- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-168/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pran.), Valdimaras Bavėjanas, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- J. V., V. P.
- Advokatai
- Darius Pocius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. (V. P. ) ir J. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešičiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 260 str. 3 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu dvejiems metams,
- pagal BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 4 p., 3 d. 1 p., - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. ir V. P. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino šią medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami leidimo ir išvengdami muitinės kontrolės.
J. V. ir V. P. 2006 m., laikotarpiu tarp kovo mėnesio pabaigos ir balandžio 12 d., suplanavo, parengė ir organizavo labai didelio kiekio neteisėtą narkotinės medžiagos – 3641,85 g kanapių dervos - disponavimą bei jos gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdami tikslą tą narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. J. V. su V. P. nusprendus šią narkotinę medžiagą paslėpti krepšyje ir gabenti ją autobusu, V. P. 2006 m. kovo 29 d., 20 val. 16 min., telefoninio pokalbio metu D. M. , nieko nežinančio apie organizuojamą neteisėtą minėtos narkotinės medžiagos gabenimą, paprašė surasti asmenį, kuris sutiktų važiuoti autobusu iš Klaipėdos miesto į Didžiosios Britanijos Karalystę ir praneštų apie teisėsaugos pareigūnų atliktus autobuso bei juo vežamo bagažo patikrinimus. D. M. tokį asmenį – A. L. , taip pat nieko nežinojusį apie organizuojamą neteisėtą narkotinės medžiagos gabenimą, surado. V. P. 2006 m. balandžio 12 d., apie 13 val. 37 min., telefoninio pokalbio metu paprašė D. M. susisiekti su J. V. ir pasakyti J. V. apie A. L. , organizuoti A. L. ir J. V. susitikimą.
J. V. , vykdydamas bendrą susitarimą ir veikdamas su V. P. organizuota grupe, 2006 m. balandžio 12 d., A. L. nupirko mobiliojo ryšio telefono abonento kortelę bei liepė paskambinti iš Anglijos ir pranešti apie autobuso ir jame vežamo bagažo patikrinimus. A. L. , kad mikroautobusu gabenamame krepšyje yra minėta narkotinė medžiaga, nepaaiškino, perdavė A. L. kelionės išlaidoms 700 litų bei paaiškino, kad 2007-04-13, apie 11 val. 00 min., prie A. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyks mikroautobuso vairuotojas, kuris jį nuveš į Angliją.
2007 m. balandžio 13 d., apie 10 val., Klaipėdoje, aikštelėje, esančioje Taikos pr. 139, tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas J. V. prašymą, krepšį „Adidas“ su jame buvusiu labai dideliu paminėtų narkotinių medžiagų kiekiu perdavė nieko nežinančiam apie ruošiamą gabenti paminėtą narkotinę medžiagą A. G. , kuris šį krepšį paminėtoje vietoje ir paminėtu laiku perdavė taip pat nieko apie šio krepšio turinį nežinančiam autobuso vairuotojui R. A. , kad šis jį nuvežtų autobusu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Angliją, Woverhamtono miestą, kur šią medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, turėjo pasiimti V. P. . 2006 m. balandžio 13 d., apie 21 val. 20 min., paminėtam autobusui atvažiavus į Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje, esantį Lazdijų rinktinės Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai paminėtą krepšį patikrino ir surado minėtą narkotinę medžiagą. Taip J. V. ir V. P. , veikdami organizuota grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino kontrabandos būdu šias medžiagas išgabenti iš Lietuvos Respublikos, tačiau narkotinių medžiagų neišgabeno ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių.
Be to, V. P. iki 2007 m. sausio 10 d., 15 val. 10 min., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteisėtai laikė 0,928 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 35,403 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. 2007-01-10, 15 val. 10 min., darant bute kratą, V. P. šias narkotines ir psichotropines medžiagas savo valia atidavė policijos pareigūnams.
Šalies argumentai
J. V. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu ir jame išdėstytais motyvais. Anot apelianto, teismas netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Anot apelianto, teismas didžiausią dėmesį skyrė kaltinamųjų telefoniniams pokalbiams bei jų analizei. Apeliantas mano, kad teismas negalėjo remtis šiais įrodymais, kadangi telefoniniai pokalbiai nebuvo informatyvūs bei kelia abejonių dėl jų patikimumo. Analizuodamas telefoninių pokalbių turinį, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog apeliantas tarėsi ir susitarė su V. P. bei D. M. organizuoti narkotikų gabenimą. Nei viename telefoniniame pokalbyje, pasak J. V. , su kaltinamuoju V. P. ir liudytojais, nėra jokios išsamios ir patikimos informacijos, iš kurios būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie susitarimą organizuoti narkotikų gabenimą. Teismas nepagrįstai patikėjo nuteistojo V. P. ir liudytojo D. M. parodymais, nes jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, neinformatyvūs.
Skunde teigiama, kad byloje yra objektyvių duomenų, jog narkotikų gabenimą organizavo V. P. ir D. M. . Tai, pasak apelianto, patvirtina D. M. parodymai, duoti kaip įtariamojo, taip pat telefoninių pokalbių išklotinės, kuriose matyti, kaip intensyviai V. P. ir D. M. bendravo, aktyviai tarėsi dėl veiksmų. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad apeliantas žinojo ar galėjo žinoti, kad bus gabenami narkotikai, teismas tokių duomenų nenustatė ir nepagrįstai patikėjo V. P. ir D. M. parodymais. J. V. teigia, kad jo bendravimo su V. P. tikslas buvo skolos grąžinimas, o ne noras prisidėti prie nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, kaltinimas jam grindžiamas prielaidomis, kuriomis baudžiamajame procese remtis draudžiama.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
V. P. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme jis dėl padarytų veikų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo parodymais teismas vadovavosi pripažindamas kaltu ir J. V. . Prokuroras, anot apelianto, pagrįstai prašė teismo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau teismas nutarė skirti apeliantui laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į jo ir motinos sveikatos būklę, tai, kad jis rūpinasi savo mažamečiu broliu, nes motina dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali. Apelianto teigimu, šešių mėnesių laikotarpis, kuomet jis buvo suimtas, buvo pakankama bausmė už padarytus nusikaltimus, todėl dabar jis nori būti naudingas ir reikalingas visuomenei, dirbti ir rūpintis savo šeima, nes be jo tuo niekas nepasirūpins. Taip pat V. P. prašo atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą ir pažada daugiau nenusikalsti.
Apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu t. y. baudą.
Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistasis J. V. bei jo gynėjas prašė nuteistojo J. V. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl J. V. apeliacinio skundo
Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, neigia jam inkriminuotus nusikaltimus. Jis pripažįsta bendravęs su V. P. , D. M. ir A. L. , tačiau teigia tai daręs norėdamas grąžinti V. P. skolą, o ne dalyvaudamas narkotinių medžiagų gabenimo organizavime. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad minėta J. V. versija yra nepagrįsta, o jo kaltė, padarius inkriminuotus nusikaltimus, įrodyta byloje surinktais įrodymais, t. y. ne tik telefoninių pokalbių išklotinėmis, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, bet ir nuteistojo V. P. , liudytojų A. L. ir D. M. parodymais apie kanapių dervos paruošimo gabenti, gabenimo, narkotiko suradimo aplinkybes ir kitais ištirtais įrodymais.
Nuteistasis V. P. parodė, kad surasti žmogų, kuris galėtų vykti į Angliją mikroautobusu ir prižiūrėti vežamą krepšį, kuriame bus įdėtos rūkyti skirtos narkotinės medžiagos, paprašė būtent nuteistasis J. V. . V. P. kreipėsi į savo pažįstamą D. M. , kad šis surastų kokį nors žmogų, kuris palydėtų krovinį iki Anglijos. Tam D. M. surado A. L. . Krepšį Anglijoje turėjo paimti V. P. , bet A. L. į Angliją atvyko be krepšio. Narkotikai buvo sulaikyti pasienyje.
Liudytojas D. M. patvirtino pirmiau minėtus nuteistojo V. P. parodymus ir parodė, kad V. P. jo paprašė surasti žmogų, kuris, važiuodamas mikroautobusu į Angliją, pasaugotų kelioninį krepšį. Tą sutiko padaryti A. L. . A. L. apie tai, kas bus krepšyje, niekas nesakė, bet A. L. galėjo suprasti, kad krepšyje bus cigaretės. Apie A. L. D. M. pranešė nuteistajam V. P. , po to A. L. suvedė su J. V. . Prieš išvykstant į Angliją J. V. A. L. parduotuvėje nupirko maisto, buvo sutarta ir dėl atlygio pinigais už atliktą darbą. Buvo pažadėta atsilyginti ir D. M. . A. L. žinojo D. M. ir J. V. telefonų numerius. Vėliau, kai A. L. paskambino jam iš pasienio ir pranešė, jog krepšį sulaikė, D. M. iš A. L. sužinojo, kad krepšyje buvo narkotikai. Šio skambučio metu J. V. buvo šalia D. M. , tačiau ar tuo metu J. V. telefonu kalbėjosi su A. L. , liudytojas teigė neatsimenąs.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį jam paskambino D. M. ir pasiūlė nuvažiuoti iki jo draugo Vovkos (V. P. ) Anglijoje. Pažadėjo atsilyginti. Kelionei J. V. nupirko jam kortelę mobiliojo ryšio telefonui bei maisto. Už maistą ir kortelę mokėjo J. V. . Antro susitikimo metu J. V. davė ir 700 litų, kad A. L. galėtų atsiskaityti su vairuotoju, o 200 litų perduotų V. P. . D. M. paaiškino, kad vairuotojui kažką įdavė vežti, prašė paskambinti, jeigu pervažiuojant sieną įvyktų kokių nors nesklandumų. Kokį krovinį reikės lydėti, niekas nepasakė. Vėliau D. M. telefonu pranešė, kad A. L. namų adresą pasakė vairuotojui, kuris jį veš į Angliją. Sutartu laiku vairuotojas atvažiavo prie namų. Klaipėdoje į autobusą įsėdo tik A. L. , kiti asmenys įsėdo kitose Lietuvos vietovėse. Važiuojant per Lietuvos sieną, visus sulaikė pasieniečiai. Patikrino visus kelioninius krepšius. Liudytojas matė, kad patikrinimo metu iš krepšio, ant kurio buvo užrašas „Adidas“, tikrintojai ištraukė kažkokią dėžutę. Patys muitininkai nesuprato, ką buvo radę. Vėliau, važiuojant per Lenkiją ar Vokietiją, autobuso vairuotojui kažkas paskambino iš Klaipėdos ir pasakė, kad per LNK televiziją pranešė, jog muitininkai autobuse, kuriuo važiavo ir A. L. , surado keturis kilogramus hašišo. Kelionės metu A. L. skambino D. M. . Šis telefoną perdavė J. V. , kuriam A. L. pranešė apie sportinio krepšio su užrašu „Adidas“ sulaikymą pasienyje. Telefonu D. M. prašė autobuso vairuotojo paklausti, kur liudytoją nuvažiavus į paskirties vietą Anglijoje išlaipins. Kai apie tai sužinojo ir pranešė D. M. , šis paskambino ir pranešė, kad A. L. prie prekybos centro pasitiks. Kokį vaidmenį turėjo atlikti, A. L. suprato tik po to, kai Anglijoje susitiko ir pasikalbėjo su V. P. apie kelionę. V. P. nieko neaiškino, tik liepė nesijaudinti, nes niekas nenukentėjo.
Tai, kad liudytojų parodymuose minimi nuteistojo J. V. tiek betarpiški, tiek ir telefoniniai kontaktai su narkotinės medžiagos gabenimo vienu iš organizatorių V. P. bei jo dalyviais D. M. ir A. L. nebuvo atsitiktiniai, susiję su skolos grąžinimu (kaip nurodo apeliantas), įrodo ir byloje esantys užfiksuoti telekomunikacijų priemonėmis perduodami duomenys (pokalbiai telefonu, SMS pranešimai). Šie duomenys, sugretinus juos su nuteistojo V. P. bei liudytojų D. M. ir A. L. parodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, leidžia teigti, kad J. V. ne tik žinojo apie gabenamą narkotikų krovinį, bet ir buvo vienas iš šio nusikaltimo organizatorių.
Išanalizavus byloje esančius telefoninius pokalbius bei jų turinį, galima daryti išvadą, kad tiesiogiai pats J. V. juose dalyvauja tik epizodiškai. Daugiausia užfiksuotų pokalbių vyksta tarp V. P. ir D. M. , D. M. ir A. L. (kalbant apie šiai bylai reikšmingus pokalbius). Tačiau ir iš šių asmenų pokalbių matyti, kad J. V. buvo suinteresuotas krovinio gabenimu asmuo, pats jame dalyvavo ir jam nusikaltimo dalyviai turėjo teikti informaciją apie krovinio vežimo eigą bei derinti kitus su tuo susijusius klausimus.
Antai 2006-04-10 pokalbio metu V. P. D. M. praneša, kad žmogus iš Klaipėdos į Angliją turi išvykti ketvirtadienį (2006-04-13) 10 valandą ryto. Kai D. M. užsiminė, jog žmogui reikėtų duoti pinigų pavalgymui, V. P. pažadėjo paskambinti Juozui (J. V. ) ir pasakyti, kad šis nupirktų važiuojančiam į Angliją asmeniui valgyti (t. 1, b. l. 138-139).
