tai yra J. P., kurį atpažino iš nuotraukos, ir kad jam bei „J.“ dirbo apie metus. Tuo tarpu, J. T. nurodė, kad mėnesį K. dirbo jam, tai yra dalino skrajutes, tačiau tolimesnis bendradarbiavimas nutrūko dėl padarytos vagystės. Taigi, anot apelianto, manytina, kad metus laiko galimai K. dirbo ir „V.“ bei „J.“ ir tik mėnesį – J. T.. Šie asmenys tarpusavyje nėra susiję, o teismas jų sąsajų ir nenustatinėjo. Apeliantas pažymi, kad, kaip nustatyta, prieš MB „(duomenys neskelbtini)“ pradedant veiklą minimose patalpose, jas nuomojosi J. T.. J. T. duoti paaiškinimai apie bendravimą su K. apima tą laikotarpį, kada MB „(duomenys neskelbtini)“ dar net nebuvo įsteigta, todėl jo parodymus sieti su MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkine veikla būtų klaidinga. Šie objektyvūs duomenys, apelianto įsitikinimu, tik patvirtina, kad K. negalėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu ji dar net nebuvo įsteigta. Be to, ir patys K. neįrodinėjo, jog būtų dirbę MB „(duomenys neskelbtini)“ ar tai pas E. L.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. ir J. T. bendradarbiavimą patvirtina E. K. ir I. K. gautos administracinės nuobaudos už skrajučių platinimą, tai yra 2019 m. liepos 24 d. ir 2020 m. sausio 29 d., tai yra tuo metu, kai J. T., kaip fizinis asmuo, nuomojosi patalpas ir kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įsteigta. Tai, kad J. T. apie mėnesį laiko bendravo su K., jis neneigia, tačiau, anot apelianto, tai negali būti siejama su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kurios direktorius yra E. L..
7. Dėl nuotraukų, kaip vieno iš įrodymų, reikšmės analizuojamos bylos kontekste apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kaip tinkamu įrodymu, remiasi nuotraukomis (skrajutėmis), tačiau skundžiamame nutarime dėl šių skrajučių įrodomosios galios bylai nepasisako. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pateiktose skrajutėse nėra nurodoma jokios informacijos, jog automobiliais ar kažkuo kitu prekiautų būtent MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jose nenurodomi nei telefonai, nei elektroninio pašto adresai, kurie būtų registruoti MB „(duomenys neskelbtini)“ ar įmonės vadovo E. L. vardu, tai yra jos absoliučiai nesusijusios su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo E. L. vykdoma veikla. Taigi, pasak apelianto, šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. K. ir I. K. nedirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo jokių darbinių santykių su įmonės direktoriumi E. L..
8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad analizuojamu atveju nebuvo nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pabrėžiama, kad šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš būtinų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymių – E. K. ir I. K. bei MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties požymius atitinkantys santykiai. Pasak apelianto, skunde išsamiai išdėstyti motyvai patvirtina, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. L. ir E. K. bei I. K. nebuvo jokių darbinių santykių, tai yra minėti asmenys su MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sąsajų, kurie turėtų darbo sutarties požymių, kad minėti asmenys kokiu nors būdu paklustų darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, kad eitų tam tikras pareigas, kad dirbtų atlygintinai ir kad realiai dirbtų įmonės naudai. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai. Taip pat, apelianto teigimu, tyrimo metu nebuvo gauta tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų ar kitų asmenų parodymų, galinčių paliudyti, jog E. K. ir I. K. nelegaliai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. L.. Skunde išdėstyti faktai apie liudytojų E. K. ir I. K. duotus parodymus verčia abejoti jų parodymų patikimumu, kaip ir dėl nelegalaus darbo iniciavimo aplinkybių. Apelianto įsitikinimu, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodytas, nėra pašalintos visos abejonės dėl minėto nusižengimo sudėties buvimo E. L. veiksmuose, dėl ko byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
9. Taip pat, apelianto nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apelianto MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta tik 2020 m. vasario 24 d., o realiai darbą pradėjo 2020 m. balandžio 1 d., todėl paskirta 1 800 Eur bauda yra ženkliai per didelė. Be to, E. L. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pirmą kartą, iki tol jokio panašaus pobūdžio nusižengimo jis nėra padaręs. Taigi, apelianto vertinimu, administracinei nuobaudai keliamus tikslus geriausiai atitiktų minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. VDI atstovo vertinimu, E. L. kaltė visiškai įrodyta 2021 m. sausio 8 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, asmenų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
11. Atsiliepime, kategoriškai nesutinkant su apelianto pozicija, pažymima, kad skundžiamas nutarimas surašytas ne dėl E. K. ir I. K. darbdavių V. (J. P.) ir J. (J. T.) nuo 2019 metų atliktų veiksmų (neveikimo), o būtent dėl apelianto, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmų (neveikimo), tuo metu, kai E. K. ir I. K. nelegaliai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d., kai įmonė buvo įsteigta, iki 2020 m. kovo 16 d. Institucijos atstovo teigimu, apelianto teiginys apie neišsamiai atliktą tyrimą neatitinka tikrovės ir vertintinas kaip siekis suklaidinti teismą. Institucija atliko tyrimą dėl darbdavio – fizinio asmens J. P. veiksmų (neveikimo), atliktų nuo 2019 metų pavasario iki 2020 m. vasario 23 d., kuomet E. K. ir I. K. nelegaliai dirbo šio fizinio asmens naudai, J. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kadangi iš apelianto pateiktų įmonės steigimo dokumentų matyti, kad J. P. nėra vienas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų ir gali būti netiesiogiai siejamas su šia įmone tik per savo buvusią sutuoktinę, MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėją J. P., J. P. nebuvo apklausiamas šiame tyrime. Atsiliepime pabrėžiama, kad, priešingai nei teigia apeliantas, J. T. (kaip nustatyta tyrimo metu, K. minimas J.) šiame tyrime pateikęs rašytinį paaiškinimą apie E. K. ir I. K. darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai aplinkybes. Be to, apeliantas, siekdamas suklaidinti teismą, selektyviai cituoja J. T. parodymus, duotus apklausos, vykusios policijoje metu, taip pat ir jo paaiškinimus, duotus VDI. VDI atstovas atsiliepime pažymi, kad išvada apie E. K. ir I. K. nelegalų darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir šio darbo trukmę padaryta būtent išanalizavus visą surinktą medžiagą, tai yra išsamiai išanalizavus E. K. ir I. K., J. T. parodymus, sugretinus juose nurodytas aplinkybes su laikotarpius. Be to, pabrėžia, kad J. T. teiginys apie, neva, E. K. ir I. K. pavogtus įmonės pinigus taip pat netiesiogiai patvirtina nelegalaus darbo įmonės naudai faktą, nes, netgi padarius teorinę prielaidą, kad E. K. ir I. K., neva, galėjo pavogti įmonės pinigus, yra logiškas paaiškinimas, kodėl tuo atveju įmonės atstovai nesikreipė dėl tariamos vagystės – tokiu pareiškimu jie oficialiai pripažintų, kad būta darbinių santykių, kurie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. VDI atstovo teigimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios laikotarpis (2020 m. vasario 24 d.) nustatytas iš nelegaliai dirbusių asmenų ir vieno iš įmonės steigėjų parodymų. Tai, kad steigėjas J. T. iki 2020 m. balandžio 1 d. galimai nuomojosi angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip fizinis asmuo, nepaneigia jo teiginio, kad įmonė šiuo adresu veiklą pradėjo 2020 m. vasario 24 d.. Priešingai, steigėjas, teisėtai siekdamas gauti pelno iš įsteigtos įmonės veiklos, turėjo teisėtą pagrindą neatlygintinai suteikti įmonės veiklai šias patalpas.
12. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nustatytas nuslėpto nelegalaus darbo atvejis, kuomet nelegaliai dirbę darbuotojai net nebuvo informuoti apie tikrąjį darbdavį, kurio naudai jie dirbo. Nustatyta, kad asmuo, prisistatęs E. K. ir I. K. V. vardu – tai (duomenys neskelbtini) pareigūnas J. P.. Ši aplinkybė paaiškina jo prisistatymą kito asmens vardu. Pažymėtina, kad J. P. buvusi sutuoktinė yra viena iš trijų MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų, jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (sutampa su MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre), o įmonės pavadinimas, tikėtina, visiškai atsitiktinai primena E. K. ir I. K. įvardyto kaip įmonės vadovo V. vardą. VDI atstovo nuomone, tyrimo metu buvo padaryta visiškai pagrįsta ir logiška išvada, kad policijos pareigūnas, siekdamas nuslėpti savo sąsajas su įmonės veikla, ne tik prisistatinėjo nelegaliems darbuotojams kitu vardu, bet ir rūpinosi įmonės darbo organizavimu per kitus asmenis (J. T., E. L.), turint omenyje, kad E. K. ir I. K. nurodė, kad dirbo įmonės, kurios pavadinimo nežino, naudai, o jos vadovas buvo V.. Tad visiškai suprantama, kad jie nebuvo informuoti apie įmonės įsteigimą ir darbdavio pasikeitimą, nes atliko tas pačias darbines funkcijas, gaudami nurodymus dėl jų atlikimo ir atlygį už darbą iš tų pačių asmenų – V. (J. P.), J. T., E. L.. Tačiau nuo įmonės įsteigimo dienos, pradėjus veiklą, už įmonės darbo organizavimą tapo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. L.. Institucijos atstovas atkreipia dėmesį, jog iš E. K. ir I. K. parodymų matyti, kad būtent apeliantas E. L. (teisme apklausti E. K. ir I. K. nurodė, jog būtent apeliantas yra jų minėtas Ernestas) 2020 m. vasario ar kovo mėnesį duodavo jiems dalinti skrajutes, nurodydavo, kada jas dalinti ir dalinimo vietas, mokėdavo atlygį.
13. Dėl paskirtos nuobaudos atsiliepime nurodoma, kad visiškai nesuprantama apelianto pozicija dėl paskirtos baudos švelninimo. Taip pat nesuprantama ir jo pozicija pateikiant prašymą dėl nutarimo panaikinimo ar baudos sumažinimo, nes prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą apeliantas neigia pažeidimo padarymo faktą, o prašydamas sumažinti paskirtą baudą šį faktą pripažįsta ir nurodo, jo manymu, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes yra priimtas neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Apygardos teismo vertinimu, tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo.
15. Teisė į teisingą ir nešališką teismą yra užtikrinama tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio antroje dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
16. ANK 576 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnyje yra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Iš šiame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo galima teigti, jog teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos motyvuotai nurodytos aplinkybės, keliančios abejonių teisėjo nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-976/2020).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įžvelgti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo subjektyviąja prasme, nes nėra duomenų apie teisėjo asmeninį nusistatymą prieš proceso dalyvius, asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vis tik, pirmosios instancijos teismas pripažintinas šališku objektyviuoju aspektu. Tokią teismo išvadą lemia teismo posėdžių garso įrašuose atsispindinti proceso eiga ir užfiksuotos aplinkybės, formalus bylos aplinkybių tyrimas ir nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimas.
18. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu.
19. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. L. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, toliau nutarime pažymėta tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė paaiškinimus. Visgi, koks tų paaiškinimų turinys, nutarime nėra nurodyta, tai yra iš esmės apsiribota įvardijimu, kad asmuo kaltu neprisipažino, tačiau visiškai nenurodyta, kokias aplinkybes ir argumentus asmuo dėstė. Taigi skundžiamame nutarime nėra nė užsiminta, kad teismo posėdžio metu E. L. pateikė argumentus, kodėl, pastarojo įsitikinimu, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duoti paaiškinimai girdimi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintame 2021 m. vasario 9 d. posėdžio garso įraše (teismo posėdžio protokole parodymai nefiksuoti). Minėtame garso įraše užfiksuota, kad atsakydamas į teisėjo klausimus E. L. nurodė tik tiek, kad nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nes to nepadarė ir kad nepažįsta E. K. ir I. K. (garso įrašo nuo 05.26 min iki 05.48 min). O toliau (garso įrašo nuo 05.48 min iki 07.52 min) tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas pateikė teismui prašymą kviesti liudytojus ir juos apklausti teisme bei detalesnius paaiškinimus E. L. pageidavo duoti po liudytojų apklausos. Tačiau, kaip girdėti iš vėlesnių teismo posėdžių garso įrašų, teismui apklausus liudytojus, E. L. daugiau apklaustas nebuvo ir detalesnių paaiškinimų dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, nepateikė. Taigi matyti, kad E. L. pirmosios instancijos teisme detalesnių paaiškinimų, kuriais būtų išreiškęs savo nesutikimą su jam inkriminuotu nusižengimu, neturėjo progos išsakyti, o pastarojo nurodytos aplinkybės, atsakant į teisėjo užduotus klausimus, nutarimo aprašomojoje dalyje liko nepaminėtos.
