- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- I-7390-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01276-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriuo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2007 ir 2008 metais periodiškai buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato areštinės kamerose, kurių plotas 6 m², kartu su dar 4 asmenimis. Kameroje nebuvo sanitarinio mazgo, stovėjo tik neuždengtas kibiras, nuo kurio sklido smarvė, nebuvo vandens, buvo daugybė parazitų, nebuvo miegamos vietos, ant sienų buvo grybelis, langų nebuvo arba jie buvo išdaužyti, nebuvo jokios ventiliacijos. Laikomas tokiomis sąlygomis patyrė pažeminimą, dvasinius skausmus, depresiją, buvo pakenkta jo psichikai, pažemintas orumas ir garbė.
Pareiškėjas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais motyvais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime (b. l. 8–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žalos atlyginimui būtina nustatyti sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Skunde išdėstytiems motyvams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.255 ir 6.271 straipsnių prasme yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje, remdamasi iš esmės analogiškais motyvais, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo V. S. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos areštinės kamerose netinkamomis sąlygomis.
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Vilniaus apskrities VPK, pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintos dvi absoliučios teises: teisė į gyvybę (2 straipsnis) ir teisė nepatirti nežmoniško elgesio (3 straipsnis). Konvencija senaties termino nenustato. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad anksčiau apie galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nežinojo.
Pažymėtina, kad ieškinio senatis tai laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalos atlyginimui, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista neturtinė žala už periodišką jo laikymą 2007 ir 2008 metais netinkamomis sąlygomis Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato areštinės kamerose. Nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą anksčiau nežinojo, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjui galbūt padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas laikymo sąlygas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2015-02-19 (b. l. 5).
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Konvencija nenustato jokio senaties termino kreiptis į teismą, tačiau ieškinio senaties terminas kyla iš nacionalinio reguliavimo, t. y. šiuo konkrečiu atveju iš Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, kurios pagrindu senaties terminas gali būti taikomas. Pareiškėjo teigimu, jis anksčiau nežinojo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą. Kitų priežasčių dėl ko jis nepadavė teismui skundo per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą nepateikė, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti trejų metu senaties terminą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, prašymas tenkintinas ir V. S. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo skundas tuo pagrindu atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu
nusprendžia:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.