Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
1-1076-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06106-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06106-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. J., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, nuo 2018 m. spalio 8 d. registruotas užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)teistas:

1) 2014 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 5 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų;

2) 2015 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - nustatyta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) 2018 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 metams viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 320 valandų, dirbant ne mažiau nei po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2019 m. vasario 13 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį grasino savo motinai E. R. ir patėviui J. R. juos papjauti ir pakasti po žeme, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis L. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad konfliktuoja retai. 2019 m. vasario 13 d. su draugu pusiau išgėrė butelį brendžio, vėliau grįžo namo. Grįžęs norėjo žiūrėti televizorių, tačiau jam neleido, kas neleido ir kodėl neprisimena, atrodo, kad patėvis. Tarp jo, motinos ir patėvio kilo konfliktas. Jis labai supyko ant jų, išėjo į lauką. Lauke tęsė konfliktą su tėvais, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė. Kaip jo rankoje atsirado peilis neprisimena. Galėjo išeidamas iš namų pasiimti peilį nuo stalo, prieš konfliktą namuose kažką valgė ir pjaustė. Kur vėliau padėjo peilį, neprisimena. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo grasinti tėvams. Būdamas blaivus taip nesielgtų, prieš tėvus niekada nėra pakėlęs rankos. Išgėrus kartais jam būna agresijos priepuoliai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. 1. 111–112, 121).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- nukentėjusioji E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 12.40 val. namuose sūnus L. J. būdamas neblaivus pradėjo agresyviai elgtis. Jis šaukė ant jos ir jos sutuoktinio J. R., vartojo necenzūrinius žodžius. Mėgino jį raminti, tačiau jis vis agresyvėjo. Sūnus išėjo, sugrįžęs rankoje laikė peilį, šaukė, kad papjaus juos. Sutuoktinis greit užrakino duris ir į vidų sūnus nepateko. Už durų sūnus garsiai šaukė, kad juos abu pakas po žeme, kad ilgai šia žeme nebevaikščios, jis susidoros su ja ir jos vyru. Šį sūnaus grasinimą suprato, kaip tiesioginį pavojų jos ir vyro J. R. gyvybei. Galvoja, kad jei vyras nebūtų užrakinęs durų, sūnus būtų nudūręs juos abu. Iškvietė policiją. Iki atvykstant pareigūnams sūnus kieme paslėpė peilį. Jo rankoje laikytas virtuvinis peilis buvo mediniu kotu apie 15-20 cm ilgio. Sūnus būdamas neblaivus visada yra agresyvus, konfliktiškas, ankščiau fizinio smurto nenaudodavo, pastaruoju metu jis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus (b. 1. 10–12). Papildomai apklausta nukentėjusioji E. R. parodė analogiškai, papildomai ji nurodė, kad įvykio metu sūnaus akys buvo kaip stiklinės, vyzdžiai išsiplėtę, suprato, kad jis neprognozuojamas, taip išsigando jo pirmą kartą. Jis ne vieną kartą jam yra grasinęs, tačiau pirmą kartą ėmėsi realių veiksmų. Jis buvo girtas, atrodė visiškai neadekvatus, tikrai nemąstė apie savo veiksmus ir jų pasekmes. Ji išsigando, kad būdamas tokios būsenos jis tikrai galėjo sužaloti J. R. (b. 1. 17–18);

- nukentėjusysis J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 12.40 val. namuose sūnus L. J. būdamas neblaivus pradėjo agresyviai elgtis, šūkauti. Jis šaukė ant jo ir jo sutuoktinės E. R., vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo juos. Jie mėgino jį raminti, tačiau jis elgėsi vis agresyviau. L. J. išėjo į kiemą ir sugrįžo rankoje laikydamas peilį. Jis šaukė, kad papjaus juos abu. Matydamas, kad jis ateina, greit užrakino namo koridoriaus duris. Už durų L. J. garsiai šaukė, kad juos abu pakas po žeme, kad ilgai žeme nebevaikščios, nes jis susidoros su juo ir jo žmona. Šį L. J. grasinimą suprato, kaip tiesioginį pavojų savo ir sutuoktinės E. R. gyvybei. Galvoja, kad nespėjus užrakinti durų, L. J. būtų peiliu padūręs juos abu. Sutuoktinė iškvietė pagalbą. Iki atvykstant policijos pareigūnams L. J. kieme paslėpė peilį. Jis būdamas neblaivus būna agresyvus, konfliktiškas. Paskutiniu metu L. J. pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko būna agresyvus (b. l. 28–29). Papildomai nukentėjusysis J. R. parodė, kad L. J. per daug išgėręs kartais pasidaro agresyvus. Tarp jų yra kilęs ne vienas konfliktas dėl jo elgesio būnant neblaiviam. L. J. yra naudojęs prieš jį fizinį smurtą, jis visada pats apsigindavo į policiją nesikreipdavo, pretenzijų neturi. 2019 m. vasario 13 d., apie 12.40 val. L. J. grįžo namo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis atjungė elektrą L. J. kambaryje, kadangi pastarasis įjungia visus elektros prietaisus, kelia triukšmą. L. J. pradėjo šaukti ant jo, sakydamas, kad nori žiūrėti televizorių, kad įjungtų elektrą. Jis atsakė, kad nejungs, nes jis už nieką nemoka. L. J. rėkė, sakydamas „aš tave papjausiu“, „užmušiu“, „tu ilgai negyvensi“. L. J. konfliktavo ir su savo motina. Jie ginčijosi. Jis jam pasakė, kad jeigu taip ir toliau elgsis, tegu ieškosi kur gyvens, nes čia gyventi negalės. Jis išėjo į savo kambarį ir uždarė duris. Jis su sutuoktine buvo savo kambaryje užsidarę duris. Po kurio laiko išgirdo L. J. sakantį „duokit man valgyti“ ir barkštelėjo į kambario duris. Atidarius duris pamatė, kad jis stovi dešinėje rankoje laikydamas peilį. Tiesė peilį link jo. Sutuoktinė garsiai suriko, jis pamatęs peilį išsigando, atšoko nuo jo ir uždarė bei užrakino kambario duris Uždaręs duris pasakė sutuoktinei, kad ji kviestų policiją. L. J. stovėdamas už durų toliau šaukė. Pamatęs L. J. rankoje laikantį peilį, kurį jis jau tiesė link jo, labai išsigando, suprato, kad nuo peilio neapsigins. L. J. atrodė nusiteikęs ryžtingai, peilis buvo apie sprindžio atstumu nuo jo (b. 1. 32–33);

- tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota apie įvykį pranešusios E. R. paaiškinimas, kad stipriai neblaivus sūnus L. J. grįžęs namo daužė duris, grasino susidoroti, padegti namus. Apie 12.40 val. turėdamas rankoje peilį grasino papjauti (b. 1. 46–47);

- 2019 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtas vaizdo įrašas, filmuotas 2019 m. vasario 13 d. prie ROIK 0119000071519, sudaryta stenograma, iš kurios matyti, kad E. R. sako, kad grasina užmušt, siautėja, grasino su peiliu (b. 1. 44–45);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12866 užfiksuota, kad 2019 m. vasario 13 d., 13.28 val. L. J. nustatytas 3,27 promilių girtumas (b. l. 97).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. J. grasinus nužudyti motiną E. R. ir patėvį J. R., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes L. J. grasino jiems, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, kas rodo buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – areštu (b. l. 124–126).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

L. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryta nusikalstama veika baigta. Nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą (b. l. 70–86), baustas administracine tvarka (b. l. 90–96), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 53), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 52), pagal 2019 m. vasario 21 d. specialisto išvadą L. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 87).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl jam skirtina viena griežčiausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Kaltinamajam nustatytina arešto bausmės trukmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 13 d., 13 val. iki 2019 m. vasario 15 d., 11.30 val. (b. l. 98, 113), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 43), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti L. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 13 d., 13 val. iki 2019 m. vasario 15 d., 11.30 val., tai yra dvi paras ir laikyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė yra 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. J. sulaikymo dienos.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

L. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius