Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-923/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-07
Bylos Nr.
1-2156-923/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
S. M.
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Vytautas Gustas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-923/2012(Proceso Nr. 23-1-01012-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.5.1; 2.3.6.4.5
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai S. M., kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gustui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 142 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2011-10-01, apie 11 val., sveikatos priežiūros įstaigoje – M. G. ginekologinės pagalbos patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdamas licenciją teikti antrinio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-09-09 įsakymo Nr. V-527 ,,dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ II skirsnio ,,Antrinio lygio ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai“ 5.4 punkto ,,diagnostikos technologijos ir gydymo metodai, taikomi teikiant antrinio lygio akušerijos ir ginekologijos ambulatorines paslaugas“ 5.4.10 papunkčio ,,nėštumo iki 5 savaitės nutraukimas vakuumaspiracijos būdu“, reikalavimus, nes atliko 10 savaičių nėštumo nutraukimo operaciją S. M., neturėdamas teisės atlikti tokių operacijų.

Kaltinamasis M. G. prisipažino S. M. asmens sveikatos istorijoje užrašęs 10 savaičių nėštumą, tačiau dėl neteisėto aborto kaltės nepripažįsta. Apklaustas teisme jis parodė, kad turi licenciją atlikti antrinio lygio paslaugas, kuri galioja iki dabar, tačiau darbinę veiklą yra sustabdęs nuo 2011 metų pabaigos. S. M. jam paskambino 2011-09-26, klausė dėl aborto nutraukimo operacijos. Ji atvyko pas jį į individualią įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Įmonė įregistruota ir įrengta jo gyvenamajame name. Po apžiūros echoskopu jis nustatė 5 savaičių nėštumą, padarė vaginalinį tyrimą, paėmė tepinėlį. Medicininių dokumentų (asmens sveikatos istorijos) nepildė, nes jam atrodė, jog nėštumo operacijai ji neateis. Paskambinusi po dviejų valandų S. M. pasakė, jog persigalvojo, nusprendė gimdyti. 2011-10-01 atvykusi pacientė skundėsi, kad jai skauda pilvo apačią. S. M. jis patikrino ant ginekologinės kėdės, atlikdamas apžiūrą per makštį (echoskopu netyrė, nes nebuvo būtinybės). Apžiūrėjęs garsiai pasakė, kad jai jau pradėtas abortas. Sunku pasakyti, ar tai buvo prasidėjęs savaiminis persileidimas, ar darytas abortas. Kadangi jau buvo prasidėjęs abortas, pagal 2008-03-04 ministro įsakymą, gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją privalo pabaigti pradėtą abortą arba po jo vykusias komplikacijas. Makštyje buvo kraujo, gimdos kaklelis praviras, jis atliko vakuuminę absorbciją, ištraukė apie 200 g kraujo, vaisiaus nebuvo. Kai pasakė pacientei, kad prasidėjęs abortas ir jį reikia pabaigti, ji prašė pabaigti ir sakė atsilyginsianti papildomai. S. M. po atliktos procedūros prašė, kad būtų užrašytas didesnis nėštumas, sakė nenorinti, kad sužinotų uošvis, kuris, kaip vėliau pasirodė, jau 7 metai miręs, pasakojo, jog vyras pasikorė, yra našlė. Pacientės paprašytas, vėliau (ne tą pačią dieną) pildydamas jos asmens sveikatos istoriją, įrašė, kad nėštumas buvo 10 savaičių ir kad atliktas nėštumo nutraukimas. Apklausos metu teisme kaltinamasis neneigė, kad nėštumas galėjo būti ir 10 savaičių, tačiau nurodė, kad apžiūrėdamas pacientę, jis jau rado pradėtą abortą arba persileidimą. Jis pasakė S. M., kad nėštumo nutraukimas kainuos 1000 litų ir 40 litų už apžiūrą. Pinigus pacientė jam sumokėjo iš karto po nėštumo nutraukimo. Kitą dieną paskambinusi S. M. pranešė, kad jaučiasi gerai, buvo sutarta, kad kas beatsitiktų, ji paskambins ir jį informuos, o jis ją apžiūrės. Praėjus keletui dienų S. M. telefonu skundėsi, kad kraujuoja. Jis važiavo pas ją pasižiūrėti, kokia jos būklė, tačiau privažiavus, ji jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Jis savo automobiliu važiavo į Kauno klinikas, kad sužinotų, dėl kokios priežasties ji vežama į gydymo įstaigą. S. M. neprašė nutylėti apie jo atliktą nėštumo nutraukimo procedūrą. Pinigus (1000 litų) S. M. grąžino klinikose, nes pastaroji sakė, kad pinigų jai reikia atsiskaitymui su gydytojais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2011 metų vasarą, konkrečios datos neprisimena) 2-3 savaites užsilaikė mėnesinės, todėl atliko nėštumo testą. Testas buvo teigiamas, tačiau ji apsisprendė negimdyti. Iš pradžių nuvyko pas gydytoją ginekologę K. į (duomenys neskelbtini) polikliniką, prašė jos nutraukti nėštumą, tačiau po apžiūros echoskopu, gydytoja pasakė, kad tokio dydžio nėštumo nutraukimo operacijų nedaro. Tada ji internete susirado gydytojo M. G. kontaktus. Jam pasiskambino, susitarė, kad jis ją priims. Kitą dieną nuvyko į jo privačią kliniką (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis apžiūrėjo ją echoskopu, pasodino ant ginekologinės kėdės. Neprisimena, ar M. G. įvardino, kelių savaičių buvo jos nėštumas, tačiau pasakė, kad yra galimybė nėštumą nutraukti, sakė viską sutvarkys. Jai pačiai atrodė, kad buvo 7 savaičių nėštumas. Apie tai, kad jai yra prasidėjęs persileidimas, ar jau pradėtas abortas, M. G. nieko nesakė. Iš kaltinamojo sužinojo, kad nėštumo nutraukimas kainuos 1000 litų ir 40 litų už apžiūrą. Nėštumo nutraukimą jis norėjo daryti tą pačią dieną, tačiau ji pasakė, kad šiuo metu neturi reikiamos pinigų sumos. M. G. pasisiūlė nuvežti ją iki bankomato, nusiimti pinigų, bet ji atsisakė. Susitarė, kad suradusi reikiamą pinigų sumą, ji vėl pas jį ateis. Nuvyko kitą dieną, padavė jam pinigus (1000 litų už abortą ir 40 litų už apžiūrą). M. G. padarė jai abortą. Operacijos metu patalpoje buvo tik ji ir kaltinamasis, jokių kitų asmenų nebuvo. Po operacijos ji buvo paguldyta ant lovos kitame kambaryje, kad atsigautų. M. G. siūlėsi parvežti ją namo, bet ji atsisakė. Grįžusi namo dar kurį laiką pakraujuodavo, paskambinus telefonu M. G., šis sakė, kad taip turi būti. Maždaug po savaitės, grįžus iš darbo po naktinės pamainos, jai pasidarė bloga, vėl skambino M. G., šis siūlėsi atvažiuoti pas ją ir apžiūrėti bei draudė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi ji pasijuto labai blogai, greitąją medicinos pagalbą vis tiek išsikvietė. Kai į kiemą atvažiavo M. G., ji jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Kaltinamasis brovėsi į jį, liepė jai išlipti, sakė, kad negerai padarei, jog išsikvietei medikus. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į Kauno klinikas, ten jau jos laukė M. G., atvykęs savo automobiliu. Įėjęs į jos palatą, prašė niekam nesakyti, kad jis jai atliko nėštumo nutraukimo operaciją, aiškino, kad ji labai negerai padarė, jog išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji pareikalavo grąžinti jam sumokėtus 1000 litų. Kitą dieną pinigus M. G. atnešė ir pareikalavo parašyti raštelį, kad ji jam jokių pretenzijų neturi. Dėl M. G. veiksmų patyrė fizinę ir moralinę žalą, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirba akušeriu ginekologu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose. 2011-10-05, apie 17 val., budėjimo metu buvo iškviestas į centrinį priėmimo skyrių, nes atvežta moteris su pilvo skausmais. Atėjęs rado pacientę (S. M.), kuri paaiškino, kad buvo nutrauktas nėštumas ir atsirado pilvo skausmai. Įtarus medicininę komplikaciją, pacientė buvo paguldyta į skyrių ištyrimui. Renkant ligos anamnezę, S. M. klausė, kur buvo atliktas nėštumo nutraukimas. Ligonė pasakė, kad privačiame name, nes nėštumas buvo per didelis, kad jį būtų galima nutraukti oficialiai gydymo įstaigoje, o tai jai pasakė kita gydytoja, dirbanti (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Nėštumą galima nutraukti iki 12 savaičių. S. M. įvardijo, jog nėštumą jai nutraukė M. G., už tai jam sumokėjo 1000 litų.

