Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį E. J. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos vyriausiasis specialistas A. A. 2015-07-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. J. už tai, kad, 2015-06-12 atlikus žemės naudojimo patikrinimą, ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-245, nustatyta, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 5 m². Taip pat žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 2 m². Protokole buvo nurodyta, kad E. J., žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko įgaliotas asmuo, savavališkai užėmęs ir naudodamasis gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalis, savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. reikalavimų, tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1 bei fotoaparatu „OLYMPUS“ TOUGH TG-820.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais, kad neišsprendus šio ginčo civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad E. J. veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo ar naudojimo požymius (ATPK 45 str. 1 d.). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad iš byloje surinktų duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, jog ji savavališkai užėmė privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdama, kad nėra šios žemės dalies savininkė.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jame gyvenanti jo 73 m. motina E. J., turinti sūnaus įgaliojimą. Minėtas žemės sklypas 2009-04-20 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-20 įsakymo Nr. 2.3.-2303-(01) „Dėl P. J. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos 2009-04-20 pažymėtos UAB “T” 2008-08-05 parengto plano pagrindu. Šis planas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ po to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-28 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp P. J., kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, ir žemės sklypo kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), savininkų, minėtų sklypų ribą nustatant pagal UAB „T“ 2008-03-27 sudarytą planą. Iš 2012 m. liepos mėn. sutikimo kopijos matyti, kad minėtų sklypų savininkai K. M. ir P. B. pasirašė sutikimą, kad pagal UAB „T“ 2008-03-27 nustatytas ribas E. J. pastatytų tvorą tarp savo sklypo ir sklypų Nr. 107 ir 107A. Minėti sklypai registruoti kadastro žemėlapyje (sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užregistruotas 2014-04-16; žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užregistruotas 2014-05-30). Taigi visi trys sklypai yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas A. A. 2015-07-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu konstatavo, kad E. J., žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko įgaliotas asmuo, savavališkai užėmė ir naudoja gretimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalis, ir šie jos veiksmai pažeidžia trečiųjų LR žemės įstatymo 21 str. reikalavimų, kas atitinka LR ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, liudytoju apklaustas tos pačios Institucijos specialistas Z. V., kuris ir pasirašė 2015-06-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktą (b.l.4-6), teigė, jog klausimą dėl sklypų ribų tarp dviejų privačių asmenų šie asmenys turėtų spręsti civiline tvarka; taip pat nurodė, jog nagrinėjant bylą paaiškėjo naujos aplinkybės, kad galimai E. J. sklypo ribos koreguotinos, nes sklypų koordinatės nesutampa, dėl šių naujų aplinkybių liudytojas negalėjo atsakyti, ar ginčo tvora pastatyta ne vietoje (b.l. 66-70).

Apylinkės teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, pateikė užklausą VĮ „Registrų centras“ dėl minėtų sklypų koordinačių sutapimo (b.l.80), tačiau VĮ „Registrų centras“ 2016-02-15 rašte Nr. 4660 neatsakyta, ar minėtų sklypų koordinatės sutampa, pažymint, kad patikrinus visų trijų sklypų ribas, nustatyta, jog minėtų sklypų ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos ir žemės sklypai įregistruoti NTR teisės aktų nustatyta tvarka (b.l.96-97).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo šalių teisių ir pareigų. Esant abejonėms dėl sklypų koordinačių sutapimo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog E. J. savavališkai, sąmoningai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemės dalį ir ja naudojasi, taigi negalima konstatuoti būtinojo subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Be to, E. J. neigia užėmusi privačios nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, t.y. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypų ribų.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta, jis (dokumentas) nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama šios ribos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, jog esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija. Nesant teismo sprendimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo, tačiau esant abejonių dėl sklypų ribų koordinačių bei esant šių sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nėra galimybių įvertinti, ar vienas iš gretimų sklypų savininkų savavališkai užėmė gretimo sklypo dalį.

Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad situacija nagrinėjamu atveju vertintina kaip civilinis ginčas tarp gretimų sklypų žemės savininkų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto žemės sklypo savininko teisės turi būti ginamos civilinio proceso tvarka. Nepaneigus E. J. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius (ATPK 45 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką savo jurisprudencijoje formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-71-2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.