- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- TS-4-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 59-209, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia - 2015 m. gegužės 25 d. Bausmės pabaiga - 2019 m. vasario 7 d.
1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2017 m. sausio 22 d.
Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gruodžio 7 d. - 1 metai 1 mėnuo 30 dienų.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. gruodžio 7 d. protokolu Nr. 58-39 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 59-209 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 73 balus, 2 kartus pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus – nusikaltimą padarė su bendrininkais, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti kriminalinei įtakai, į tai, jog nuteistojo nusikalstama veika sietina su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu bei jų platinimu, narkotikų vartojimas, įgijimas ir platinimas buvo tapusi pagrindinė kasdienė jo veikla, į nuteistojo emocinę gerovę – patenkinamas nuteistojo saviveiksmingumas, pažemintas savęs vertinimas, savo galios jausmą linkęs palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą, greito atlygio, malonumo siekiančiu, neteisėtu elgesiu, į mąstymą ir elgesį – nuteistojo mąstymas pasižymi problemų sprendimo įgūdžių stoka, sunkumu įveikoje dominuoja greito atlygio siekis, savo malonumo patenkinimas, pasidavimas kitų įtakai, į tik pradėtą dengti ieškinį, bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. D. nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu netaikytinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. D. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūrą ir papildomais teismo įpareigojimais. Nuteistojo M. D. nuomone, skundžiamas Nutarimas yra nekorektiškas, su juo nuteistasis kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad jis atliko 2/3 dalis jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, bet lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą, nors ir sutinka su intensyvia priežiūra. Nuteistojo nuomone, taip daroma dėl to, kad taip nori Vilniaus pataisos namų administracija. Nuteistasis pabrėžia, kad per visą atliktą laisvės atėmimo laikotarpį nė karto nepažeidė rėžimo reikalavimų, skatintas vieną kartą. Pataisos namuose dirba, baigė 12-tą bendrojo lavinimo klasę, tačiau komisija nutarė jo lygtinai nepaleisti, o siūlo tęsti mokymąsi vidurinėje mokykloje. Psichologinė tarnyba, atsižvelgdama į jo praeitį, pakartotinio nusikalstamumo riziką įvertino 73 balais, kas, nuteistojo vertinimu, yra absurdas. Nuteistojo manymu, remtis jo praeitimi yra netikslinga, toks komisijos Nutarimas yra nemotyvuotas ir daro Nutarimą neteisėtu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad ieškinį vėlai pradėjo dengti dėl to, kad pataisos namai anksčiau nesuteikė galimybės jam dirbti. Nuteistojo vertinimu, Komisija, padariusi išvadą, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidė nekaltumo prezumpcijos imperatyvą, nes toks Komisijos teiginys yra nepakankamai aiškiai argumentuotas ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Taip pat Komisija Nutarime nepagrįstai vartoja teistumo sąvoką, kuri turėtų būti naudojama išimtinai tik baudžiamojoje teisėje. Nuteistasis nurodo, kad vykdo socialinės reabilitacijos priemones, tačiau priverstinai nieko nedaro. Pabrėžia, kad neturi problemos su narkotikais ir nėra priklausomas. Bausmės atlikinėjimo metu suprato, kad buvo pasirinkęs ne tą kompaniją žmonių, pasiryžęs daugiau gyvenime neįkliūti į tokių žmonių pinkles. Atkreipia dėmesį, kad išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti, turi gyvenamąją vietą, sutinka su intensyvia priežiūra. Kalėdamas išmoko vertinti darbą kaip privalumą ir žino darbo teikiamą naudą. Prašo, kad teismas atsižvelgtų ne tik į jo praeitį, bet ir į jo elgesį viso bausmės atlikimo laiku bei norą padėti artimiesiems žmonėms.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 str. 3 d. numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
M. D. nuteistas 2016 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu galutine subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. sausio 22 d, taigi, nuteistojo M. D. prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnyje numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuobaudų neturi, skatintas, darytina išvada, kad nuteistasis šiuo metu atitinka BVK 157 str. 2 d. nuostatas.
Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 str. kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
M. D. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas vieną kartą : 2017-10-25 – padėka. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Nuteistasis turi nepilnametę dukrą, kurią materialiai remia. Turi vidurinį išsilavinimą, elektromontuotojo specialybę. Darbo stažas apie tris metus. Išėjęs į laisvą planuoja dirbti pas ūkininką A. Š. darbininko pareigoms, yra gautas sutikimas dėl asmens įdarbinimo. Šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų. Palaiko socialinius ryšius su motina, dukra telefonu, laiškais, nors pasimatymų metu nelankomas. Išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas motiną, yra gautas motinos sutikimas priimti M. D. gyventi, nurodytu adresu sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai pakankamai išlavėję, laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti, jo nusikalstamai veiklai nebūdingi savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis, kitus kontroliuojantis elgesys. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja M. D., tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra įvardijamos ir jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės: asmuo nusikaltimą padarė su bendrininkais, užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti kriminalinei įtakai. Nuteistojo saviveiksmingumas yra patenkinamas, tačiau savęs vertinimas yra pažemintas, nuteistasis savo galios jausmą linkęs palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą greito atlygio, malonumo siekiančiu, neteisėtu elgesiu. Šios emocinės gerovės problemos siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat nuteistojo nusikalstamam elgesiui daro įtaką jam būdingi frigidiška sunkumų įveika, įtakai pasiduodantis elgesys bei savo elgesio pasekmių kitiems nenumatymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau yra skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 744,38 Eur ir iki šiol sumokėjo tik 45,81 Eur. Skunde nuteistasis teigia, kad ieškinys tik pradėtas dengti dėl to, kad pataisos namai anksčiau jam nesuteikė galimybės dirbti, tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis VĮ „Mūsų amatai“ dirba nuo 2017 m. vasario mėnesio, tačiau, nepaisant to, išieškojimą kol kas padengė tik minimaliai.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. D. anksčiau buvo teistas 7 kartus, nusikaltimai nesunkėja, bet yra nusikaltimų modelis. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 1 d. – neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti – padarymą. Nors M. D. skunde teigia, kad dėl narkotikų vartojimo neturi ko pergyventi, nes niekada nuo jų nepriklausė, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neneigia buvusį ir ilgainiui tapusį reguliariu narkotinių medžiagų vartojimą – kasdienį narkotikų iš kanapių rūkymą, narkotikų vartojimas, įgijimas ir platinimas buvo tapusi pagrindinė kasdienė jo veikla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. D. iki šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.
Iš M. D. teistumų istorijos matyti, kad jam anksčiau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus sąlygų neišlaikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. D., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, iš kurių paskutiniai trys buvo sunkūs. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad M. D. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus yra nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nors M. D. ir pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau yra linkęs neutralizuoti savo nusikalstamą elgseną aukos, žalos neigimu. Ši aplinkybė bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas nuteistajam būdingas savo elgesio pasekmių kitiems nenumatymas bei negebėjimas identifikuoti dėl jo elgesio atsiradusias pasekmes kitiems, atsižvelgti į kitų žmonių interesus, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu teisingai vertinti savo poelgius ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 73 balai, iš kurių 33 balai yra dinaminiai, vadinasi, yra galimybė mažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dar negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo vertinimu, M. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 59-209 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. D. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
nutaria:
M. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 59-209 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.