- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- eA-1863-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05141-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35209 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 6K-2417 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) partijai, kurios nariai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Dėl to, kad priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, pareiškėja (duomenys neskelbtini) gali būti uždaryta į kalėjimą. Pareiškėja pabėgo iš (duomenys neskelbtini)s, nes šalyje (duomenys neskelbtini) nėra saugu; du jos pusbroliai įkalinti vien todėl, kad (duomenys neskelbtini). Vėliau pusbroliai buvo paleisti (vienas buvo įkalintas, nes priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, o kitas – nes (duomenys neskelbtini)). Be to, dėl to, kad pareiškėjos sūnus yra (duomenys neskelbtini)s, mokykloje buvo mušamas.
3. Pareiškėja teigė, kad šiuo atveju buvo pažeista jos teisė į tiesioginį, betarpišką procesą, nes Komisija netenkino pareiškėjos prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.
4. Pareiškėja pateikė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – persekiojimą dėl tautinio priklausymo ir dėl to patiriamų grasinimų. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, yra grasinimų tautiniu pagrindu, todėl gali kilti grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
5. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) patiria baimę, persekiojimus, kankinimus ir diskriminaciją. Pareiškėją pradėjo persekioti nuo tada, kai įstojo į (duomenys neskelbtini) partiją. Minėta partija susikūrė (duomenys neskelbtini), nuo tada pareiškėja jai ir priklauso. Pareiškėja kartu su partija dalyvavo renginiuose, dalino skrajutes. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki išvykimo daug kartų sulaukė grasinimų dėl dalyvavimo partijos veikloje. Nuo 2014 m. grasinimai jau nebuvo tokie stiprūs, tačiau pareiškėjos pusbrolis buvo sužalotas, jos vyras sumuštas. Kiek vėliau taip pat buvo sulaukta grasinimų iš (duomenys neskelbtini) partijos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojos, jos atstovo ar kitų asmenų, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas.
8. Tyrimo metu nustatyta, kad vakarų (duomenys neskelbtini).
9. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors ir pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini)ą, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jai grėstų persekiojimas dėl tautybės ar politinių įsitikinimų. Pareiškėja buvo eilinė partijos narė, jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja kilmės valstybėje gali susidurti su pavojumi.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
12. Iš byloje esančių rašytinių duomenų teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
12.1. pareiškėja 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (pareiškėja į Lietuvą atvyko su dar dviem pilnamečiais vaikais); 2021 m. liepos 15 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje nėra darbų, vyksta žudynės, moterys ir merginos yra pardavinėjamos. Vaikai, pabaigę mokyklą, nesusiranda darbo, neturi pinigų.
12.2. Pareiškėja 2021 m. spalio 14 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kurios nariai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai gali būti uždaryta į kalėjimą. Pareiškėja išvyko (duomenys neskelbtini), nes šalyje (duomenys neskelbtini) nėra gerai. Pareiškėja nurodė, kad jos vyras su kitais trimis vaikas yra (duomenys neskelbtini) ir ten pateikė prieglobsčio prašymą.
12.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje ir pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
15. 2020 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėse dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių prieglobsčio prašymų vertinimo, nurodoma, jog nėra tikėtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) nariu ar rėmėjas. Rizika, su kuria jis susidurs, priklausys nuo asmens profilio ir jo veiklos. Paprasti (duomenys neskelbtini) nariai atkreipia neigiamą valdžios dėmesį dalyvaudami mitinguose ir demonstracijose, viešai kritikavę vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimais, ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla. Priešingu atveju, mažiau tikėtina, jog paprastas (duomenys neskelbtini) narys dėl savo politinių įsitikinimų pritrauks neigiamą (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog galimai (duomenys neskelbtini) partijos nariai gali susidurti su neigiamu valdžios dėmėsiu dėl dalyvavimo mitinguose ar demonstracijose, tačiau paprasti (duomenys neskelbtini) partijos nariai, mažai tikėtina, jog pritrauktų (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei kilmės valstybės surinkta informacija nepagrindžia išvados, kad pareiškėja dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai kilmės valstybėje būtų persekiojama ir / ar jai būtų grasinama. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti kilmės valstybės informacijos vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja.
17. Teismas akcentavo, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai galimai leidžia pripažinti tikimybę, jog pareiškėja, kaip moteris atvykusi su vaikais (pilnamečiais), sergančiais (duomenys neskelbtini), priskirtina socialinėms grupėms, kurios galimai pažeidžiamesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau pareiškėjos pasakojimo abstraktumas ir neįtikinamumas lemia, kad individualiai pareiškėjos atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) partiją buvo nedetalus, painus, prieštaringas. Pareiškėja pirmą kartą apklausos metu, paklausta ar priklauso politinei partijai, nurodė, jog nepriklauso jokiai politinei partijai ir kilmės valstybėje mokykloje dirbo valytoja, tačiau paklausta su kokiais pavojais susidurtų grįžus į kilmės valstybę, aiškino, jog priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, dar vėliau nurodė, jog priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Be kita ko, pareiškėja įvardijo ir kitus partijų pavadinimus – (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja, žinodama partijų pavadinimus, juos tik abstrakčiai nurodė, painiojosi atsakymuose. Taip pat pareiškėja apklausos metu paklausta, kokie yra (duomenys neskelbtini) partijos tikslai, nurodė jog jie šventė (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau neišsiplėtė. Taigi, teismas pažymėjo, kad, įvertinus nustatytų pasakojimo trūkumų visumą, nėra tikėtina, jog pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė anketą dėl įstojimo į minėtą partiją, tačiau teismas pažymėjo, kad jei pareiškėja ir priklausė minėtai partijai, tai nebuvo jos lyderė, o buvo eilinė jos narė, nes nurodė, kad ji protestuose tik dalindavo skrajutes. Visa tai lemia, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėja nei apklausų metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė, su kokiu pavojumi ji susidurtų kilmės valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė ir dėl to, jog kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) negali gauti darbo, jos sūnus negali susituokti, užsidirbti, įsigyti namo. Atitinkamai šios aplinkybės, teismo vertinimu, pagrįstai leidžia manyti, jog galimai pareiškėjos ir jos pilnamečių vaikų išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Nagrinėjamu atveju ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).
19. Taigi, teismo vertinimu, nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojai grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje.
20. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.
21. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
22. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio teismo posėdžio. Pažymėjo, kad teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Šiuo atveju, pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Be to, pareiškėja žodžiu buvo išklausyta apklausų ir teismo posėdyje metu. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjos pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos ji pateikė tris kartus, iš jų vieną kartą teismui. Taigi pareiškėjos teisė būti išklausytai (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.
23. Tačiau teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, kai Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
24. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
26. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
Šalies argumentai
27. Pareiškėja teigia, kad nurodė, jog dalyvavo demonstracijose. Be to, tai, kad pareiškėja dažniausiai dalindavo skrajutes, nereiškia, jog jai negresia pavojus. Teismas turėtų įvertinti, kiek kartų pareiškėja dalyvavo demonstracijose, ar visus kartus dalino tik skrajutes, ar dalindama skrajutes agitavo kitus asmenis įstoti į partiją ir pan. Neturint šių duomenų teismas negali daryti išvados, jog pareiškėja buvo paprasta (duomenys neskelbtini) partijos narė ir jai negresia persekiojimo rizika.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Akcentuoja, kad pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo vertinti šios šalies informaciją, ar joje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja daro išvadą, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė pareiškėjos prašymą.
29. Pareiškėja apibendrina, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
Atsiliepimas
30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
31. Palaikydamas atsiliepimo į skundą argumentus, atsakovas papildomai nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, Sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
35. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
38. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
39. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1-97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
40. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
41. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1-99.1.10 punktuose.
42. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, iš įvairių šaltinių surinko informaciją apie šią partiją. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) politinę partiją ir pareiškėjos pasakojimą, padarė išvadą, kad pareiškėjos pasakojimas apie priklausymą partijai nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo.
