Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
1A-150-337/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27517-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-337/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27517-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Donato Jatužio, Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei R. M.,gynėjui advokatui J. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. advokato gynėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės :

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – arešto bausmė 70 parų.

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – arešto bausmė 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. skirta 90 parų arešto bausmė .

Vadovaujantis Įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 2 straipsniu, ši arešto bausmė sumažinta pusiau ir A. V. skirta 45 parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para.

Bausmę skirta atlikti areštinėje.

Iš A. V. priteista M. B. – 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, O. A. – B – 200 Eur neturtinei ir 60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2018-06-10, apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose laikydamas K. L. Respublikos pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą SHANGHAI MODEL 62 be numerio, skirtą šaudyti 4,5 mm pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, priėjo arčiau tvoros ir nukreipė rankose turimą ginklą į M. B. ir O. A. - B, tuo metu stovėjusius (duomenys neskelbtini) kieme, bei grasino juos nušauti, taip nukentėjusiesiems sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje sodyboje laikė: 1 vnt. pramoninės gamybos, karinį 50-o kalibro šovinį, skirtą šaunamiesiems A kategorijos ginklams, 5 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius, skirtus šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams, 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį, skirtą šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams, 1 vnt. pramoninės 16-o kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius, skirtus šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams, 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius, skirtus šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams, 1 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro trumpojo žiedinio įskėlimo Flobert šovinį, skirtą šaunamiesiems C kategorijos ginklams, kol 2018-06-11 kratos metu policijos pareigūnai paėmė šiuos šovinius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. gynėjas advokatas teismo prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-03 apkaltinamąjį nuosprendį ir A. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. išteisinti A. V. nurodant, jog neįrodyta jo kaltė dalyvaujant jam inkriminuotuose nusikaltimuose. Skunde nurodoma, kad A. V. grasinimo veiksmų siekiant psichiškai traumuoti nukentėjusiuosius neturėjo. Pažymima. kad jo tikslas buvo sudrausminti nukentėjusįjį, kad pastarasis nekeltų triukšmo nakties metu ir baigtų pjauti žolę. Teigiama, kad A. V. žodžiu buvo perspėjęs nukentėjusįjį baigti darbą, tačiau šis nekreipė jokio dėmesio ir toliau kėlė triukšmą. Nurodoma, kad už sudrausminimą nekyla baudžiamoji atsakomybė. Skunde pažymima, kad A. V. nukentėjusiosios O. A. – B. visai nematė ir jokio konfliktinio kontakto su ja neturėjo. Toliau skunde tikinama, kad A. V. neatliko jokio grasinimo veiksmo, pareikšto taip , kad nukentėjusiesiems būtų aišku, jog grasinama juos nužudyti. Pažymima, kad A. V. nesukūrė nukentėjusiesiems manymo apie grasinimo realumą. Nurodoma, kad grasinimo nužudyti įrankis buvo neužtaisytas pneumatinis šautuvas, kuris negali būti sunkaus sužalojimo ar nužudymo įrankis. Toliau skunde apeliuojama į nukentėjusiojo M. B. parodymų tikrumą. Teigiama, kad M. B. yra dirbęs policijoje, susipažinęs su ginklų rūšimis, todėl jis puikiai suprato, kad A. V. rankose laikomas daiktas yra ne ginklas. Šią aplinkybę patvirtina ir nagrinėjamo įvykio M. B. veiksmai. Nurodoma, kad M. B. kvietė prie savęs prieiti A. V., o jam priėjus M. B. ištraukė iš jo šautuvą atlauždamas pneumatinio šautuvo vamzdį ir numetė jį įvykio vietoje. Pažymima, kad M. B. nesistengė pasislėpti ar kaip kitaip išvengti susidūrimo su A. V.. Nurodoma, kad nukentėjusiosios O. A. - B parodymai yra nepatikimi, kadangi jie neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Skunde nurodoma, kad A. V. kaltinime dėl BK 253 str. numatytos veikos padarymo pas jį rastus šaudmenis rado 2018-06-10 ryte, o vakare jau buvo sulaikytas už kitos nusikalstamos veikos padarymą. Skunde pažymima, kad A. V. šaudmenis laikė seife, nesiekė jų paslėpti, o tik norėjo pašalinti visuomenės interesams gresiantį pavojų.

Šalies argumentai

Taip pat skundu prašoma atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. V. pagal BK 253 str. 1 d., 145 str. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, o nuosprendis grįstas prielaidomis. Priešingai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. V. kaltės motyvavo patikrintais ir ištirtais įrodymais, kuriuos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių nustatymu.

Apeliaciniame skunde keliamas A. V. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde teigiama, jog nukentėjusiesiems nebuvo pakankamo pagrindo bijoti grasinimo, nurodoma, kad A. V. veiksmuose nėra tyčios, nes jis neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusiųjų. Teigiama, kad savo veiksmai išreikštais prieš nukentėjusiuosius A. V. norėjo juos tik sudrausminti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, A. V. gyvenamosios sodybos kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, rankose laikydamas pneumatinį šautuvą priėjo arčiau tvoros ir turimą ginklą nukreipė į nukentėjusiuosius M. B. ir O. A. – B. bei grasino juos nušauti. Iš šių aplinkybių matyti, kad tiesiogiai nukentėjusiesiems išsakęs grasinimą nužudyti (nušauti) ir norėdamas sustiprinti galimo susidorojimo įspūdį, savo ketinimams įgyvendinti A. V. pasirinko šaunamąjį ginklą. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Skunde teigiama, kad įvykio metu sekę M. B. veiksmai, tai yra kad jis nebėgo, o tik ėjo arčiau A. V. ir stengėsi atimti ginklą, įrodo, kad jam susidariusioje situacijoje nebuvo sukelta jokio išgąsčio ar baimės. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. yra dirbęs policijoje, šią aplinkybę jis patvirtino pirmos instancijos teismo posėdžio metu (1 t. 92 b. l.). Remiantis minėta aplinkybe darytina išvada, kad M. B., dirbdamas policijos įstaigoje, buvo apmokytas kaip elgtis vienokioje ar kitokioje pavojų keliančioje situacijoje, taip pat ir vertinamu atveju. Nagrinėjamoje situacijoje M. B. veiksmai tik patvirtina nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, M. B., pamatęs į save A. V. nukreiptą ginklą, visų pirma stengėsi iš pavojaus zonos patraukti kitus asmenis, šiuo atveju, O. A. – B, kuriai liepė bėgti ir kviesti policijos pareigūnus, o pats elgėsi profesionaliai ir atėmė ginklą iš A. V..

Vertinant įvykio aplinkybes ir nuteistojo bei nukentėjusiųjų veiksmus konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokioje situacijoje nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad A. V. išsakytas ketinimas nužudyti yra realus. Nors, kaip teigiama skunde, A. V. nesiekė nužudyti nukentėjusiųjų, tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą pastarieji realiai to galėjo tikėtis ir grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Taip elgdamasis nuteistasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiesiems sukelti baimės jausmą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., turėtų būti išteisintas. Skunde nurodoma, kad A. V. rastus šaudmenis laikė savo namuose esančiame seife iki kol bus galimybė jam juos atiduoti teisėsaugos pareigūnams. Aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Byloje nustatyta, kad A. V. savo gyvenamojoje sodyboje laikė 13 įvairiems šaunamiesiems ginklams pritaikytų šovinių. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. asmenys gali įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. neturėjo teisės įgyti ginklų, kuriems skitus šovinius jis turėjo. Taigi, A. V. laikyti šoviniai yra BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas ir būtent už jų neteisėtą laikymą jis yra nuteistas pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Vertinant argumentą dėl nuteistojo tyčios jo veikoje nebuvimo, pažymėtina, kad apie kaltę, t. y. kaltininko psichinį santykį su veika bei jos padariniais, gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. šovinius laikė seife ir teigė norėjęs juos atiduoti policijos pareigūnams, darytina išvada, jog jis suprato, kad ginklo ir šovinių laikymui reikalingas leidimas, suprato, kad šie daiktai yra pavojingi. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-06-10 A. V. išsakius grasinimą nužudyti ir nukentėjusiajai iškvietus policijos pareigūnus, pastarieji netrukus atvyko į įvykio vietą. Po įvykio vietos apžiūros buvo paimtas A. V. priklausantis pneumatinis ginklas, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiesiems (1 t. 21 b. l.). Taigi, jau tuo metu A. V. turėjo galimybę atiduoti namuose laikytus šovinius, tačiau ta galimybe nepasinaudojo, o minėti neteisėtai laikomi daiktai buvo rasti ir paimti kitą dieną įvykusios kratos metu (1 t. 38 b. l.). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė, kad jis neteisėtai laikė šaudmenis ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgus į pirmiau išvardintas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasAlgirdas GaputisDonatas Jatužis