- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-136-361/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06711-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės:
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – areštas 90 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. S. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta galutinė sumažinta bausmė – areštas 60 parų.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti M. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 22 d. 23.40 val. iki 2025 m. vasario 24 d. 10 val. (2 dienas), tai atitinka 2 arešto paras.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti, kai nuteistasis atliks arešto bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą įskaitytas laikas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo 2025 m. vasario 24 d. iki arešto bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volkswagen Passat“ – vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 Eur.
M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. S. nuteistas už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ir vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2025 m. vasario 22 d., apie 23.20 val., adresu Šilutės pl. 60, Klaipėda, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors teisė vairuoti jam atimta, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Taip būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 3 d., jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, t. y. tokiu būdu vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu skirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus, arba skirti baudą ar dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Jo gynėja apylinkės teismo posėdyje prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, paskutinį kartą patikėti juo, jo gailėjimusi ir atidėti arešto bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl tokio gynėjos prašymo. Jei bus paskirta arešto bausmė, apelianto teigimu, jis bus atleistas iš darbo, o netekęs darbo, neturės pajamų ir negalės susimokėti už buto nuomą. Taip pat sutinka sumokėti baudą ar įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.2. Mano, kad yra pagrindas atidėti nuosprendžiu skirtos arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors yra teistas, tačiau ankstesniais nuosprendžiais jam nebuvo skirta arešto bausmė, analogiškų administracinių nusižengimų nėra padaręs. Tikrai nėra tiek pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Nuo 2024 m. liepos 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbdavės charakterizuojamas teigiamai (pareigingas, atsakingas, nekonfliktiškas), nuomojasi butą, gyvena su drauge, kuri daro jam teigiamą įtaką, kontroliuoja jo elgesį. Išklausė kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, nėra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą ir supranta, jog dėl alkoholio vartojimo kyla labai daug problemų, todėl alkoholio atsisakė visiškai. Kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas įvykio aplinkybes, tikrai labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tai jam labai didelė gyvenimo pamoka, iš kurios pasimokė ir padarė išvadas. Atidėjus arešto bausmės vykdymą, jam galėtų būti skirti įpareigojimai: intensyvi priežiūra, nustatant dienotvarkę, pavyzdžiui, nuo 24 val. iki 5 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliacinius skundu nesutinka. Mano, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o teismo paskirta arešto bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. BK 281¹straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. S. padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, anksčiau teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjo, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Tačiau M. S. iš ankstesnio elgesio nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Todėl švelnesnės bausmės jam paskyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir neturėtų jokios teigiamos įtakos šio nuteistojo elgesiui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. neginčija nuosprendžio išvadų dėl jo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas mano, kad yra pagrindas atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę bausmę – baudą ir kartu baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, T. S. paskirta galutinė bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
Dėl bausmės
6. Teismas nuosprendyje detalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės rūšį ir dydį, aptardamas bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų teisingumui ir transporto eismo saugumui pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą, jų subendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Taip pat pagrįstai nenustatytas pagrindas taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
7. M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – nesunkus nusikaltimas (BK 281¹straipsnio 1 dalis), o kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 243 straipsnis) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos neišnykus teistumui už ankstesnį nesunkų tyčinį nusikaltimą – nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas, skirta galutinė bausmė – areštas 30 parų (baudžiamoji byla Nr. e1-403-586/2024) (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų teismas motyvuotai skyrė M. S. arešto bausmes, nustatydamas didesnius nei minimalūs tokios bausmės dydžiai (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už idealia sutaptimi padarytas aktualias nusikalstamas veikas skirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. S. paskyrė subendrintą bausmę – areštą 90 parų. Po to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, šią bausmę teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę arešto 60 parų bausmę. Galiausiai teismas pagrįstai nusprendė į arešto bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką (2 dienas) ir panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą, jam vyriausiosios tyrėjos nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Teismas, parinkdamas arešto bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į vieną M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas kartu atsižvelgė ir į M. S. asmenybę: anksčiau teistas 4 kartus, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjo, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Šių aplinkybių visuma apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, jog M. S. reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai rodo, kad iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė.
9. Apygardos teismo vertinimu, recidyvios asmenybės M. S. teismas pagrįstai parinko ir skyrė nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismui nebuvo ir dabar teisėjų kolegijai nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslų būtų galima pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę baudos bausmę ir (ar) papildomai skiriant BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dar labiau švelninti apeliantui skirtą arešto bausmę pagrindo nėra.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
10. Skundu apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu skirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
11. M. S. ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės (laisvės apribojimo), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, taip pat ir už tokio paties nusikaltimo, numatyto BK 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymą (nusikalstama veika padaryta 2024 m. vasario 23 d.) skirta galutinė arešto 30 parų bausmė jo teigiamai nepaveikė. M. S. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.
12. Apeliantas apskritai nutyli aplinkybę, jog vos prieš daugiau kaip metus jam skirta arešto bausmė už tokio paties, t. y. BK 281¹straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-403-586/2024). Administracine tvarka 2024 metais baustas tik vieną kartą – už važiavimą be bilieto miesto maršrutiniu autobusu (skirtą 8 Eur baudą sumokėjo). Tačiau ši ir kitos aplinkybės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) T. S. pradėjo dirbti nuo 2024 m. liepos 9 d., darbdavės charakterizuojamas teigiamai, gyvena su drauge, nuomojasi butą, pasižada nebenusikalsti, savaime nepateisina jo veiksmų dėl vėl padaryto nusikaltimo transporto eismo saugumui ir baudžiamojo nusižengimo teisingumui ir kartu nemažina jo asmenybės pavojingumo. Akivaizdu, jog T. S. nepaiso jam taikomų griežtų sankcijų, toliau ignoruoja visuomenės interesus, vėl vairavo neblaivus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
13. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamo elgesio nekeičia, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Todėl taikyti T. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.
14. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, be kita ko, nurodoma, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Taigi naujoje redakcijoje neliko 2019 m. birželio 27 d. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje Nr. XIII-2263 (galiojusioje nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) numatytos aplinkybės, jog pirmą kartą nuteistam arešto bausme asmeniui teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“
15. Šiuo atveju konstatuotina, jog teismas nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai bausmes subendrino tarpusavyje, todėl keisti bausmę ar atidėti nuteistajam paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po ir prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, taip pat ir už minėtą analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką), matyti, jog jis po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Kartu įvertinus aktualių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam skirtos galutinės arešto bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
16. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam T. S. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo pavojingumui, todėl jas dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.