Liudytoja D. V. B. parodė, kad dirba akušere ginekologe Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose. 2011-10-06 į jos palatą buvo paguldyta pacientė (S. M.), skundėsi pilvo skausmu, teigė, kad (duomenys neskelbtini), privačiame name gydytojas M. G. atliko nėštumo nutraukimą, jam už tai sumokėjo 1000 litų. Paklausta, kodėl nesikreipė į gydymo įstaigą, pacientė atsakė, kad gydytojo teigimu, per vėlu nutraukti tokį nėštumą ligoninėje. S. M. sakė, kad jos nėštumas buvo virš 12 savaičių. Klinikose atliktas kraujo tyrimas patvirtino, kad S. M. buvo nėščia, tačiau kokio dydžio nėštumas buvo, po nutraukimo nustatyti neįmanoma.

Liudytoja R. J. G. parodė, kad dirba sanitare savo vyro M. G. individualioje įmonėje. Prisimena, kaip atėjo pacientė, o ji tuo metu nutarė užsukti į gretimą kambarį, pasižiūrėti, ar ten viskas sutvarkyta. Pro pravertas duris išgirdo vyrą su nuostaba sakant, jog abortas jau pradėtas. Pacientės ji nematė. Vyro klausė, su kuo jis taip aštriai kalbėjo, nes paprastai jis kalba labai ramiai. Vyras atsakė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Pacientės pavardės ji neklausė.

Iš 2011-11-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. G. savo iniciatyva pateikė: S. M. asmens sveikatos istoriją, operacijų žurnalą, 2011-11-23 raštą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui dėl darbuotojų, 2007-03-05 sutartį dėl atliekamų laboratorinių tyrimų (b.l. 55).

S. M. asmens sveikatos istorijoje 2011-10-01 M. G. įrašyta, kad paskutinės mėnesinės 24/VII, tiksliai neprisimena, nėštumas 10 savaičių (b.l. 63-67).

M. G. užvestame operacijų žurnale įrašyta, kad 2011-10-01 S. M. atlikta ,,interuptio gra“, 2011-10-02 jaučiasi gerai (atskirame voke prie baudžiamosios bylos).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-09-09 įsakymo Nr. V-527 ,,dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ II skirsnyje nurodyta, kad teikiant antrinio lygio ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galima atlikti nėštumo iki 5 savaitės nutraukimą vakuumaspiracijos būdu (5.4.10 p.) b.l. 46-49).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku, sveikatos priežiūros įstaigoje – M. G. ginekologinės pagalbos patalpose, M. G., turėdamas licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją, tačiau neturėdamas teisės daryti aborto operacijos, kai nėštumas yra didesnis negu 5 savaitės, tokią operaciją padarė nukentėjusiajai S. M., jos prašymu.

Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-39) verstis medicinos praktika turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, tačiau licencijos turėtojas turi teisę verstis medicinos praktika laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396, nustatyta, kad licencijuojama veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu, šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-09-09 įsakymą Nr. V-527 ,,Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“, teikiant antrinio lygio ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galima atlikti nėštumo iki 5 savaitės nutraukimą vakuumaspiracijos būdu. Vadinasi, M. G., dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos antrinio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugos, teisės daryti aborto operacijas, kai nėštumas didesnis negu 5 savaitės, neturėjo.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios S. M. nėštumas buvo didesnis negu 5 savaitės. Apklausiant nukentėjusiąją teisme, pastaroji patvirtino, kad vasarą, tikslios datos neprisimena, mėnesinėms užtrukus 2-3 savaites, pasidarė nėštumo testą. Sužinojusi, kad yra nėščia, kreipėsi į gydytoją ginekologę (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, tačiau ši gydytoja pasakė, kad tokio dydžio nėštumo nutraukimo operacijų nedaro, todėl kreipėsi į M. G.. Jos įsitikinimu, tuo metu (2011-10-01 aborto operacijos metu) jau buvo 7 savaičių nėštumas. Be to, aplinkybę, kad S. M. nėštumas aborto operacijos metu buvo didesnis negu 5 savaičių, patvirtina ir paties M. G. ranka padarytas įrašas S. M. asmens sveikatos istorijoje, jog paskutinės mėnesinės 24.VII, nėštumas 10 savaičių. Apklaustas teisme M. G. patvirtino į nukentėjusiosios asmens sveikatos istoriją įrašęs 10 savaičių nėštumą. Jo paaiškinimas, jog taip įrašė nukentėjusiosios paprašytas dėl jos šeimyninių aplinkybių, niekuo nepagrįstas. Nukentėjusioji nepatvirtino, jog būtų prašiusi kaltinamojo įrašyti didesnį nėštumą, negu jis faktiškai buvo. Nors nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl nėštumo dydžio skiriasi, laikytina, kad aborto operacijos metu S. M. nėštumas buvo 10 savaičių, kadangi tokią trukmę po apžiūros ir tyrimo echoskopu nustatė M. G., turintis akušerio ginekologo kvalifikaciją.

Nepagrįsta laikytina kaltinamojo versija, jog nukentėjusiajai aborto operacijos neatlikto, o tik pabaigė jau pradėtą abortą arba prasidėjusį savaiminį persileidimą, kad vaisiaus jau nebuvo. Visų pirma, apie tai nėra jokio įrašo S. M. asmens sveikatos istorijoje, priešingai, joje įrašyta, jog S. M. prašo nutraukti jai nėštumą (1 l.) ir atliktas nėštumo nutraukimas, pašalintas vaisius ir placenta (2 l.). Be to, nukentėjusioji teisme nepatvirtino, jog M. G. apžiūros metu būtų garsiai pasakęs, jog jai jau yra pradėtas abortas. Šioje dalyje teismas kritiškai vertina liudytojos J. G. parodymus, jog ji pro praviras duris girdėjusi savo vyrą su nuostaba sakant, jog abortas jau pradėtas. Būtina įvertinti, kad liudytoja, būdama kaltinamojo sutuoktinė, yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo be to, byloje nėra objektyvių duomenų, jog S. M. jau buvo pradėtas abortas ar prasidėjęs persileidimas.

M. G. aborto operaciją nukentėjusiajai S. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, žinodamas, kad teikdamas antrinio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi teisę atlikti tik nėštumo iki 5 savaitės nutraukimą vakuumaspiracijos būdu, o nutraukdamas didesnės trukmės nėštumą, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Nors kaltinamasis neigia tyčia padaręs neteisėtą abortą, tačiau jo kaltės formą ir rūšį įrodo nukentėjusiosios S. M. parodymai, be to, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį iki nėštumo nutraukimo operacijos ir po jos. Jis pats pasakė nukentėjusiajai, kad nėštumo nutraukimo operacija kainuos 1000 litų, nukentėjusiajai pranešus, kad blogai jaučiasi (kraujuoja praėjus kelioms dienoms po aborto), primygtinai reikalavo nekviesti greitosios medicinos pagalbos, savo automobiliu nuvyko į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, veržėsi į greitosios medicinos pagalbos automobilį pas nukentėjusiąją, priekaištavo S. M., kad ši išsikvietė greitąją medicinos pagalbos. Savo automobiliu stengėsi atvykti greičiau į gydymo įstaigą, negu buvo atvežta S. M. ir įspėti ją, kad ši nieko neprasitartų gydytojams apie jo darytą abortą. M. G. grąžino S. M. 1000 litų už atliktą abortą ir pareikalavo nukentėjusiosios pasirašyti raštelį, kad ši jam jokių pretenzijų neturi.

Esant šioms aplinkybėms, M. G. veika kvalifikuotina pagal LR BK 142 str. 2 d., jis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į M. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tyčinės kaltės formą, tiesioginės tyčios rūšį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų motyvų, siekiant pasipelnyti, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant M. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, psichiatrijos įstaigose nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. M. G. skirtina LR BK 142 str. 2 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad akušerio ginekologo veiklą po nusikaltimo padarymo M. G. nutraukė, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įgyvendinant bausmės paskirtį, M. G. skirtinas LR BK 75 str. 2 d. numatytas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir LR BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: S. M. asmens sveikatos istorija ir operacijų žurnalas, paliktini saugoti byloje, 2011-11-23 raštas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui dėl darbuotojų ir 2007-03-05 sutartis dėl atliekamų laboratorinių tyrimų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 142 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. G. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant jam LR BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius sumokėti 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. neskirti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) S. M. asmens sveikatos istoriją ir 2) operacijų žurnalą, esančius atskirame voke – palikti saugoti byloje; 3) 2011-11-23 raštą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui dėl darbuotojų, 4) 2007-03-05 sutartį dėl atliekamų laboratorinių tyrimų, esančius atskirame voke – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė