Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2002 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 20 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m sausio 12 d., dieną).Komisija 2017 m. sausio 16 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam P. J., konstatavęs, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys, nuteistojo asmenybės ypatumai, neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo P. J. pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius yra ženkli ir sudaro pagrindą manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis P. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė akivaizdžios apelianto elgesio pažangos. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisijos nutarimu nutarė taikyti apeliantui lygtinį paleidimą. Pažymima, kad atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, rizika yra žema ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesio rizika sumažėjo nuo 37 iki 28 balų. Bausmę skundo autorius atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje jis skatintas 13 kartų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, Komisija nustatė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir darbinės veiklos planų turėjimas, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais. Taip pat, skunde pabrėžiama, kad apelianto mama sunkiai serga, todėl jis nori išeiti į laisvę, kad ją slaugytų, prižiūrėtų, praleistų su ja bent paskutines jos dienas, atliktų sūnaus pareigą.Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003)22, „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.Anot skundo autoriaus, pagal BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Pabrėžiama, kad apeliantas atliko reikiamą bausmės dalį, o dėl neatliktos bausmės dalies BVK nenurodyta, todėl tai neanalizuotina ir negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Pažymima, kad apylinkės teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo. Apelianto manymu, teismas neturėjo abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką.Skunde teigiama, kad lygtinio paleidimo netaikymu, motyvuojant apelianto padarytu nusikaltimu, baudžiama antrą kartą, kas nėra leidžiama. Pažymima, kad pats apylinkės teismas nurodė, kas svarbu vertinant lygtinio paleidimo klausimą, t. y., atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, jos įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamos elgsenos rizika. Tačiau teismas padarė išvadą, kad skundo autoriui negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nors tokia išvada abstrakti, argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų, BVK. Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažintas realiu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, taip pat, jog už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam asmeniui nėra kliūčių taikyti lygtinį paleidimą, nes už nusikaltimą jam jau paskirta atitinkama bausmė. Taip pat cituojamas Konstitucijos Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutarimas, kuriame pasisakyta apie teismo nutartims keliamus reikalavimus. Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje apeliantas nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be argumentų pateiktas teiginys, kad ,,asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“, yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir laikytinas BK 154, 155 straipsniuose numatyta veika. Tokia veika yra deliktu. Be to, anot skundo autorius, teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pagal šias rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Tačiau apylinkės teismas laikėsi priešingos pozicijos. Todėl, apelianto manymu, skundžiama nutartis neargumentuota, kas yra pakankama priežastis šį procesinį sprendimą panaikinti.Apelianto teigimu, taip pat apylinkės teismas neteisingai vertino jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tvirtinama, kad turėtos nuobaudos dėl tvarkos ir režimo pažeidimų yra administracinės teisės, o ne baudžiamosios teisės pažeidimai. Remtis tuo, kad apeliantas turėjo nuobaudų, kaip motyvu nepaleisti jį lygtinai, yra pažeidimas, nekorektiškas elgesys, todėl šis motyvas naikintinas.Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą P. J. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (28 balų), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, ankstesnį teistumą ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau šie P. J. teiginiai nepagrįsti. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad P. J. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad P. J. nuo 2013 m. spalio 23 d. pakeitė savo elgesį – už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo 5 kartus paskatintas (38-40, 79), tačiau šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 37 kartus, buvo baustas 28 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2014 m. spalio 23 d. Taigi, atsižvelgiant į P. J. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2013 m. spalio 23 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo P. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.