43. Migracijos departamentas Sprendime taip pat vadovavosi 2020 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėmis dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių prieglobsčio prašymų vertinimo, kuriose nurodoma, jog nėra tikėtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) nariu ar rėmėjas. Rizika su kuria jis susidurs, priklausys nuo asmens profilio ir jo veiklos. Paprasti „(duomenys neskelbtini) nariai dažniausiai atkreipia neigiamą valdžios dėmesį dalyvaudami mitinguose ir demonstracijas, viešai kritikavę vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimai, ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla. Priešingu atveju, mažiau tikėtina, jog paprastas (duomenys neskelbtini) narys dėl savo politinių įsitikinimų pritrauks neigiamą (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį. Kiekvienas asmuo turi įrodyti, kad jo narystė ar parama (duomenys neskelbtini) (arba priskiriama narystė ar parama) atkreipė į juos neigiamą valdžios dėmesį tiek, kad jiems kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini).
44. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pasakojimo nenustatyta, kad ji aktyviai dalyvautų minėtos partijos veikloje, pareiškėja nenurodė, kad kritikavo kilmės valstybės valdžią ir vadovą. Pareiškėja nenurodė, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai asmeniškai būtų susidūrusi su smurto veiksmais ar persekiojimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei kilmės valstybės surinkta informacija nepagrindžia išvados, kad pareiškėja dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai kilmės valstybėje būtų persekiojama ar jai būtų grasinama. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie lemtų poreikį koreguoti kilmės valstybės informacijos vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors pareiškėja pateikė į bylą anketą dėl įstojimo į (duomenys neskelbtini) partiją, tačiau pateikta anketa nepatvirtina fakto, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo partijos veikloje ir todėl jai galėjo kilti pavojus.
45. Nustatyta, kad Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjos priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai, skundžiamame Sprendime analizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir nustatė, kad kilmės valstybėje ribojamos kai kurios (duomenys neskelbtini) teisės iš esmės dėl aktyvaus dalyvavimo (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje. (Duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinių ir administracinių priemonių skųstis dėl patiriamos diskriminacijos, kuri yra draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus.
46. Pareiškėjos apklausos metu pateiktas pasakojimas dėl jos, kaip (duomenys neskelbtini), diskriminavimo, yra daugiau bendro pobūdžio, nesusietas su jos asmeniu. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos šalyje yra diskriminuojami; mokykloje sumuštas jos vaikas, negali gauti darbo, susituokti, kalbėti (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėja nenurodė, kad jai dėl priklausymo nurodytai etninei grupei kiltų asmeninio pobūdžio grėsmė. Pareiškėjos prašymo motyvai patvirtina, kad pareiškėja su persekiojimu, pavojumi jos sveikatai ir gyvybei kilmės valstybėje dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nebuvo susidūrusi. Pareiškėja savo pasakojimą iš esmės grindė bendra (duomenys neskelbtini) nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje. Tačiau, kaip minėta, bendra saugumo padėtis kilmės šalyje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės iš esmės nulėmė ekonominės priežastys. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį siejo su ekonominiais tikslais, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) žmonės verčiami daug dirbti, tačiau už darbą neatsilyginama. Pareiškėja Migracijos departamentui apklausos metu nurodė kitokias priežastis, lėmusias jos išvykimą (priklausymas partijai ir (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai), be kita ko, pažymėdama, kad paliko kilmės šalį, nes nori būti laisva. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prasta ekonominė padėtis nėra numatyta teisės aktuose kaip aplinkybė, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį, ekonominės priežastys negali savaime būti laikomomis „bėgimu nuo persekiojimo“ prieglobsčio teisės kontekste.
48. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįstai pripažinta, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) miestas) saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir nustatė, kad prieglobsčio prašytojos paskutinė gyvenamoji vieta yra nutolusi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
50. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad pirmosios instancijos teismas vertino (duomenys neskelbtini) informaciją, o ne (duomenys neskelbtini), teisėjų pažymi, kad, įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, akivaizdu, jog teismas, sprendime nurodydamas (duomenys neskelbtini) (dvejose vietose), padarė akivaizdų rašymo apsirikimą.
51. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, todėl naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.