Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims L. Š., P. Š., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė pareiškimą patenkinti, nes jis yra visiškai pagrįstas, neprieštaraujantis vaiko teisėms ir interesams.

Suinteresuoti asmenys S. Š., V. Š., V. P., V. B., J. M., V. Š., L. B. į 2014-01-20 d. teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas (patikslintas) tenkintinas.

Iš pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų, liudytojų D. G., V. M., L. Š., B. D. – I. paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja G. J. buvo sudariusi santuoką su R. J., su kuriuo santuoką nutraukė 1995 metais (7 b.l.). Su B. Š. susipažino 1996 metais, gyveno kartu kaip šeima apie 8 metus, tačiau santuokos nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters N. J., kurios tėvu buvo įrašytas B. J., t.y. tėvo vardas buvo įrašytas tikras, o pavardė įrašyta pareiškėjos (9 b.l.). Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog 2012 m. gruodžio 6 d. B. Š. mirė (įrašo Nr. 43, 8 b.l.).

Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Byloje esantis pačios nepilnametės N. J. sutikimas patvirtina jos buvusį ryšį su tėvu B. Š., o jos noras, kad būtų nustatyta tėvystė, neprieštarauja jos teisėms bei interesams (11 b.l.)

Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu (1969 m. liepos 16 d. Nr. VII-327). Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001). Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nurodo, jos jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Sutinkamai su CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Šioje byloje bendro gyvenimo faktą ir tai, kad B. Š. išlaikė savo dukrą, vedė bendrą ūkį su G. J., patvirtino liudytojai D. G., V. M., L. Š. (90 b.l.). Liudytoja notarė B. D. – I. savo paaiškinimais patvirtino, jog mirusiojo B. Š. valia buvo išreiškiama ligoninėje ir jis patvirtino, jog nepilnametė N. J. yra jo dukra. Kadangi jis sirgo ir kilo abejonių dėl jo galimybės valdyti ir suprasti savo veiksmus, todėl prašomų notarinių veiksmų notarė netvirtino (105 b.l.). Šių faktų iš esmės neginčijo ir į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti B. Š. broliai ir seserys: L. Š., V. Š., P. Š. bei sūnus ir dukra: V. Š., L. B., kurie neprieštaravo pareiškime nurodytoms aplinkybėms, sutiko, jog N. J. yra jų giminaitė (89-90). Suinteresuotų asmenų, mirusiojo B. Š. seserų V. P., V. B., J. M. prieštaravimai, esantys byloje bei pareikšti teismo posėdžio metu nėra pagrįsti, nėra susiję su šios bylos reikalavimu, su nepilnamečio vaiko interesais ir teismas jais nesiremia. Tačiau esant paminėtiems prieštaravimams byloje atlikti moksliniai tyrimai (DNR ekspertizė), siekiant nustatyti tėvystę, visiškai patvirtino aplinkybę, jog B. Š. yra N. J. tėvas (123-130 b.l.). Todėl teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų N. J. biologinei tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, kad pareiškimas yra įrodytas ir tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Vertinant visų įrodymų visumą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. Š., miręs 2012-12-06, yra N. J. biologinis tėvas bei keistina N. J. pavardė į „Š“. Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis), šis juridinis faktas nustatomas tuo tikslu, kad būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvą bei patikslinti vaiko gimimo akto įrašą, taip pat įgyti ir įgyvendinti asmenines neturtines bei turtines teises, atsiradusias po B. Š. mirties (CPK 197 str., 185 str., 391 str. 1 d., CPK 448 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 149,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau pareiškėja Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-12 sprendimu (5 b.l.) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o bylose dėl juridinio fakto nustatymo, nagrinėjamose ypatingąja teisena, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Pareiškėjos atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios susiję su užmokesčiu advokatui bei kitomis su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusiomis išlaidomis, šiuo atveju DNR tyrimu, iš viso 1900 Lt. Kadangi dėl suinteresuoto asmens V. P. prieštaravimų buvo paskirta DNR ekspertizė, todėl pareiškėjos atstovas advokatas D. Karvelis prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš V. P.. Šis pareiškėjos atstovo prašymas tenkintinas, kadangi esant prieštaravimams valstybė patyrė papildomų bylos vedimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimai kilo iš suinteresuotų asmenų ir tuo pagrindu buvo skiriamas atlikti mokslinis tyrimas, todėl paminėtos išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš suinteresuotų asmenų V. B., J. M., V. P. lygiomis dalimis po 634 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., CPK 443 str. 6 d.).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas tėvystės faktas, per tris darbo dienas išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (CK 3.147 str. 3 d., CPK 392 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą (patikslintą) patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2012-12-07, yra N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pakeisti N. J. pavardė į „Š“.

Juridinis faktas nustatomas tuo tikslu, kad būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvą, patikslinti vaiko gimimo akto įrašą, taip pat įgyti ir įgyvendinti asmenines neturtines bei turtines teises, atsiradusias po B. Š. mirties.

Priteisti valstybei iš V. B., J. M., V. P. lygiomis dalimis po 634 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos, prie LR finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630).

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.