20. Pabrėžtina, kad vien tik nepakankamai tikslus ir detalus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos ir argumentų nurodymas nutarimo aprašomojoje dalyje (net ir duotų parodymų ir nurodytų argumentų visiškas neįvardijimas) pats savaime dar neleistų spręsti apie teismo šališkumą. Tas pats pasakytina ir apie paaiškinimų davimą, kadangi vis tik teisė duoti paaiškinimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suteikta, o apklausus liudytojus jokių naujų prašymų nei E. L., nei jo atstovas nepareiškė. Ženkliai reikšmingesnė aplinkybė yra ta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir argumentai (kiek jų buvo išsakyta) apskritai nebuvo analizuojami ir vertinami. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje būtų aptaręs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, dėl jų pasisakęs ir juos vertinęs, klausimas dėl teismo šališkumo nekiltų ir tai, kad nutarimo aprašomojoje dalyje buvo apsiribota tik asmens pozicijos įvardijimu, iš esmės leistų spręsti apie nutarimo struktūrinės dalies trūkumą. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas į aprašomąją procesinio sprendimo dalį neįtraukė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, o skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje vadovavosi išimtinai tik VDI pateikta medžiaga. Teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje ne tik nepateikė savo išvadų, kodėl nesutinka su posėdyje išsakytais E. L. argumentais, bet visame procesiniame dokumente apie juos nutylėjo. Tokiu būdu galinčius turėti reikšmę bylos duomenis – E. L. paaiškinimus teisme – pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo. Tai pašaliniam stebėtojui gali sudaryti įspūdį, kad vienos proceso šalies – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – pozicija ir pateikiami argumentai administracinių nusižengimų bylose teismo yra traktuojami kaip aiškiai nereikšmingi, iš esmės teisiškai nė nevertintini.
21. Tuo pačiu svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai buvo apklausti E. K. ir I. K. bei K. B.. Šių liudytojų duoti parodymai skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje taip pat nenurodyti, tik pažymėta, kad E. K. ir I. K. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose, o K. B. palaikė VDI nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal ANK 636 straipsnio 3 dalį, nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje nėra reikalaujama nurodyti liudytojų duotus paaiškinimus, tačiau pagal ANK 636 straipsnio 4 dalį, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, kaip jau minėta, be kita ko, turi būti nurodoma teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Nagrinėjamu atveju gi, skundžiamas nutarimas neatitinka nutarimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas tik formaliai ir abstrakčiai nurodo, jog ištyręs įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja apie E. L. padarytą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Taip pat nurodo, kad E. L. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nelegalaus darbo aktas, E. K. ir I. K. rašytiniai paaiškinimai, duomenys iš VSDFV, nuotraukos, esančios byloje bei kiti byloje surinkti įrodymai, taip pat jie iš esmės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus. Tačiau skundžiamame nutarime visiškai nėra analizuojami ir vertinami nei nurodyti įrodymai, nei posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai, nepateikiama jokių argumentų, kaip esantys įrodymai atitinka ar paneigia E. L. paaiškinimus ir apskritai, kokius paaiškinimus, ir pan., tai yra skundžiamame nutarime visiškai nėra išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje turėjo būti aptartos veikos faktinės aplinkybės, ginčą keliančių aplinkybių analizė ir byloje teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, veikos kvalifikavimo argumentai ir individualizuoti E. L. parinktos nuobaudos argumentai, sudaro vos kelios nedidelės pastraipos. O nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ginčijant savo kaltę, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tinkamai ir pakankamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, kad nekiltų abejonių dėl teismo šališkumo, yra būtina.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog, jeigu oficialiai būtų paskelbtas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas), kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais, teisingumas liktų neįvykdytas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje F. prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; F. prieš Moldovą, § 31). Kasacinio teismo išaiškinta, kad vengdamas motyvuoti sprendimą ir kiekvieną jo sąlyginai atskirą dalį teismas ginčo iš esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, priešingai – pažeidžia ir privatų šalių interesą sulaukti pagrįsto bei teisėto jų ginčo išsprendimo, tinkamai realizuoti procesinę teisę skųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, ir viešąjį interesą, nes pažeidžia proceso šalių teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principus. Tik sprendimus pagrindžiantis savarankišku, objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių vertinimu ir šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir tinkamai atlieka savo pareigą teisingai spręsti privačius ginčus. Sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl daugumos aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Kadangi esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Tokios teismų praktikos bei aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, apygardos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra nemotyvuotas, priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą bei nešališką teismą, todėl yra neteisėtas.
23. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus, kad tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakartoti visą procesą pirmosios instancijos teisme ir išnagrinėti bylą iš naujo (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias asmens teises, kokias jis turėtų, jei byla būtų išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą. Todėl, apygardos teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą (nutartį), kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą.
24. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviuoju aspektu. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Kartu pažymėtina, kad apygardos teismas negali duoti jokių privalomų nurodymų bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau pabrėžia, kad galutinis procesinis sprendimas dėl E. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo turi būti priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visumą reikšmingų duomenų, taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. (E. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.