Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-577/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga-IV“ dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, L. P., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Ranga IV investicijos plius“, bei pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ savarankišką reikalavimą dėl kompensacijos iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga-IV“ priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Ranga-IV“ dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, prašydama:įpareigoti atsakovę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius 0,7178 ha valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypą sutvarkyti;išregistruoti sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro;atsakovei neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisę nugriauti šiuos statinius suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovės lėšomis;priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,7178 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinė – ieškovė. Žemės sklypas yra įrašytas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217. Žemės sklype įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – sargo namelis ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (asfaltbetonio danga ir tvora). Užsienio reikalų ministerija 2013 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama inicijuoti procedūrų, būtinų tam, kad žemės sklypas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, atlikimą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad buvęs statinių savininkas V. S., sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo sąžiningas. Tai, kad šių statinių savininkas perleido juos jam iš dalies priklausančiai UAB „Ranga-IV“, o žemės sklypą perleido nurodytos įmonės vadovui ir akcininkui L. P., neatleidžia įmonės nuo teisinių pasekmių, kurios atsirado teismui panaikinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Įvertinus aplinkybes dėl V. S. ir L. P. nesąžiningumo įsigyjant žemės sklypą, tai, kad atsakovei sudarant sandorius atstovavo L. P., darytina išvada, kad CK 4.105 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos žemės sklypo praradimo pasekmės, susijusios su teisės naudotis žemės sklypu dėl statinių savininko kaltės praradimu turėtų būti taikomos ir atsakovei. Nei V. S., nei atsakovė, įsigydami žemės sklype esančius statinius, nesiekė jų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė neturi teisinio pagrindo išnuomoti, parduoti ar kitu teisėtu būdu perduoti naudoti žemės sklypą sargo namelio ir kiemo statinių savininkei. Žemės sklypas nebus išnuomotas šiems statiniams eksploatuoti.Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“ pareiškė savarankišką reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, prašydamas priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei BUAB „Ranga-IV“ 183 000 Eur kompensaciją.Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“ nurodė, kad jis yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes nuo to priklauso atsakovei jos kreditorių pareikštų reikalavimų patenkinimo apimtis. Atsakovė turi turtinę teisę reikalauti kompensacijos iš ieškovės. Atsakovė, 2000 m. lapkričio 17 d. įsigydama nekilnojamąjį turtą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą iškelti automobilių stovėjimo aikštelę. Apie ateityje atsirasiančius ketinimus iškelti sargo namelį ir kiemo statinius bei žemės sklypą naudoti diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurdinti atsakovė negalėjo spręsti ir iš kitų aplinkybių. Atsakovė pagrįstai gali tikėtis, kad žemės sklypas jai galėtų būti išnuomojamas arba parduodamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 217 negali būti laikomas teisiniu pagrindu apriboti atsakovės nuosavybės teises į statinius už tai negaunant kompensacijos. Nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Nekilnojamojo turto vertintoja UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatė statinių rinkos kainą 2016 m. lapkričio 21 d. – 183 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį ir trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankišką reikalavimą patenkino iš dalies:priteisė iš ieškovės atsakovei 99 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei nuosavybės teise priklausančius – pastatą (sargo namelį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);nustatė, kad ieškovei atsiskaičius su atsakove, t. y. sumokėjus atsakovei kompensaciją už ginčo įrenginius, valstybei pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius, t. y. ginčo įrenginiai įregistruotini Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu;kitoje dalyje ieškinį bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankišką reikalavimą teismas atmetė;priteisė iš ieškovės atsakovei 1 261,58 Eur bylinėjimosi išlaidų;Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovės ginčo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nustatė, kad teismų sprendimais žemės sklypo, kuriame yra ginčo sklypas, atsakovei UAB „Ranga-IV“ priklausantys įrenginiai, nuomos bei pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais. Teismas nurodė, kad žemės sklype esančių statinių naudojimo paskirtis neatitinka sklypo naudojimo paskirties.Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, vertindamas galimybę išnuomoti žemės sklypą šiame žemės sklype esančių statinių savininkui, konstatavo, kad Vilniaus m. valdybai patvirtinus (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detalųjį planą, kuriuo nustatytas kitoks veiklos pobūdis sklype, atsirado dvejopo pobūdžio teisinės pasekmės. Be pasekmių, išplaukiančių iš paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kad prarado teisinę galią ankstesni sprendiniai, t. y. kad stovėjimo aikštelės užimama teritorija nebus naudojama ankstesne paskirtimi (pakis veiklos pobūdis), atsirado ir kitokio pobūdžio teisinės pasekmės. Jos susijusios su žemės naudojimo ar nuomos santykiais. Kadangi nuoma be aukciono buvo siejama su konkrečios paskirties statiniu vykdant tam tikrą veiklą jį pagal paskirtį eksploatuojant, tai, pasibaigus teisei vykdyti nurodytą veiklą, pasibaigė ir pirmenybės teisė nuomoti žemės sklypą, t. y. jį nuomoti ne aukciono tvarka. Kartu tai sako, kad nebegalimas ateityje žemės sklype esančio įrengimo naudojimas pagal tikslinę paskirtį. Todėl statinio savininkui ar naudotojui išnyksta teisė nuomoti žemės sklypą pagal ankstesnį naudojimo pobūdį ne aukciono tvarka. Realiai ši teisė pasibaigtų tuomet, kai žemės sklypas iš tikrųjų būtų pradėtas naudoti naujai veiklai. Kol tai nepradėta, sklypas gali būti nuomojamas be aukciono, bet terminuotai, iki to laiko, kai prireiks jį naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytą tikslą. Minėtas įrenginys privačioje nuosavybėje atsirado dėl privatizavimo sandorių, tačiau vien privatizavimo sandoris nesudaro pagrindo žemės sklypo nuomai. Būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas privatizuoto įrenginio eksploatavimui. Tai siejama su atitinkamos veiklos vykdymu privatizuotame objekte. Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Kitokios veiklos vystymas galėtų reikšti, kad statinys nebūtų toliau naudojamas ir reikėtų spręsti dėl jo likvidavimo (perkėlimo, sunaikinimo). Teismai pagrįstai rėmėsi ne tik statinio buvimo faktu, bet ir jo naudojimu konkrečiai veiklai vystyti.Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame išsidėstę atsakovei priklausantys statiniai, nuo 2003 m. gegužės 24 d. yra įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“; sąrašo pastabų skiltyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. gegužės 15 d.) prie žemės sklypo nurodyta pastaba – „iškelti automobilių stovėjimo aikštelę“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ sąrašas buvo pakeistas ir patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašas, kuriame 2 numeriu nurodytas ginčo žemės sklypas.Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama inžinerinių statinių – kiemo statinių (paklota asfalto danga, tvora), statinio – sargo namelio (kuris pastatytas įrenginio eksploatavimui užtikrinti ir neveikia savarankiška ūkine paskirtimi), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypo nuomos, pardavimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo ar pan., iki šiol nesikreipė; jokių prašymų išbraukti žemės sklypą iš Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste, sąrašo neteikė, jokių pretenzijų nereiškė; statinių pagal jų paskirtį nenaudojo ir nenaudoja; atsakovei nuo 2010 m. iškelta bankroto byla. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo paskirtis neatitinka ginčo statinių naudojimo tikslinės paskirties.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nedalyvavo bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjime, sutiko su atsakovės pozicija dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje. Teismas neįžvelgė jokio pagrindo, kodėl nagrinėjamoje byloje nebūtų galima remtis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, vertinant juos ne kaip nustatančius prejudicinius faktus, o kaip į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.Teismas, įvertinęs žemės sklypo ir jame esančio įrenginio sandorių sudarymo faktinės aplinkybes, konstatavo, kad nei pačių sandorių – tiek įrenginių, tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nei V. S., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga-IV“ akcininko, apie juos (ne)žinojimo, tiek L. P., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga-IV“ vadovo, (ne)žinojimo, negalima vertinti atsietai. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ranga-IV“ veikla, be kita ko, buvo susijusi būtent su gyvenamųjų namų statyba.Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismo pripažintų negaliojančiais sandorių eigą, jų per juos sudarančius asmenis susietinamumą su atsakove (įrengimų ir žemės sklypo savininkas (tuo pačiu UAB „Ranga-IV“ akcininkas) perleido šiuos įrengimus pačiai bendrovei, o žemės sklypą – bendrovės vadovui ir kitam akcininkui L. P.), padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas spręsti dėl teisinių pasekmių, numatytų CK 4.105 straipsnyje, kurios atsirado teismui panaikinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taikymo atsakovės atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad svarbu nustatyti, ar žemės sandoriai pripažinti negaliojančiais dėl atsakovės UAB „Ranga-IV“ kaltės.Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad teismų, nagrinėjusių žemės sklypo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002), konstatuota, kad L. P. ir V. S. buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Tačiau iš teismų, nagrinėjusių žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimą, procesinių sprendimų turinio, teismo vertinimu, akivaizdu, jog sandorių, kurių pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, panaikinimo priežastys nesusijusios su atsakove UAB „Ranga-IV“ – įrenginių savininke. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista administraciniu aktu, atsižvelgęs į atsakovės vaidmenį susidariusioje situacijoje, padarė išvadą, kad spręsti dėl atsakovės kaltės nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovės kaip statinių savininkės kaltės CK 4.105 straipsnio nuostatų kontekste (dėl žemės sandorių panaikinimo), jos atžvilgiu taikytina CK 4.105 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas statinių savininkui atlyginimas CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje situacijoje šios normos taikymas užtikrintų atsakovės, kaip teisėtos įrenginių savininkės, teisių apsaugą, šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl CK 4.105 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų atsakovės atžvilgiu taikymo nepagrįstas, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nukelti arba nugriauti ginčo įrenginius netenkintinas.Teismas, spręsdamas dėl ginčo įrengimų rinkos vertės, konstatavo, kad vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę rinkos vertę nėra pagrindo, nes vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2005 m. vasario 28 d., t. y. prieš 12 metų iki nagrinėjamo ginčo, todėl šie duomenys nelaikytini objektyviais, atitinkančiais realią padėtį.Teismas sprendė, kad UAB „Centro kubas“ parengta konsultacija dėl galimos ginčo turto rinkos kainos vadovautis nėra pagrindo, nes šie duomenys neatitinka faktinės situacijos. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje konsultacijoje akcentuojama, jog ji yra informacinio pobūdžio dokumentas, paruoštas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu; joje nurodyta, kad ji neatitinka nustatytų turto vertinimo dokumentų turinio bei formos ir neturi juridinės galios. Teismo vertinimu, konsultacijoje nepagrįstai daroma prielaida, kad aikštelė jau yra suremontuota.Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų eksperto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 671 nustatytą įvertinimą arba sudarytų pagrindą juo nesivadovauti. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojas (teismo ekspertas), atlikdamas teismo pavestą ekspertizę, išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo taikomas eksperto pasirinktas statinių vertinimo metodas, pasisakė dėl statinių vertės nesiejant jų su žemės sklypu bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti. Teismo vertinimu, toks ginčo turto vertės nustatymas atitinka bylos faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju laikytinas eksperto nustatyta turto verte, kuri atitinka CK 4.102 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl statinių rinkos kainos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 99 000 Eur kompensaciją už pastatą – sargo namelį, ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora).Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas pagal analogiją taikyti CK 4.100 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, jog ieškovei atsiskaičius su atsakove, t. y. sumokėjus atsakovei kompensaciją už ginčo įrenginius, ieškovei pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius. Teismo nuomone, tai sudarys galimybę ieškovei atlaisvinti žemės sklypą (nukeliant arba nugriaunat ginčo pastatus ieškovės lėšomis), išregistruoti ginčo įrenginius bei spręsti klausimą dėl žemės sklypo perdavimo naudoti pagal paskirtį.Atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. vasario 10 d., t. y. nuo tada, kuomet ieškovė gavo atsakovės neigiamą atsakymą dėl ginčo įrenginių nukėlimo. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą 2014 m. birželio 19 d., teismo įsitikinimu, spręsti, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepaisydamas aplinkybės, kad ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimai tenkinti iš dalies, atsižvelgęs į ginčo kontekstą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei jos patirtų išlaidų nepriteisti.Teismas nurodė, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o sprendimą įvykdžius – naikintinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankišką reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovės kaip statinių savininkės kaltės, nes atsakovės vardu ir interesais veikė fiziniai asmenys, kurių kaltė buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2001. Atsakovės UAB „Ranga-IV“ dalyviai L. P. ir V. S. atstovavo ne tik savo kaip fizinių asmenų interesams, bet ir atsakovės interesams, jiems buvo žinoma, kad jų sudaromas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais esant nustatytai UAB „Ranga-IV“ dalyvių kaltei, ginčo statiniai turėtų būti nukeliami atsakovės lėšomis, ieškovė neturi atlyginti atsakovės nuostolių.Teismas nepagrįstai neanalizavo ekspertizės akto, kuris yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, vertintina su kitais įrodymais. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, egzistuoja pagrindas pakeisti sprendime nurodytą dydį ir nustatyti mažesnę piniginę sumą nei ginčo statinių rinkos vertė, įvertinus tai, kad pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus L. P. ir V. S., atstovavę UAB „Ranga-IV“ interesams, buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Be to, pagal šios dienos Nekilnojamojo turto registro duomenis statinių vidutinė rinkos vertė yra 25 661 Eur. Sprendžiant dėl kompensacijos turi būti atsižvelgiama į UAB „Ranga-IV“ atstovų prisiimtą atsakomybę ir riziką sudarant sandorį ir paskesnius veiksmus, siekiant naudos sau ir atstovaujamai įmonei. Egzistuoja pagrindas atmesti pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.Teismas nepagrįstai nesumažino bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovės pateikti procesiniai dokumentai nebuvo ypatingai sudėtingo turinio, juose nėra išsamios praktikos analizės. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir nesumažino bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ prašo atmesti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovės kaltės dėl teisės į žemės sklypą, kuriame yra atsakovės statiniai, praradimo, todėl teisėtai netaikė CK 4.105 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų teisės į žemės sklypą praradimo dėl statinių savininko kaltės teisinių pasekmių.Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kodėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio byloje atliktos ekspertizės pagrindu, turėjo sumažinti kompensacijos dydį arba jos iš viso nepriteisti.Teismas priteisė atsakovei iš apeliantės pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės ieškinio reikalavimai atmesti iš esmės visa apimtimi, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“ prašo atmesti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis ir faktais šioje byloje negalima vadovautis. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 4.105 straipsnio 2 dalis su nuoroda į CK 4.102 straipsnį, nes žemės sklypo įsigijimo sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl atsakovės kaip statinių savininkės kaltės.Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas neanalizavo ekspertizės akto. Teismas vertino ir atsižvelgė į ekspertizės akte nustatytą atkuriamąją statinių vertę. Tai patvirtina sprendimu atsakovei priteista 99 000 Eur dydžio kompensacija, kuri sutampa su ekspertizės akte nurodyta suma.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad turi būti atsižvelgta į statinių vidutinę rinkos vertę, nustatytą VĮ Registrų centro. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino šiuos duomenis, pagrįstai jais nesivadovavo. Prašymas pakartotinai į juos atsižvelgti nepagrįstas.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas suteikti inspekcijai teisę nugriauti statinius atsakovės lėšomis; kitoje dalyje skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad inspekcija nėra kompetentinga visose bylose, kuriose yra nagrinėjami ginčai dėl statinių nugriovimo, įgyti statinių griovimo teisę atsakovams tokios prievolės nevykdant.Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“ apeliaciniu skundu prašo:skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę;netenkinus prašymo skirti ekspertizę, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;netenkinus pirmų dviejų prašymų, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti visiškai;priteisti atsakovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys turėjo būti atmestas, nes jis buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Valstybė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 priėmimo sužinojo, kad jai yra grąžinamas žemės sklypas. Valstybė, jos institucijos turėjo nedelsiant pasidomėti jai grąžinto turto būkle. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 217 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 24 d., patvirtina, kad valstybė kaip žemės sklypo savininkė suprato, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra svetimi statiniai, priklausantys atsakovei. Valstybė ilgiau nei dešimt metų nesiėmė jokių veiksmų nukelti jai trukdančius atsakovės statinius.Teismas nepagrįstai neaptarė atsakovės argumentų, kad ji neprarado teisės naudotis jai nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypu statiniams, valdomiems nuosavybės teise, pagal paskirtį eksploatuoti arba juos parduoti suinteresuotiems asmenims.Atsakovei turi būti priteista 183 000 Eur kompensacijos suma. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė tik 99 000 Eur dydžio kompensaciją. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik ekspertizės aktu, kuriame taikytu išlaidų (kaštų) metodu buvo nustatyta atkuriamoji turto vertė, kuri neatitinka turto rinkos kainos ar vertės. Kadangi ekspertizės metu nebuvo nustatyta turto rinkos vertė, teismas jos išvadomis vadovavosi nepagrįstai. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo.Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme nei apeliantė, nei atsakovė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškę, tačiau CPK 312 straipsnio nuostatos tokį reikalavimą leidžia apeliantei pareikšti apeliaciniame skunde. Įvertinus valstybės, kaip žemės sklypo savininkės delsimą ginti savo teises, ieškovės elgesį inicijuojant turto paėmimą visuomenės poreikiams, atsakovei kaip bankrutuojančiai įmonei daromą žalą dėl ilgo bylinėjimosi, turi būti priteistos procesinės palūkanos.Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Ieškovei valstybinės žemės patikėtinio funkcijos buvo priskirtos nuo 2010 m. liepos 1 d. Apie galimus teisės aktų pažeidimus, susijusius su žemės sklype esančiais statiniais, ieškovė sužinojo 2013 m., gavusi Užsienio reikalų ministerijos 2013 m. spalio 23 d. raštą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti procedūrų, būtinų tam, kad žemės sklypas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, atlikimą. 2013 m. gruodžio 30 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę UAB „Valnetas“ su prašymu per du mėnesius nusikelti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius. 2014 m. vasario 5 d. atsakyme administratorė nurodė, kad nesutinka nusikelti statinių, nes turi teisę išsinuomoti žemės sklypą arba jį naudoti kitais pagrindais. Ieškovės teisė į ieškinį atsirado nuo 2014 m. vasario 10 d., kai ieškovė gavo neigiamą atsakovės administratorės atsakymą. Ieškovė, 2014 m. birželio 18 d. pareikšdama ieškinį, nepraleido bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismas neaptarė jo argumentų, jog atsakovė neprarado teisės naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikalinga jame esantiems statiniams naudoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje byloje konstatavo, kad nėra teisinių pagrindų žemės sklypą nuomoti ar parduoti jame esančių statinių savininkui. Šios teismo nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais.Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, egzistuoja pagrindas pakeisti sprendime nurodytą dydį ir nustatyti mažesnę pinigų sumą nei ginčo statinių rinkos vertė, įvertinus tai, kad pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus L. P. ir V. S., atstovavę UAB „Ranga-IV“ interesams, buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai.Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ prašo tenkinti trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Apeliantė pagrįstai teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto dešimties metų ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2002 m. gegužės 7 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo diena, kai ieškovė suvokė, kad žemės sklypas pereina valstybei ir turi būti sprendžiamas žemės sklype esančių atsakovei priklausančių statinių likimas.Apeliantė pagrįstai teigia, kad atsakovė neprarado teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais pagal paskirtį juos eksploatuoti arba parduoti suinteresuotiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo konstatuotas atsakovės nesąžiningumas, sandorių panaikinimo priežastys nesusijusios su atsakove, spręsti dėl atsakovės kaltės nėra pagrindo. Atsakovei turi būti sudaryta galimybė naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikalinga statiniams pagal paskirtį eksploatuoti išnuomojant žemės sklypą ne aukciono būdu arba nustatant žemės sklypo servitutą.Apeliantė pagrįstai reikalauja priteisti atsakovei iš ieškovės 183 000 Eur kompensacijos už atsakovei priklausančius statinius. Teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateikta konsultacija dėl statinių vertės. Atsakovei turi būti priteistos procesinės palūkanos, be kita ko, dėl nesąžiningo ieškovės procesinio elgesio ir bylos vilkinimo.Trečiasis asmuo L. P. prašo:tenkinti trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ apeliacinį skundą;atmesti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą.Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:Žemės valdymo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ne dėl L. P. ir ne dėl UAB „Ranga-IV“ kaltės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip įrenginių savininkė, neatliko jokių veiksmų, turėjusių įtakos neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos administracinių aktų priėmimui bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šioje civilinėje byloje turi būti pripažinti prejudiciniais faktai, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002. Nurodytoje kasacinio teismo byloje atsakovė nedalyvavo, joje nebuvo nagrinėjami atsakovės veiksmai, nebuvo pasisakyta dėl atsakovės teisių ir pareigų.Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“ pagrįstai teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senatį. Teismas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią. Valstybė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 priėmimo sužinojo, kad jai yra grąžinamas žemės sklypas. Valstybė, jos institucijos turėjo nedelsiant pasidomėti jai grąžinto turto būkle. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 217 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 24 d., patvirtina, kad valstybė kaip žemės sklypo savininkė suprato, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra svetimi statiniai, priklausantys atsakovei.Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik ekspertizės aktu, kuriame taikytu išlaidų (kaštų) metodu buvo nustatyta atkuriamoji turto vertė, kuri neatitinka turto rinkos kainos ar vertės. Kadangi ekspertizės metu nebuvo nustatyta turto rinkos vertė, teismas jos išvadomis vadovavosi nepagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl bylos sustabdymo

Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydamas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus priimtas galutinis administracinis sprendimas dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 0,7178 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo.Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. jis pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 0,7178 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo. Pažymėjo, kad šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakymas į nurodytą UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 14 d. gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio raštas, kuriame nurodyta, jog Ministro Pirmininko pavedimu Užsienio reikalų ministerijos, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės yra prašoma išnagrinėti UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei numatomus sprendimus informuoti UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ atstovą ir Vyriausybės kanceliariją. UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ galutinio atsakymo iš Vyriausybės kol kas negavo. Vyriausybei išbraukus žemės sklypą iš nutarimu patvirtinto sąrašo, žemės sklypas nebebus skirtas užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste. Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ žemės sklypą, ant kurio yra jai nuosavybes teise priklausantys statiniai, galėtų naudoti išnuomojant žemės sklypą arba nustatant žemės servitutą. Atsakymas į UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą yra baigiamas rengti ir balandžio-gegužės mėn. bus pateiktas UAB ,,Ranga IV investicijos plius“.Trečiasis asmuo L. P. atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl bylos sustabdymo prašo šį prašymą tenkinti. Trečiasis asmuo L. P. nurodo, kad jeigu Vyriausybė išbrauks žemės sklypą iš diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti skirtų žemės sklypų sąrašo, tai turės reikšmę šios bylos baigčiai.Trečiasis asmuo Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl bylos sustabdymo prašo šį prašymą atmesti. Trečiasis asmuo Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad ji yra pagrindinė Ministro Pirmininko pavedimo dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymo nagrinėjimo vykdytoja ir ji nepritaria žemės sklypo išbraukimui iš sąrašo. Žemės sklypas yra reikalingas siekiant įgyvendinti Užsienio reikalų ministerijai priskirtas funkcijas, sudaryti palankias sąlygas užsienio valstybėms įkurti savo diplomatines atstovybes Lietuvoje ir pariteto pagrindais gauti sklypus užsienio valstybėse Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, t. y. užtikrinti viešąjį interesą. Žemės sklypu domisi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, tačiau atitinkami sprendimai negali būti priimti, neišnagrinėjus šios bylos. UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ atstovai yra gavę Užsienio reikalų ministerijos, kaip pagrindinės pavedimų vykdytojos, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymus, kuriuose nei viena iš šių institucijų nenurodo pritarianti žemės sklypo išbraukimui iš sąrašo. Kadangi byloje nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, o ne dėl jų tolesnio naudojimo, aplinkybė dėl žemės sklypo išbraukimo iš sąrašo nėra reikšminga. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymu dėl bylos sustabdymo galimai siekia vilkinti bylą.Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl bylos sustabdymo prašo šį prašymą atmesti. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas administracinis sprendimas dėl žemės sklypo išbraukimo iš sąrašo neturės jokios įtakos UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ teisėms, nes vykdant ankstesnius teismų sprendimus gali būti sprendžiamas tik statinių nukėlimo klausimas ir priteistinos kompensacijos už statinius dydis.Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“, reaguodamas į trečiojo asmens Užsienio reikalų ministerijos ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimus į jo prašymą dėl bylos stabdymo, 2018 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ nurodo, kad jis dar kartą kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas priimti administracinį sprendimą dėl jo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo. Vyriausybės kancleris pavedimu Užsienio reikalų ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai pareikalavo kartu parengti ir pateikti svarstyti Vyriausybės pasitarime sprendimo projektą dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymo išbraukti žemės sklypą iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto sąrašo. Todėl artimiausiu metu bus priimtas atitinkamas administracinis sprendimas dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo.CPK 162³ straipsnyje reglamentuota, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl bylos sustabdymo grindžia savo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žemės sklypo išbraukimo iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto sąrašo. Trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ įsitikinimu, Vyriausybei išbraukus žemės sklypą iš nutarimu patvirtinto sąrašo, atsakovė BUAB „Ranga-IV“ žemės sklypą galės naudoti išnuomojant žemės sklypą arba nustatant žemės servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“, turėdamas pareigą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias jo prašymą dėl bylos sustabdymo, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tokios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl jo prašymo dėl bylos sustabdymo tenkinti nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, bent minimaliai pagrindžiančių aplinkybę, kad Vyriausybė ketintų išbraukti žemės sklypą iš jos nutarimu patvirtinto sąrašo. Priešingai, byloje esantys duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad tokios Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, valios ir bent kiek pagrįstų prielaidų tokiam sprendimui nėra.

Dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę

Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ savo apeliaciniame skunde prašo skirti pakartotinę turto (pastato – sargo namelio ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (asfaltbetoninė danga, tvora)) vertinimo ekspertizę, paskirtam ekspertui užduodant klausimą, kokia yra sargo namelio ir kiemo statinių, esančių 0,7178 ha ploto laisvos valstybinės žemės fondo paskirties valstybinės žemės sklype, rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ nurodo, kad pakartotinės ekspertizės skyrimo poreikį lemia tai, jog byloje atliktos ekspertizės metu nebuvo nustatyta visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, be kita ko, dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas šiuo klausimu bei į bylą pateikto ekspertizės akto turinį, neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ pozicija dėl ekspertizės akto ydingumo, suponuojančio pagrindą juo nesiremti ir byloje paskirti pakartotinę ekspertizę ginčo statinių rinkos vertei nustatyti.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; kt.). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl akto patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su nustatyta turto rinkos verte (CPK 178 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertui užduodamas klausimą, kokia yra sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (asfaltbetonio danga ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių 0,7178 ha ploto laisvos valstybinės žemės fondo paskirties valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną išimtinai vertinant tik ginčo statinius, t. y. nesiejant jų su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nusidėvėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti. Taip pat teismas šia nutartimi įpareigojo ekspertą, nustatinėjant ginčo statinių rinkos vertę, atsižvelgti į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes: 1) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Valstybinės žemės ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus miesto sąrašo patvirtinimo“; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 buvo pateikti išaiškinimai dėl stovėjimo aikštelės ir sargo namelio teisinio vertinimo bei statinių savininko teisės nuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka pasibaigimo.2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teisme gautas 2016 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. A/SKR 671, kuriame nurodyta, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (asfaltbetonio danga ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu ekspertizės atlikimo dieną (2016 m. rugpjūčio 30 d.) išimtinai vertinant tik ginčo statinius, t. y. nesiejant jų su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti, sudarė 99 000 Eur. Ekspertizės akte iš tiesų yra nurodyta, kad nagrinėjamu atveju turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma dėl ekspertui pateiktame klausime nustatytų apribojimų vertinti tik ginčo statinius, t. y. nesiejant jų su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgti į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti. Tačiau Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 66 punkte įtvirtinta, kad išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.2017 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymas dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Prašymas grindžiamas tuo, kad UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ yra BUAB „Ranga-IV“ kreditorė, todėl yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. protokoline nutartimi UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymas dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmestas. 2017 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymas dėl UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ pareiškė 2017 m. gegužės 18 d. Tos pačios dienos protokoline nutartimi teismas atmetė trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Toks teismo procesinis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad visiems BUAB „Ranga-IV“ kreditoriams šioje byloje atstovavo BUAB „Ranga-IV“ bankroto administratorė, bylos dalyviai turėjo galimybę suformuluoti klausimus skiriant ekspertizę, be to, trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ į bylą įstojo 2017 m. sausio mėn., todėl turėjo pakankamai laiko prašyti pakartotinės ekspertizės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Kadangi pagrindinis įrodinėjimo procesas vyksta pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nenurodant, kodėl toks prašymas nebuvo pareikštas laiku pirmosios instancijos teisme, laikytinas netinkamu ir pavėluotu naudojimusi procesinėmis teisėmis.Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ byloje reiškė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl leidimo parduoti ginčo statinius. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nuolat sulaukia suinteresuotų asmenų susidomėjimo statinių įsigijimu. Jokių nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Jeigu reali ginčo statinių rinkos vertė, už kurią atsakovės nurodyti suinteresuoti asmenys pageidauja įsigyti šiuos statinius, būtų didesnė, nei nustatyta atkuriamoji vertė byloje atliktos ekspertizės akte, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neabejotinai tokius įrodymus būtų pateikusi teismui. Tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.CPK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.Nagrinėjamoje byloje nenustačius CPK 219 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, suponuojančių pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę, taip pat teisėjų kolegijai nekilus abejonių dėl byloje esančio ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašymas, pateiktas apeliacinės instancijos teismui, skirti pakartotinę ekspertizę atmestinas.

Dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo

CK 4.105 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 straipsnio 2 dalis). CK 4.105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis, statybinės medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybė, o statinių savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo (CK 4.105 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės BUAB „Ranga-IV“, kaip ginčo statinių savininkės, kaltės CK 4.105 straipsnio nuostatų kontekste (dėl žemės sandorių panaikinimo), padarė išvadą, kad jos atžvilgiu taikytina CK 4.105 straipsnio 2 dalis, kurioje statinių savininkui numatytas atlyginimas CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Teismas vertino, kad nagrinėjamojoje situacijoje šios normos taikymas užtikrintų atsakovės BUAB „Ranga-IV“, kaip teisėtos įrenginių savininkės, teisių apsaugą, šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės BUAB „Ranga-IV“ kaltės, nes jos vardu ir interesais veikė fiziniai asmenys (UAB „Ranga-IV“ dalyviai V. S. ir L. P.), kurių kaltė buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002. Kadangi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra nustatyta UAB „Ranga-IV“ dalyvių kaltė, ieškovės nuomone, ginčo statiniai turi būti nukeliami atsakovės BUAB „Ranga-IV“ jėgomis bei lėšomis, o ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovės patiriamų nuostolių. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. S. ir L. P., sudarydami žemės sklypo įsigijimo sandorius, veikė UAB „Ranga-IV“ vardu ir interesais, kaip šią aplinkybę akcentuoja ieškovė. Vien tas faktas, kad V. S. ir L. P. buvo UAB „Ranga-IV“ dalyviai, o L. P. – ir UAB „Ranga-IV“ valdymo organas, nesudaro pagrindo spręsti, jog paminėti sandoriai nurodytų fizinių asmenų buvo sudaryti UAB „Ranga-IV“ vardu ir interesais. Todėl darytina išvada, kad teigti, jog sandoriai, kurių pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažinti negaliojančiais dėl statinių savininkės UAB „Ranga-IV“ kaltės, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.Ieškovė teigia, kad teismas neanalizavo ir nevertino byloje atliktos ekspertizės akto. Viena vertus, skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai patvirtina, kad ieškovė neteisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino byloje atliktos ekspertizės akto. Kita vertus, pati ieškovė nenurodo jokių aplinkybių ir argumentų, kaip, jos požiūriu, turėjo būti tinkamai įvertintas ekspertizės aktas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių vertės, įvertino ne tik byloje atliktos ekspertizės aktą, kurį laikė pagrįstu ir patikimu įrodymu, bet ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ginčo statinių vidutinę rinkos vertę, taip pat trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ teismui pateiktą UAB „Centro kubas“ konsultaciją dėl galimos ginčo turto rinkos kainos, motyvuotai atmesdamas šiuos įrodymus (registro duomenis ir konsultaciją) ir jais nesiremdamas. Pasisakydamas dėl byloje atliktos ekspertizės akto teismas nurodė, kad ekspertizės išvadoje yra išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo taikomas išlaidų (kaštų) vertinimo metodas, be to, plačiai pasisakyta dėl statinių vertės nesiejant jų su žemės sklypu bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti. Teismas vertino, kad toks ginčo turto vertės nustatymas atitinka bylos faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju laikytinas eksperto nustatyta turto verte, kuri atitinka CK 4.102 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl statinių rinkos kainos. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų eksperto nustatytą įvertinimą arba sudarytų pagrindą juo nesivadovauti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ekspertizės akto pagrįstumo, pažymi, kad ieškovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl ekspertizės akto (ne)vertinimo nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.Ieškovės manymu, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota aplinkybė, jog V. S. ir L. P., atstovavę ir UAB „Ranga-IV“ interesams, buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai, sudaro pagrindą nustatyti mažesnę atsakovei priteistinos kompensacijos sumą nei ginčo statinių rinkos vertė arba visiškai atmesti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė nurodo, kad turi būti atsižvelgiama į UAB „Ranga-IV“ atstovų prisiimtą atsakomybę ir riziką sudarant sandorius ir paskesnius veiksmus, siekiant naudos sau ir atstovaujamai įmonei. Dėl šių argumentų nepagrįstumo teisėjų kolegija iš esmės jau pasisakė šios nutarties dalyje dėl atsakovės BUAB „Ranga-IV“, kaip ginčo statinių savininkės, kaltės (52 punktas). Papildomai pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl kompensacijos atsakovei mažinimo ar visiško nepriteisimo grindžiami abstrakčiomis aplinkybėmis apie UAB „Ranga-IV“ atstovų prisiimtą atsakomybę ir riziką sudarant sandorius, taip pat apie naudos siekį atstovaujamai įmonei, šių aplinkybių nekonkretizuojant, nenurodant, kokie byloje esantys įrodymai jas patvirtina.Ieškovė reikalavimą dėl kompensacijos atsakovei mažinimo ar visiško nepriteisimo taip pat grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčo statinių vidutinę rinkos vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė nelaikytina patikimesniu duomenų šaltiniu nei teismo eksperto šioje byloje atliktas individualus ginčo turto rinkos vertės nustatymas, įvertinant visas konkretaus turto rinkos vertei nustatyti reikšmingas konkrečias ginčo statinių charakteristikas, parenkant tinkamiausią turto vertinimo metodą ir pan.Ieškovės nuomone, egzistuoja pagrindas mažinti priteistino užmokesčio už atsakovei suteiktas teisines paslaugas dydį, nes atsakovės teikti procesiniai dokumentai nebuvo ypatingai sudėtingo turinio, juose nėra išsamios teismų praktikos analizės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 261,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas (3 t., b. l. 112-116). Ieškovė neginčija, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovės manymu, pagrindą mažinti priteistino užmokesčio už atsakovei suteiktas teisines paslaugas dydį sudaro dvi aplinkybės – atsakovės neypatingai sudėtingo turinio procesiniai dokumentai ir išsamios teismų praktikos analizės juose nebuvimas. Pagal Rekomendacijas maksimali atsakovei priteistina suma už nurodytas teisines paslaugas – 2 617,89 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai didesnė, nei atsakovės faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Nors bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, advokato darbo laiko sąnaudos yra reikšmingi kriterijai nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo mažinti priteistino užmokesčio už atsakovei suteiktas teisines paslaugas dydį.Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jos nepagrįstai priteisė atsakovei visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovės įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir sumažinti atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė ieškiniu siekė įpareigoti atsakovę nukelti arba nugriauti ginčo statinius nuo valstybinės žemės ir sutvarkyti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad tenkina ieškinį iš dalies, tačiau iš esmės ieškiniu siektas rezultatas ieškovei yra nepalankus – teismas neįpareigojo atsakovės nukelti arba nugriauti ginčo statinius nuo valstybinės žemės ir sutvarkyti žemės sklypą. Priešingai, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei kompensaciją už ginčo statinius ir nustatė, kad, ieškovei sumokėjus atsakovei kompensaciją, nuosavybės teisė į ginčo statinius pereis valstybei, kuri, atstovaujama ieškovės, tuomet galės savo lėšomis nukelti arba nugriauti ginčo statinius. Vadinasi, taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį ir priteisti atsakovei iš ieškovės ne visas, o tik dalį bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Dėl trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tada, kai ieškovė gavo atsakovės neigiamą atsakymą dėl ginčo statinių nukėlimo, t. y. nuo 2014 m. vasario 10 d. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą 2014 m. birželio 19 d., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, teigia, kad teismas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią. Trečiojo asmens nuomone, valstybė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 priėmimo sužinojo, kad jai yra grąžinamas žemės sklypas, todėl turėjo nedelsiant pasidomėti jai grąžinto turto būkle. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 217 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 24 d., patvirtina, jog valstybė, kaip žemės sklypo savininkė, suprato, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra svetimi statiniai, priklausantys atsakovei. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašo taikyti bendrąjį – dešimties metų – ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Trečiojo asmens nuomone, teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Teisėjų kolegija šiems trečiojo asmens argumentams nepritaria.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei iki 2013 m. gruodžio 30 d. nebuvo nustatytas joks terminas nukelti arba nugriauti ginčo statinius. Atsiradus žemės sklypo naudojimo poreikiui, ieškovė 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1SD-(3.1)-3580 „Dėl statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), nukėlimo“ kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per du mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos nusikelti atsakovei nuosavybės teise priklausančius ginčo statinius, sutvarkyti žemės sklypą ir išregistruoti minėtus statinius iš Nekilnojamojo turto registro (1 t., b. l. 47-49). Atsakovė 2014 m. vasario 5 d. raštu, Nacionalinėje žemės tarnyboje gautu 2014 m. vasario 10 d., atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčo statinių nukėlimo (1 t., b. l. 50-51). Ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo nusikelti arba nugriauti ginčo statinius Vilniaus apygardos teisme gautas 2014 m. birželio 19 d. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo atmesti ieškinį dėl praleisto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.Trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neaptarė atsakovės argumentų, kad ji neprarado teisės naudotis jai nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypu statiniams, valdomiems nuosavybės teise, pagal paskirtį juos eksploatuoti arba parduoti suinteresuotiems asmenims. Su šiuo trečiojo asmens argumentu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę naudotis žemės sklypu jame esančių pastatų savininkei – atsakovei, konstatuodamas, kad atsakovė neturi teisės į žemės sklypą, analizavo bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir įvertino tai, kad atsakovė, būdama ginčo statinių savininkė, teisės aktų nustatyta tvarka dėl žemės sklypo nuomos, pardavimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo ar pan., iki šiol nesikreipė, be to, nereiškė jokių prašymų išbraukti žemės sklypą iš Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo, taip pat nenaudojo ir nenaudoja statinių pagal jų paskirtį.Trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ požiūriu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė tik 99 000 Eur dydžio kompensaciją, nes jai turėjo būti priteista 183 000 Eur kompensacijos suma. Trečiojo asmens įsitikinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik byloje atliktos ekspertizės aktu, kuriame taikytu išlaidų (kaštų) metodu buvo nustatyta atkuriamoji turto vertė, kuri neatitinka turto rinkos kainos ar vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti trečiojo asmens argumentai, dėl kurių pagrįstumo iš esmės jau pasisakyta šios nutarties dalyje dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę (40-48 punktai), nesudaro pagrindo priteisti didesnę kompensacijos sumą, nei priteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Trečiasis asmuo savo reikalavimą dėl 183 000 Eur dydžio kompensacijos sumos atsakovei priteisimo pirmosios instancijos teisme grindė UAB „Centro kubas“ parengta konsultacija dėl galimos ginčo turto rinkos kainos. Pirmosios instancijos teismas šį trečiojo asmens pateiktą įrodymą atmetė kaip neatitinkantį turto vertinimo dokumentams keliamų reikalavimų ir juo nesivadovavo. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde pažymi, kad tokios teismo išvados neginčija. Jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti reikalaujamą atsakovei priteisti 183 000 Eur kompensacijos sumą, išskyrus prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, trečiasis asmuo teismui nepateikė. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, įvertino byloje esančių įrodymų (ekspertizės akto, konsultacijos, registro duomenų ir kt.) visumą, todėl nepagrįsta teigti, jog teismas rėmėsi vien tik byloje atliktos ekspertizės aktu.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ savarankišką reikalavimą, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliaciniame skunde prašoma priteisti atsakovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 99 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nors CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Dėl šios priežasties iš dalies tenkintinas trečiojo asmens apeliacinio skundo reikalavimas priteisti atsakovei procesines palūkanas, t. y. procesinės palūkanos atsakovei priteistinos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo trečiojo asmens apeliacinio skundo, kuriame pareikštas prašymas dėl palūkanų priteisimo, priėmimo dienos (2017 m. liepos 10 d.) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Trečiasis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ prašo priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 907,50 Eur išlaidos atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimui, taip pat 453,75 Eur išlaidos prašymo dėl bylos sustabdymo parengimui (4 t., b. l. 103-111). Atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą išleista bylinėjimosi išlaidų suma (907,50 Eur) neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio. Tačiau 453,75 Eur išlaidos prašymo dėl bylos sustabdymo parengimui ne tik viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, parengimą dydį (340,32 Eur), bet, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos susidarė paties trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ iniciatyva, todėl jų atlyginimo našta negali būti perkelta kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, trečiajam asmeniui UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ iš ieškovės priteistina 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ prašo priteisti 2 313,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos atsiliepimų į ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliacinius skundus parengimui. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis – 1 062,88 Eur. Atsakovė BUAB „Ranga-IV“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė tenkinti trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliacinį skundą, o ieškovės – prašė atmesti. Kadangi abu apeliaciniai skundai yra atmesti, atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 1 062,88 Eur (maksimali suma pagal Rekomendacijas). Prašymas dėl išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB ,,Ranga IV investicijos plius“ apeliacinį skundą parengimą priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnis).Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga-IV“, juridinio asmens kodas 120715568, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 99 000 Eur (devyniasdešimt devynių tūkstančių Eur) sumą nuo 2017 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Ranga IV investicijos plius“, juridinio asmens kodas 301565742, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 907,50 Eur (devynis šimtus septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga-IV“, juridinio asmens kodas 120715568, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1 062,88 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.