Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo vieniems metamas bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Iš R. D. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. B. priteista 196 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1196 Eur.

Iš R. D. civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui priteista 330 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. kovo 13 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme prie R. D. gyvenamojo namo, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kas­tu­vu, laužtuvu, pagaliu į veidą, rankas, kojas A. B., tuo padarydamas jam muštines žaiz­das smakro dešinėje pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, tarpuakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio dilbio srityje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos IV piršto srityje, dešinės pėdos IV padikaulio lūžimą, bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam A. B. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad kaltinimas R. D. pagal BK 138 straips­nio 1 dalį pasitvirtino pilnai, kadangi jis nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Bausmės dydį teismas nustatė vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, bei atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, ir skyrė sankcijoje numatytą vidutinę bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Skun­de nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad bandė keisti gyvenimą – susirado draugę, su ja susilaukė sūnaus, buvo pradėjęs dirbti, vienintelis išlaikė šeimą. Dabar bijo viską prarasti. Išėjęs į laisvę daugiau nebenusikals, dabar turi dėl ko stengtis. Nuteistasis augo be tėvo ir nenori, kad jo sūnus augtų taip pat. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras K. V. pa­teikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį.Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo sušvelninti baus­mę. Apeliacinės instancijos teismas, neper­ženg­damas apeliacinio skundo ribų, pa­tik­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ci­niame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. D. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rin­tais duo­menimis. Nuosprendyje išdėstė įrodymus, juos išanalizavo ir įver­tino, bei padarė fak­ti­nes ap­lin­kybes atitinkančias išvadas. Indivi­dua­li­zuodamas ir skir­damas R. D. bausmę pir­mos instancijos teismas ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, nepa­žei­dė, tinkamai įvertino nu­si­kaltimo pavojingumo laipsnį, nu­teis­tojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvel­gė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo as­me­ny­bę, jo atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuos­ta­tomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tin­ka­mos rūšies ir dydžio bausmę.Pažymėtina, kad R. D. anksčiau eilę kartų teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Nors nuteistasis skunde nurodo priešingai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis nedirba. Visos šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­tos nu­si­kalstamos veikos nėra at­sitiktinės, yra nu­lemtos susiformavusių nei­gia­mų ver­ty­binių nuos­ta­tų ir kad anksčiau paskirtos baus­mės nepa­darė po­veikio R. D. elgesiui. Anks­tesnės baus­mės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atė­mimą. Nus­ta­ty­da­mas laisvės atėmimo bausmės trukmę pirmos ins­tan­cijos teismas atsi­žvelgė į nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančią ap­lin­kybę, jog jis prisipažino kaltu ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nustatė jo atsa­ko­my­bę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nu­teistasis skunde nurodo, jog pri­pa­žino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė pir­mosios instancijos teismo jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę.Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Tei­sėjų kolegija pa­žy­mi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės dy­dis už padarytą nusikalstamą veiką yra netgi šiek tiek mažesnis, negu sank­ci­jose nu­ma­tytas bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos ben­dro­sios baus­mių sky­rimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikia­moms sąly­goms nu­teis­tajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta baus­mė su­ma­žinta trečdaliu.Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis nenori, kad jo sūnus augtų be tėvo. Pa­si­sa­ky­da­mas dėl šio argumento aukštesnysis teismas sprendžia, jog dėl šios aplinkybės nėra pa­grindo švel­ninti R. D. paskirtą bausmę. Nuteistojo draugė jau laukėsi, kuomet R. D. darė skun­džia­mu nuos­prendžiu nustatytą nu­si­kaltimą, tačiau tai neturėjo įtakos nuteistojo ap­sis­­pren­dimui nusikalsti. Nu­teistajam paskirta ga­lu­tinė vienų metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nu­si­kaltimo pavojingumo po­būdžiui ir laipsniui, o visuomenės in­te­re­sas būti apsaugotai nuo R. D. nusikalstamo elgesio nusveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti baus­mę skun­de nurodytais motyvais.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teis­mas išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­kan­ka­mai motyvavo. R. D. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.