2006-04-12 V. P. telefoninio pokalbio metu pažada D. M. pranešti Juozo (J. V. ) telefono numerį, pasako, kad D. M. turės su juo susitikti ir viską susiderinti, prašo surasti žmogų, kuris galėtų kelioninį krepšį su maistu perduoti autobuso vairuotojui ir pataria pačiam D. M. ar Juozui (J. V. ), kurį pažįsta visi mikroautobusų vairuotojai, to krepšio neperdavinėti (t. 1, b. l. 141-142).
Tą pačią dieną 2006-04-12, D. M. paskambino A. L. , pasakė jam, kad dingo žmogus, kuris turėjo vykti į Londoną, paprašė ten nuvykti A. L. , pažadėjo, kad jam bus atsilyginta pinigais, o kelionėje reikės tik pažiūrėti, ar pravažiavo krovinys, ar ateis jo kas nors pasiimti atvykus į vietą, pasakė, jog praneš V. P. , kad šis jį pasitiktų. A. L. su D. M. pasiūlymu sutiko. Apie susitarimą su A. L. D. M. 2006-04-12 pranešė V. P. , o šis D. M. padiktavo J. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir liepė su juo (J. V. ) susitikti ir viską aptarti, o vėliau pranešti jam (V. P. ) (t. 1, b. l. 143-144). 2006-04-12, 15.24 val., D. M. siunčia SMS žinutę J. V. , kurioje nurodo krovinį gabensiančio A. L. vardą ir pavardę: „A. L. “ (t. 1, b. l. 145).
Tos pačios dienos vakare (2006-04-12, 21.32 val.) A. L. paskambino D. M. ir pranešė, kad buvo susitikęs su asmeniu, kuris perdavė jam pinigų, kad šis perduotų „Vovkai“ (V. P. ) (t. 1, b. l. 146).
2006-04-13, prieš išvykdamas į Angliją, 9 val. 33 min., A. L. kalbėjo telefonu su D. M. ir apie kelionės eigą pažadėjo informuoti Juozą (J. V. ), o D. M. prašė, kad informuotų ir jį patį (D. M. ). 9 val. 42 min. A. L. D. M. išsiuntė SMS žinutę, kad šis Juozui (J. V. ) neskambintų, jeigu viskas gerai, praneš pats (t. 1, b. l. 148-149).
Šių telefoninių pokalbių turinys patvirtina nuteistojo V. P. bei liudytojų A. L. ir D. M. parodymus apie pasirengimo gabenti narkotines medžiagas eigą, J. V. dalyvavimą šiame procese, kaip asmens, su kuriuo krovinio gabenimo eiga buvo derinama Lietuvoje (tokiu asmeniu Anglijoje buvo V. P. ).
Tiesioginis telefoninis pokalbis tarp J. V. (jis perėmė telefoną iš šalia buvusio D. M. ) ir A. L. įvyko tuomet, kai mikroautobusas buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje. 2006-04-13, 21 val. 01 min. A. L. paskambino D. M. ir pranešė, kad jį sulaikė muitinėje. 2006-04-13, 22 val. 14 min., A. L. dar kartą paskambino į D. M. telefoną, kurį šis davė J. V. . A. L. pasakius, kad pasienyje vyksta patikrinimas, J. V. jo paklausė:
A. L. – tuoj patikrins ir važiuosim.
J. V. – ai, nu, nu, aišku, aišku. Gerai.
A. L. – ne, pas mane ten turbūt..., ten žinai, ten (keiksmažodis), kaip man buvo tas užkardymas uždėtas, žinai, gal čia ir buvo tas...
A. L. – Nu jo, čia...
J. V. – Ai, nu, nu. Aišku. Nu, nu, gerai. Nu davai, atsiųsk... Paskambink tada vėliau dar viską“ (t. 1, b. l. 156).
Iš šio pokalbio bei J. V. klausimų A. L. akivaizdu, kad J. V. žinojo, kad A. L. gabena krepšį ir nerimauja ar valstybės sienos apsaugos pareigūnai tikrina šį krepšį, todėl prašo apie patikrinimo eigą vėliau jį informuoti. Vykdydamas šį J. V. nurodymą, 22 val. 34 min., A. L. D. M. pranešė, kad siuntiniuose patikrinimo metu tikrintojai kažką rado. 23 val. 55 min. D. M. liepė A. L. pranešti apie tai Juozui (J. V. ).
Iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas bendravimo su visais narkotikų gabenime dalyvavusiais asmenimis motyvas – skolos grąžinimas V. P. , nelogiškas. Tikėtina, kad dalis pinigų, kuriuos J. V. davė A. L. , buvo iš tiesų skola V. P. . Tai iš dalies patvirtino pats V. P. ir A. L. . Tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju J. V. nebūtų buvę jokio reikalo kontroliuoti A. L. vykimo į Angliją eigos, o juo labiau, nerimauti ir domėtis dėl to, kad Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas mikroautobusas ir tikrinamas A. L. bagažas. Kita vertus, tai, kad visi krepšio gabenimo iš Lietuvos klausimai buvo derinami su J. V. įrodo jo, kaip vieno iš šio krovinio organizatoriaus vaidmenį.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, neturi pagrindo abejoti nuteistojo A. P. bei liudytojų D. M. ir A. L. parodymais, kadangi jų parodymai atitinka įvykių seką bei faktines aplinkybes, nustatytas pagal užfiksuotus telefoninius pokalbius bei kitus bylos duomenis, tarp jų ir parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokolus. Parodymų atpažinti iš nuotraukų metu A. L. atpažino J. V. , kaip asmenį, atvykusį prie jo namų su D. M. ir nupirkusį jam kelionei į Angliją maisto bei davusį pinigų, taip pat kurį jis telefonu informavo apie kelionės eigą (t. 1, 194-198). D. M. taip pat parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino J. V. , kaip asmenį, kurį jis suvedė su A. L. dėl „hašišo“ gabenimo į Angliją (t. 2, b. l. 27-31). Be to, D. M. , apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, patvirtino, kad girdėjo, kaip J. V. pasakė A. L. , jog reikės palydėti krepšį iki Anglijos, kad ten A. L. pasitiks V. P. . J. V. sakė, kad tame krepšyje bus „parūkyti“ (t. 2, b. l. 41).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad J. V. apie ruošiamų gabenti ir gabentų narkotikų rūšį ir kiekį žinojo, žinojo ir kaip narkotikai paslėpti, žinojo, kad narkotikus į Angliją lydės A. L. , kad A. L. vyksta į Angliją pas V. P. , kad A. L. šiam veiksmui atlikti surado D. M. , kurį, kaip ir A. L. , su J. V. suvedė V. P. . V. P. paprašius, J. V. aprūpino A. L. maistu ir pinigais kelionei. J. V. palaikė ryšį su A. L. , D. M. iki to laiko, kai pasienio kontrolės poste narkotikai buvo surasti ir paimti.
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas negalėjo remtis telefoninių pokalbių suvestinėmis, kaip įrodymais, kadangi jose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai nebuvo informatyvūs bei kelia abejonių dėl jų patikimumo, nepagrįstas. Patys pokalbiai, neturint kitų duomenų ir vertinant juos atskirai, iš tiesų būtų menkaverčiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas juos detaliai analizavo ir vertino visumoje su nuteistojo V. P. bei liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais duomenimis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje pateiktu minėtų telefoninių pokalbių vertinimu. O šių įrodymų gavimo teisėtumas ir patikimumas abejonių taip pat nekelia. Byloje yra pateikti visi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkantys procesiniai dokumentais, sankcionuojantys pokalbių klausymąsi bei jų panaudojimą šioje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 89-116).
Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 3641,85 g kanapių dervos - gabenimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo ir bandant išvengti muitinės kontrolės, organizavimo kartu su V. P. , todėl tenkinti jo apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
Dėl V. P. skundo
V. P. apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme ir savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neginčija.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į jo ir motinos sveikatos būklę, tai, kad jis rūpinasi savo mažamečiu broliu, nes motina dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali. Anot apelianto, laikas, kurį jis išbuvo suimtas, yra jam pakankama bausmė už padarytus nusikaltimus.
Kaip matyti iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, skiriant bausmę V. P. buvo vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgta į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniame skunde minimą apelianto ir jo motinos sveikatos būklę, tai, kad jis neteistas, į laiką, kurį jis išbuvo suimtas. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, motyvuotai pritaikė BK 62 str. nuostatas ir už veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. bei BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. paskyrė bausmes, žymiai švelnesnes nei yra numatytos V. P. inkriminuotų BK straipsnių sankcijose. Teismas išsamiai motyvavo ir tai, kodėl neskiria prokuroro prašytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti apygardos teismo nustatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog V. P. pažada daugiau nenusikalsti, yra deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuris negali nulemti kitų aplinkybių visuma pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies bei dydžio.
Taigi, apeliacinio Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir V. P. apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų J. V. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.