Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui I. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad atsakovas mokėtų išlaikymą nepilnametei dukrai po 195 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės reikalavimams dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija pritarė, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš minėtos išvados taip pat matyti, kad pas ieškovę vaikui sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Atsakovas taip pat sutinka, kad vaikas gyventų su ieškove. Atsižvelgiant į tai ir į vaiko interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti dukters A. J. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės atsakovas mokėtų po 195 Eur kas mėnesį. Ši suma yra protinga ir laikytina reikalinga vaiko būtiniems poreikiams patenkinti, todėl priteistina iš atsakovo.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus tiek šalių turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. 2016 m. kovo 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 111 Eur žyminis mokestis. Pagal 2016 m. gegužės 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 187,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistina 120 Eur už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str., 3.192 str., 3.185 str., 3.194 str., 3.200 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 282 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. J., gim. 2014 m. vasario 6 d. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 195 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 21 d., atskaičius jo sumokėtą dalį vaiko išlaikymo.

Nepilnametei A. J. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės paskirti jos motiną V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su jos motina V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 111 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Priteisti iš I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“ banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.