- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-391-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15516-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. R.
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic energy service“
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-391-613/2016Teisėjas Saulius ZajarskasProceso Nr. 2-06-3-15516-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Baltic energy service“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių A. R. taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame nurodė, kad 2015-04-16 tarp pareiškėjos ir A. R., kuris vertėsi variklinių transporto priemonių pardavimu pagal individualios veiklos pažymą Nr. 131530, buvo pasirašyta automobilio BMW730, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis registracijos Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau automobilis), PVM sąskaita-faktūra Nr. l 1/2015, kuri prilyginama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai. Pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą A. R. per du kartus banko pavedimu buvo pervesta 21800,00 EUR suma ir automobilis buvo įregistruotas pareiškėjos vardu.
Pareiškėjos atžvilgiu 2015 m. liepos mėnesį buvo surašytas laikinojo nuosavybės teisės apribojimo protokolas, automobilį paliekant saugoti pareiškėjos direktoriui V. K..
Remiantis 2015-10-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2015-11-17 policijos pareigūnai atliko poėmį, kurio metu buvo išimtas automobilis, jo registracijos liudijimas ir raktelio pultelis. Vėliau automobilis buvo išvežtas į policijos saugomą aikštelę.
Remiantis 2015-11-27 nutarimu Kauno apygardos prokuratūra, atsižvelgiant į surinktus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-26732-15 duomenis, nutarė grąžinti automobilį buvusiam automobilio savininkui A. M..
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra teisėta automobilio įgijėja, kuri nupirko automobilį iš A. R., kuriam šį automobilį pardavė K. K., kuriam šiai dienai pareikšti kaltinimai dėl 2015-01-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties klastojimo, dėl ko automobilis buvo neteisėtai įgytas iš A. M., pareiškėja ruošėsi paduoti ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Paaiškino, kad pareiškėja ne vieną karta bandė susisiekti su A. R. ir išspręsti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ar anuliavimo klausimą, tačiau jis atsisakė bendrauti ir į pareiškėjos raginimus išspręsti situaciją geruoju niekaip nereagavo. A. R. verčiasi rizikingu automobilių pirkimo-pardavimo verslu, pareiškėja neturi duomenų, kad A. R. yra apdraudęs savo verslą nuo galimų rizikų ar žalos atlyginimo tretiesiems asmenims. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priimto teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ir apskritai neįmanomas, todėl, siekiant užtikrinti restitucijos taikymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimam atsakovui taikant kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių būsimam atsakovui ir esančių pas busimą atsakovą arba trečiuosius asmenis areštą, iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsižvelgiant į tai, kad būsimo ieškinio suma yra laikytina didelė, o pareiškėjai nėra žinoma A. R. turtinė padėtis bei galimi kreditoriniai įsipareigojimai, tai pareiškėja mano kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, A. R. gali imtis veiksmų dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareiškėjos UAB „Baltic energy service“ reikalavimų užtikrinimui areštavo A. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas A. R. ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas ieškinio sumos ribose – 21800,00 Eur sumai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Mano, kad teismas, tenkindamas UAB „Baltic energy service“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį įvertino formaliai, apsiribojo pareiškėjos argumentais, kad šiuo metu nebaigtas ieškiniui paruošti būtinos medžiagos rinkimas, visiškai neatsižvelgė į Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Mano, kad pareiškėjos prašyme nėra pateikta jokių duomenų dėl kokių objektyvių priežasčių jis negalėjo pateikti ieškinio iš karto; nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. A. R. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apsiribota tik prielaida, kad teismui priėmus palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu būtų laikytina, kad ieškovui nekilo pareiga apmokėti atsakovo pateiktos sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.
Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.
Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad pareikš reikalavimą atsakovui dėl sandorio, kurio pagrindu sumokėta 21800,00 Eur, pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo manymu tokia suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, atsakovas gali imtis veiksmų, dėl kurių galimai palankus ieškovei teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas, todėl tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog preliminariai yra tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas ir dėl ieškinio dalyko yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį.