Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovo Daliaus Gintauto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu D. A. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 3 d. nubaustas galutine administracine nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-02-04 16.01 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę – neįregistruotą nustatyta tvarka automobilį „Mercedes Benz Sprinter 208 CDI“ su ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numerių ženklais. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 237, 238 p. reikalavimus.

Šį nutarimą D. A. atstovas skundė apylinkės teismui.

Skunde taip pat teigiama, jog kaltinimai administracinio teisės pažeidimo protokole yra nekonkretūs, abstraktūs, nes nurodytas neaiškus teisės akto trumpinys – LR SEAK bei neaišku, kokio konkrečiai straipsnio pažeidimu pareiškėjas kaltinamas. Apelianto manymu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. išdėstytų reikalavimų. Be to, teismas teigia, jo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nepagrįstai naudojo II tipo valstybinio numerio ženklus keleiviniam automobiliui, kurie gauti Taisyklėse nustatyta tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo išvadose konstatuojamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus neva padarytas ATPK 108 str. numatytas pažeidimas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai nesurašytas, o nuobauda skirta pareiškėjui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda už veiką, kurios jis nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

D. A. atstovo Daliaus Gintauto apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai nei priimant nutarimą, nei nagrinėjant skundą nebuvo pažeisti.

Skunde teigia, jog byloje neaiškiai suformuluotas kaltinimas, nes neaiškios administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytos sąvokos - LR SEAK, nenurodytas konkretus šio teisės akto straipsnis, punktas, kurį pažeidė pareiškėjas, be to, kaltinimas neaiškus, nelogiškas, nes vairuota transporto priemonė priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o valstybinio numerio ženklas yra skirtas taip pat UAB (duomenys neskelbtini). Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Aukštesnysis teismas sutinka su skunde akcentuojama tinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba užtikrinat asmens teisę į gynybą, o taip pat ir užtikrinant teisingo sprendimo priėmimą, tačiau taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-370/2007). Be to, ne kartą pasisakyta, kad tuo atveju kai nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas.

Pagal ATPK 123 str. 1 d. atsakomybė kyla už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistinas, vairavimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu).

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir nutarime aiškiai nurodyta kuo pasireiškė D. A. veika – t. y. jis kaip vairuotojas vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 208 CDI“ su ne tai transporto priemonei (valstybinis numerių ženklas (duomenys neskelbtini) skirtas savaeigei mašinai) išduotais valstybiniais numerių ženklais ir neįregistruotą nustatyta tvarka. Taip pat nurodyta, jog jis tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 237 p. bei 238 p. reikalavimus ir LR SEAK, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, todėl skundo argumentai dėl protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo beprasmiškumo atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes jie visiškai atitinka įstatyme (ATPK 123 str. 1 d., 3 d.) įtvirtintų pažeidimų formuluotę.

Kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodyti netikslumai, neaiškumai dėl neva neaiškių trumpinių administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra esminiai, jie nepažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, nes D. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jam suprantama, kuo jis kaltinamas, jo teisė būti išklausytam ir pasinaudoti teise į gynybą buvo užtikrinta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant skundą. Pareiškėjo interesus gynė jo atstovas, kuriam buvo sudarytos galimybės naudotis visomis atstovo procesinėmis teisėmis, t. y. pateikti prašymus, reikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir kt., todėl skunde nurodyti argumentai dėl netikslumų protokole bei pažeistos teisės į gynybą yra nepagrįsti, atmetami ir negali būti pagrindas nutarimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu.

Skunde kaip protokolo trūkumas nurodoma ir aplinkybė, jog neteisingai nurodytas pažeidimo subjektas, nes transporto priemonė priklauso ne D. A., o valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) taip pat skirtas UAB (duomenys neskelbtini). Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas ir yra atmetamas, nes ATPK 123 str. 1 d. ir 3 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog atsakomybę užtraukia įvardintų transporto priemonių vairavimas, todėl tiesioginis šių pažeidimų subjektas yra vairuotojas, t. y. pareiškėjas, kuris kaip transporto priemonės faktinis valdytojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, būti atsakingas ir įgyvendindamas savo teises elgtis teisėtai, nepažeidinėti teisės aktų reikalavimų bei laikytis nustatytų draudimų, o tai, kad darbdavys yra padaręs kitų pažeidimų, susijusių su netinkamu transportavimo pažymėjimo išrašymu, pareiškėjo atsakomybei pagal ATPK 123 str. 1 d., 3 d. reikšmės neturi.

Pareiškėjas sutinka su faktine aplinkybe, jog D. A. vairuojama transporto priemonė buvo išregistruota iš Vį „Regitra“, todėl teigia jos dalyvavimas viešajame eisme negali pažeisti KET 273 p. reikalavimų, nes negali turėti registruojant priskirto valstybinio numerio ženklo, be to, pažeidimo metu šiai transporto priemonei buvo išduoti būtent numeriai (duomenys neskelbtini), transportavimo pažymėjimas. Apeliantas taip pat teigia, jog Institucijos teiginys, jog ženklas (duomenys neskelbtini) skirtas savaeigei mašinai, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad savaeigė mašina gali būti pagaminta automobilio bazėje. Apeliantas tapatina savaeigės mašinos ir automobilio sąvokas, todėl teigia, kad D. A. jokio pažeidimo nepadarė, nes transporto priemonė buvo su tinkamais numeriais, ji viešajame eisme galėjo dalyvauti, nes buvo išduotas transportavimo pažymėjimas. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Byloje esantys duomenys – Kauno miesto savavaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus išduotas turto priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 29) neabejotinai patvirtina, jog valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra II tipo laikinieji valstybiniai numeriai, išduoti pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymą Nr. 3D-384. Šiuo įsakymu patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių paskirtis – nustatyti traktorių, savaeigių žemės ūkio ir kitų savaeigių mašinų, taip pat jų priekabų registravimo tvarką ir sąlygas. Be to šio įsakymo 2 punkte aiškiai apibrėžta ir konkretizuota, kokias transporto priemones apima savaeigės mašinos – tai ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, savaeigiai kranai, greideriai, vikšriniai buldozeriai, grunto tankintuvai, kelių frezai, asfalto klotuvai, plentvoliai, vikšriniai vamzdžių klotuvai, poliakalės, kelių ženklinimo mašinos, medvežės, miško kirtimo mašinos, gatvių priežiūros mašinos, motorinės rogės ir kitos savaeigės mašinos.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog sisteminis teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių registravimą, valstybinio ženklinimo numerio išdavimo, nustatančio kelių eismo taisykles, vertinimas ir aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog savaeigė mašina yra atskira transporto priemonių kategorija. Bet kuri transporto priemonė negali būti prilyginama savaeigei mašinai, nes tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tiek Kelių eismo taisyklėse, o taip pat ir pareiškėjo minimose Žemės ūkio ministro įsakymu 2006 m. spalio 2 d. Nr.3D-384 patvirtintose Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse aiškiai skiriama savaeigių mašinų kategorija. Lietuvos Respublikos 2000-10-12 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad „ Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas......“.. Kelių eismo taisyklėse IV skyriuje 21 straipsnyje nurodyta, kad „ Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, .......; Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti .....“ ir kt. Be to, kaip jau minėta, anksčiau nurodytose Žemės ūkio ministro patvirtintose taisyklėse 2 punkte aiškiai apibrėžta ir konkretizuoja, kokias transporto priemones apima savaeigės mašinos –„ ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, savaeigiai kranai, greideriai, vikšriniai buldozeriai, grunto tankintuvai, kelių frezai, asfalto klotuvai, plentvoliai, vikšriniai vamzdžių klotuvai, poliakalės, kelių ženklinimo mašinos, medvežės, miško kirtimo mašinos, gatvių priežiūros mašinos, motorinės rogės ir kitos savaeigės mašinos“. Tad iš šio apibrėžimo darytina išvada, jog savaeigės mašinos turi konkrečią, labai specifinę paskirtį ir nėra susijusios su keleivių ar jų bagažo vežimu, be to, minėtose taisyklėse visos priemonės, kurioms taikomos šios taisyklės, toliau vadinamos traktoriais.

Taip pat akivaizdu, jog „Mercedes Benz Sprinter 208CDI“ yra automobilis, t. y. motorinė transporto priemonė ir priklauso M1 AF transporto priemonių kategorijai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. Nr.2B-479 įsakyme „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ išsamiai apibrėžta, kad kategorijos M transporto priemonės M1 klasei priskiriama tokia transporto priemonė, kuri skirta keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vairuotojui (lengvasis automobilis), o kėbulo tipas kodas „AF“ apibrėžia, jog tai daugiatikslis automobilis (universalioji transporto priemonė) – motorinės transporto priemonės, išskyrus tas, kurių kodai nuo AA iki AE, skirtos keleiviams ir jų bagažui ar prekėms vežti kartu. Kad šios transporto priemonės kategorija M1, AF nurodyta registracijos liudijime grafoje „J“ ir „J1“ bei transportavimo pažymėjimo grafoje „J“ (administracinio teisės pažeidimo b. l. 9, 11). Tad akivaizdu, jog tai nėra savaeigė mašina ir jai negali būti priskirti II tipo laikinieji valstybinio numerio ženklai. Šios aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad D. A. vairavo neįregistruotą automobilį „Mercedes Benz Sprinter 208 CDI“, bet jį taip pat vairavo su ne tai transporto priemonei išduotu valstybinių numerių ženklu, nes tokio tipo valstybinių numerių ženklas net negali būti išduotas tokios kategorijos (M1 AF) automobiliui kaip ir transportavimo pažymėjimas. Kaip jau minėta anksčiau, tai, kad darbdavys nepagrįstai priskyrė šio tipo valstybinio numerio ženklus keleiviniam automobiliui, D. A. nuo atsakomybės dėl ATPK 123 str. 1 d ir 3 d. padarytų pažeidimų neatleidžia, nes ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 3 d. atsakomybė numatyta tiesiogiai vairuotojui, kuris tokiu būdu įpareigotas vairuoti tik tokį automobilį, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ir paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka išduotais valstybiniais numerių ženklais. Dėl šių aplinkybių skundo argumentas, jog teismas pažeidė nešališkumo principą formuluodamas naują kaltinimą bei nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nepagrįstai panaudojo II tipo laikinuosius valstybinio numerio ženklus keleiviniam automobilio Mercedes Benz ) atmetamas kaip nepagrįstas.

D. A. inkriminuoti pažeidimai įrodyti visuma surinktų ir ištirtų duomenų – administracinio teisės pažeidimo protokolu, fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, transportavimo pažymėjimu, transporto priemonės registracijos liudijimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. A. atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir ATPK 123 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai. Nuobauda jam skirta teisinga, nepažeidžiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų bei 30 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių. D. A. anksčiau administracine tvarka baustas tik vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, aukštesniojo teismo nuomone, D. A. pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirta 125 Lt dydžio bauda, o pagal ATPK 123 str. 3 d. – 1000 Lt dydžio bauda, atitinkančios sankcijų vidurkius, bei galutinė nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda, nėra aiškiai per griežta, atitinka pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas skundui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą ir D. A. atstovo Daliaus Gintauto apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.