Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 604/2012

Teisėjas Olegas Zaicevas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2., 2.4.2., 2.4.7.

2012 m. birželio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas areštu 30 parų, bausmę atliekant pataisos namų arešto skyriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 68 str. 1 d. V. L. uždrausta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. L. nukentėjusiajai D. K. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2010-10-28 apie 01.54 val. Vilniuje, vairuodamas J. S. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. T 06220, buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės – Žalgirio gatvių sankryžos šalutiniu keliu Apkasų gatve, nepraleido pagrindiniu keliu, t.y. Tuskulėnų gatve, prie sankryžos artėjančio automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo G. Ž., susidūrė su juo, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Mazda 3“ keleivės D. K. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Transporter“ keleivių D. L. ir A. B. sveikata. V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 158 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

N. V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo bei paskirtosios bausmės neginčija, kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo V. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymo

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, V. L. atžvilgiu pritaikęs baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, LR BK 42, 68 str. reikalavimų nepažeidė.

LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Mazda 3“ keleivės D. K. sveikata (specialisto išvada Nr. G 4031/10(01) t.1 b.l.114-116) bei nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Transporter“ keleivių D. L. (specialisto išvada Nr. G 3835/10(01) t.1 b.l.133-134) ir A. B. sveikata (specialisto išvada Nr. G 3838/10(01) t.1 b.l.125-126). V. L. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pirmos instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam klausimą, įvertino, jog jis anksčiau teistas 8 kartus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kuomet, pažeidus KET, nukentėjusiajam buvo sukeltas apysunkis kūno sužalojimas ir nukentėjusysis buvo paliktas be pagalbos ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (t.1 b.l.62-65), ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.1 b.l.83-100), sistemingai daro KET pažeidimus. Būtent šiais motyvais apylinkės teismas grindė sprendimą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu (taksisto darbas) ir, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, iš nuteistojo bus atimta galimybė dirbti ir tokiu būdu tiek jis, tiek išlaikomi asmenys neteks pragyvenimo šaltinio. Kolegijos nuomone, V. L., atlikdamas darbines funkcijas - dirbdamas taksi vairuotoju, grubiai pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, Vilniaus mieste sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti keli žmonės, tame tarpe du taksi automobiliu jo vežti asmenys bei padaryta turtinė žala, yra anksčiau už analogiškus veiksmus teistas bei baustas administracine tvarka. Todėl šis skundo argumentas nėra pagrindas panaikinti V. L. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus ir šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones, kadangi, dirbdamas darbą, tiesiogiai susijusį su teise vairuoti transporto priemonę, nuteistasis turėjo elgtis kelyje itin atsakingai, laikytis KET reikalavimų, branginti šią galimybę dirbti ir uždirbti pajamos šeimos pragyvenimui. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis KET pažeidimus daro sistemingai.

Daryti priešingą, nei apylinkės teismas, išvadą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo V. L. tikslingumo kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai D. K..

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl nusikalstamų V. L. veiksmų patyrė neturtinę žalą 100 000 Lt, nes dėl įvykusio patyrė skriaudą ir dvasines kančias, gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, žlugo jos karjera.

Pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš V. L. D. K. priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji patyrė stresą, nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, prarado karjeros galimybes, sužalojimų pasekmės jaučiamos iki šiol.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai D. K. neturtinę žalą, tinkamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, t.y. kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo priversta atsisakyti mėgstamo darbo, dėl ko tikslingai buvo siekusi mokslų, apriboti savo darbo krūvį, po sužalojimo dirbti puse etato, atsisakyti stažuotės Švedijoje, neteko galimybės daryti karjerą bei gerinti savo gyvenimo sąlygas. Be to, dėl sužalojimų ji priversta nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus, žymiai suprastėjo atmintis, dėl jaučiamų skausmų pasidarė dirgli, pablogėjo gyvenimo kokybė. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį - 10 000 Lt, taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį - kad jis dirba, gyvena kartu su sugyventine bei jos nepilnamečiu 16 metų amžiaus vaiku ir motina, kuriais rūpinasi ir jiems padeda materialiai.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi. Kiekvienoje byloje piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nukentėjusiajai yra padarytas stuburo juosmeninio 5-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės lūžis, dešinės gūžduobės lūžis, dėl ko ji iki šiol jaučia padarytų sužalojimų pasekmes, o ateityje nukentėjusiajai padaryti sužalojimai gali atsiliepti, gyvenant visavertį gyvenimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai D. K. priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. D. K. priteista neturtinė žala, neatsargia nusikalstama veika padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. K. priteista neturtinė žala nėra per didelė.

Kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti V. L. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.