- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-745-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- E. K., E.
- Ieškovas
- UAB „Kamida“
- Kategorijos
- 16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kamida“ ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.832,32 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodė, kad atsakovas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, buvo supažindintas su kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybės nuostatais, su juo taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atlikdamas darbines pareigas, atsakovas neatsargiu, neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu padarė 7.832,32 Lt žalos ieškovui: 2009-07-09 atsakovo sukelto autoįvykio metu buvo apgadinta ieškovui laikinai patikėta puspriekabė ir trečiajam asmeniui priklausanti priekaba-šaldytuvas, dėl to atsirado 3.000 Lt žala, atsakovui 2009-11-19 už greičio viršijimą buvo paskirta bauda dėl to ieškovas patyrė 33 eurus žalos bei 2009-12-19 atsakovas sugadino 4 vilkiko padangas (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Kamida“ iš atsakovo E. K. 7.832,32 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7.832,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 118 Lt žyminio mokesčio, 188,76 Lt dokumentų vertimo išlaidų ir 968 Lt išlaidų advokato pagalbai, taip pat priteisė iš atsakovo 5 Lt pašto išlaidų valstybei.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu 2010 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui UAB „Kamida“ iš atsakovo E. K. 5.582,32 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5.582,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 118 Lt žyminio mokesčio, 188,76 Lt dokumentų vertimo išlaidų ir 1.768 Lt išlaidų advokato pagalbai, priteisė valstybei iš atsakovo E. K. 50 Lt žyminio mokesčio ir 32,77 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2009-06-25 dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-89) ir atleistas iš darbo 2010-01-22 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. pačiam darbuotojui prašant, taip pat, kad UAB „Kamida“ yra sudaryta ir galiojanti kolektyvinė sutartis, patvirtintos darbo tvarkos taisyklės ir vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybės nuostatai (b. l. 15-23, 26-47, 48-53). Teismas taip pat nurodė, kad darbo metu, 2009-07-09 8 val. įvyko eismo įvykis, dėl atsakovo kaltės buvo apgadinta ieškovui laikinai patikėta puspriekabė ir trečiajam asmeniui priklausanti priekaba-šaldytuvas (b. l. 56-60), už puspriekabės remontą ieškovas sumokėjo 8.104,60 DKK (3.759,24 Lt) be PVM (b. l. 54-55, 86, 150-152), draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui tik 759,24 Lt draudimo išmoką, nes atskaitė 3.000 Lt besąlyginę išskaitą, todėl ši suma laikytina ieškovo patirta žala (b. l. 61), priekabos - šaldytuvo remonto išlaidos buvo padengtos įskaitant DSV Road A/S reikalavimą su ieškovo reikalavimu atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas į nuostolius nepagrįstai įskaičiavo PVM sumą, nes sąskaitos Nr. 08D1-3139, kurią išrašė DTG A/S už priekabos-šaldytuvo remontą jo savininkui DSV Road A/S (b. l. 151), suma be PVM 8.104,5 DKK, o suma su PVM – 10.130,63 DKK ir draudikas nuostolio dydžiu įvardijo sąskaitos sumą be PVM. Teismo vertinimu, draudimo sutarties egzistavimas bet kokiu atveju neeliminuoja atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sąžiningai atlikti darbo funkcijas, nedaryti žalos, o kliudydamas kitą transporto priemonę, atsakovas pažeidė pareiginių nuostatų 4.2.2. p., nes nesilaikė parkavimo reikalavimų. Todėl teismas sprendė, kad draudiko neišmokėta 3.000 Lt suma pagrįstai laikytina ieškovo nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Atsakovas pripažino baudos už 2009-11-19 Belgijoje darbo metu viršytą maksimalų leistiną greitį faktą, tačiau nurodė, kad iš jo buvo išskaityta 31,59 Lt per daug, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas pats nurodė, kad bauda buvo 113,85 Lt ir ieškovo išskaityta suma iš atsakovo nėra susijusi vien su baudos mokėjimu, bet yra atimta iš visos žalos sumos (7.977,76 Lt – 145,44 Lt = 7.832,32 Lt), todėl atsakovo interesai nėra pažeisti. Teismas darė išvadą, kad viršydamas maksimalų leistiną greitį atsakovas pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalies įpareigojimą laikytis įstatymų ir gerbti bendro gyvenimo taisykles. Taip pat nurodė, jog 2009-12-19 Belgijoje darbo metu dėl atsakovo kaltės įvykusio autoįvykio ir buksavimo buvo sugadintos 4 vilkiko padangos, kurių vertė pirkimo metu buvo 5.681,15 Lt, o įvykio metu buvo 4.261,61 Lt (5.682,15 /4 x 3)(b. l. 67), taip pat ieškovas sumokėjo 155,66 Lt (45,12 EUR x 3,45) už sugadintų padangų pakeitimą (b. l. 68-69), ieškovas buvo priverstas pirkti padangas Belgijoje už didesnę kainą nei analogiškų padangų kaina Lietuvoje, t.y. sumokėjo 4.167,6 Lt (1.208 EUR x 3,45) Belgijoje (b. l. 68-69, 88), o Lietuvoje tuo metu jų kaina buvo 3.720,96 Lt (b.l. 73), t.y. susidarė 446,64 Lt kainų skirtumas, kuris kilo dėl būtinybės padangas pirkti užsienyje, nes ten tuo metu buvo transporto priemonė. Teismas konstatavo, kad buksuodamas atsakovas pažeidė DK 228 straipsnį, darbo tvarkos taisyklių 19.4.6. p. bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1 p. (b. l. 13, 40). Teismas nurodė, kad pareiginių nuostatų 4.2.7. p. nustato darbuotojo atsakomybę už kaltais ar neatsargiais veiksmais įmonei padarytą žalą, todėl DK 255 straipsnio 3 punkto pagrindu atsakovas privalo atlyginti visą ieškovui padarytą žalą, nes su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, iš viso atsakovas padarė ieškovui 7.977,76 Lt (3.000 Lt +113,85 Lt + 4.261,61 Lt + 155,66 Lt + 446,64 Lt) žalą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 3 dalis) - ieškovas augina mažametį vaiką (b.l. 112), jo žmona yra studentė, kuriai tenka mokėti už studijas (b.l.113, 114), ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis (b.l. 178-179), priteistiną žalos dydį sumažino 2.250 Lt ir priteisė iš atsakovo 5.582,32 Lt žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas bei per daug išskaitytą iš atsakovo atlyginimo 31,59 Lt sumą. Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovo argumento, kad ieškovo UAB „Kamida" pateikta kolektyvinė sutartis yra negaliojanti, nes ji neturi dokumentui privalomo rekvizito - datos. Nesant UAB „Kamida" galiojančios kolektyvinės sutarties negalioja ir darbo sutarties Nr. 068 priedas - Susitarimas dėl visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės (2009 m. birželio 25 d.). Teigia, kad AB „Lietuvos draudimas" 2010 m. kovo 3 d. rašte nėra nurodyta, kad draudimo išmoka paskaičiuota būtent už DSV Road A/S kompanijai priklausančio priekabos-šaldytuvo DSV 380149 remontą, o ieškovas nepateikė tai įrodančių dokumentų: ieškovas nepateikė teismui patikslinto AB „Lietuvos draudimas" rašto, iš kurio aiškiai matytųsi, kad paskaičiuota 3.759,24 Lt draudimo išmoka yra už 2009 m. liepos 9 d. 8 val. sukeltą eismo įvykį ir atliktą priekabos-šaldytuvo DSV 380149 remontą. Taip pat nurodo, kad ieškovas pateikė DSV Road A/S kompanijos 2009 m. rugsėjo 21 d. sąskaitos Nr. HS 208327 kopiją 10.131,00 DKK (1.360,76 EUR) sumai, kurioje nurodyta, kad 10.131,00 DKK sumai taikomas 0,00 % PVM ir PVM suma sudaro 0,00 Lt, t.y. 10.131,00 DKK suma pateiktoje sąskaitoje yra be PVM, todėl apelianto nuomone, nepagrįstas teismo teiginys galutiniame sprendime, kad „šios sąskaitos suma be PVM 8.104,5 DKK, o suma su PVM- 10.130,63 DKK". Taip pat nurodo, jog Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad buvo atsiskaityta su DSV Road A/S kompanija. Apelianto nuomone, ieškovui pačiam nusprendus taikyti didelę 3.000 Lt besąlyginę išskaitą ir tokiu būdu susimažinus draudimo įmokos dydį, yra ieškovo atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui prisiimti iš to sekančias pasekmes ir negali būti draudėjo (ieškovo) atsakomybė primesta (perkelta) draudėjo samdomam darbuotojui (atsakovui). Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus dėl 2009 m. gruodžio 19 d. įvykusio įvykio, kurio metu buvo apgadintos vilkiko keturios padangos, ir tariamos 4.863,91 Lt žalos (4.261,61 + 155,66 + 446,64) atlyginimo: be pagrindo atmetė atsakovo argumentą, jog įvykis įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl labai prastų oro sąlygų, rėmėsi tik ieškovo įrodymais, jog atsakovas apie įvykį neinformavo įmonės direktoriaus, be to, nepasisakė, per kokį terminą, įvykus įvykiui, atsakovas turi informuoti įmonės direktorių. Apeliantas nurodo, jog teismui pateikė paskaičiavimus, įrodančius, jog ieškovas siekia prisiteisti padangų vertę su PVM, tačiau teismas ignoravo pateiktus paskaičiavimus, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad lygina absoliučiai identiškų padangų kainas Belgijoje ir Lietuvoje. Apeliantas pažymi, jog ieškovas UAB „Kamida" negali pateikti dokumentų, įrodančių, kad ant vilkiko (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sumontuotos 2009 m. birželio 2 d. įsigytos padangos. Nurodo, kad jis - atsakovas neginčija ieškinio dėl 113,85 Lt (33 EUR) žalos atlyginimo, tačiau ieškovas 145,44 Lt žalą išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio, t.y. išskaičiavo 31,59 Lt daugiau (113,85-145,44), todėl ieškovas turi grąžinti atsakovui 31,59 Lt. Taip pat atsakovas nesutinka su priteista 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą (5.582,32 Lt), kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad kokiu nors būdu būtų anksčiau informavęs atsakovą apie tariamą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo E. K. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kamida“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, todėl nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra DK nuostatų, reglamentuojančių darbuotojo visišką materialinę atsakomybę, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė atsakovo pateiktus argumentus.
Byloje nustatyta, kad atsakovas darbo sutarties, sudarytos 2009 m. birželio 25 d. pagrindu dirbo pas atsakovą vairuotoju. Sudarius darbo sutartį, tarp ieškovo ir atsakovo tą pačią dieną buvo sudarytas susitarimas dėl visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės (b.l. 13, 1 t.), kurio pagrindu darbuotojas įsipareigojo atsakyti už darbdavio perduotas vertybes. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. atsakovas, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovui laikinai patikėta puspriekabė valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , be to, 2009 m. gruodžio 19 d. atsakovas nesuvaldė transporto priemonės valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ko atsakovo vairuojamas vilkikas nuslydo nuo važiuojamos kelio dalies, atsakovas, siekdamas grįžti į važiuojamą kelio dalį pradėjo buksuoti, tokiu būdu sugadino keturias vilkiko varančiosios ašies padangas.
Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamas susitarimo dėl visiškos materialinės atsakomybės sudarymo faktas, taip pat pripažįstama, jog atsakovo vairuojamas automobilis 2009 m. liepos 9 d. pateko į autoįvykį, neneigiama, kad atsakovas, 2009 m. gruodžio 19 d. nuslydo nuo kelio, dėl ko siekiant išvažiuoti, buksuojant buvo sugadintos vilkiko varančiosios ašies padangos.
Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Kaip jau minėta eismo įvykių metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, galiojo šalių 2009 m. birželio 25 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l.13, 1 t.), pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, jeigu jis neužtikrins įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad galima remtis visiškos materialinės atsakomybės sutartimi išieškant žalą dėl transporto priemonės apgadinimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, pažymėjo, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam asmeniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Darbuotojas, visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiėmęs visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, įsipareigoja materialiai visiškai atsakyti ir už jam perduoto automobilio išsaugojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis yra priimta esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms (automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu), todėl šioje nutartyje suformuluotos materialinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų aiškinimo taisyklės taikytinos nagrinėjant ir atsakovo E. K. apeliacinį skundą. Tokiu būdu atsakovas E. K., prisiėmęs visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, yra visiškai materialiai atsakingas už žalą padarytą minėto eismo įvykio metu (DK 255 straipsnio 3 punktas, DK 256 straipsnis).
Kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad susitarimas dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo negalioja. DK 256 straipsnio 2 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, taip pat ir dėl priemonių, perduodamų darbuotojui naudotis darbe. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija, kad automobiliai, kuriais jis pateko į autoįvykius (tiek kliudydamas kitą transporto priemonę, tiek nuslysdamas nuo kelio) buvo darbdavio jam perduotos naudotis kaip darbo priemonės. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinant atsakovo nurodytas abejones dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo datos, kad kolektyvinė sutartis yra galiojanti, yra pagrįsta, kadangi kolektyvinė sutartis įsigalioja (DK 63 straipsnis), ją pasirašius kolektyvinės sutarties šalims (DK 60 straipsnis).
Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovui autoįvykiu, įvykusiu 2009 m. liepos 9 d. padarytos žalos dydžio. Kaip jau minėta, ginčas, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė 2009 m. liepos 9 d. metu pateko į autoįvykį, byloje nekilo. Pirmosios instancijos teismas tyrė draudiko pateiktus duomenis apie žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui išmokėjimą, nustatęs, kad draudiko pateikti duomenys apie draudžiamą įvykį sutampa su atsakovo sukeltu autoįvykiu ir jo metu padarytais transporto priemonės apgadinimais, turėjo pagrindą spręsti, jog draudiko pranešime apie priimtą sprendimą, kuriuo įvykis pripažintas draudiminiu, yra padaryta techninė klaida, kuri, kolegijos vertinimu, neturi įtakos nustatytos ir atlygintinos žalos dydžiui. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog sudarydamas draudimo sutartį ir nustatydamas frančizės sumą, ieškovas turi prisiimti tokio sprendimo pasekmes bei neturi pagrindo reikalauti šios sumos iš atsakovo. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Atsakovas nėra draudimo sutarties šalis, darbdavys nėra įpareigotas drausti turtą, todėl įvykus įvykiui, draudimo sutarties pagrindu neišmokėtos sumos, tame tarpe frančizė, laikytinos draudėjo nuostoliais, kurie gali būti išieškomi iš kaltų asmenų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2009 m. gruodžio 19 d. eismo įvykis kilo dėl prastų eismo sąlygų, o ne dėl atsakovo veiksmų. Šie apelianto E. K. argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas, kaip transporto priemonės vairuotojas, sutinkamai su kelių eismo taisyklių reikalavimais, privalėjo atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas ir transporto priemonės ypatumus bei būklę, atsiradus kliūčiai ar eismo saugumui privalėjo sumažinti transporto priemonės greitį ar net ją sustabdyti. Apeliantas neteigė bei neįrodinėjo, jog negalėjo pastebėti, jog iškilo grėsmė eismo saugumui, arba jog būtent dėl prastų oro sąlygų buvo sugadintos transporto priemonės padangos, priešingai pripažino, kad nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, o padangos buvo apgadintos po autoįvykio, siekiant išvažiuoti iš kelkraščio (b.l. 72, 1 t.).
Kolegijos vertinimu, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas žalos dydis abiejų autoįvykių metu. Byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai, jog draudikas nuostolio dydžiu įvertino sąskaitoje nurodytą sumą be PVM, byloje duomenų, jog nuo šios sumos buvo susigrąžintas PVM pateikta nėra. Kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad į ieškovo patirtos žalos dydį turėjo būti įtrauktos ieškovo visos turėtos padangų įsigijimo išlaidos. Pagal bylos įrodymus padangos buvo sugadintos krovinio pervežimo užsienio valstybėje metu, todėl akivaizdu, jog ieškovui iškilo būtinybė įsigyti padangas, kurių verčių skirtumas pagrįstai priteistas iš žalą padariusio asmens.
Sutinkamai su DK nuostatomis, darbuotojas nėra traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi. Tik esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo materialinės atsakomybės pagrindą, atsakovo kaltę, priežastinį neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšį, žalos dydį, atsakovas, be abejonių, išreikštų atsikirtimų pagrindu, įrodymų, paneigiančių darbdavio pateiktus įrodymus, byloje nepateikė, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio1 dalis1 punktas)
Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi nepateikta jų dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.