Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti (nustatyti), kad statinys – koplyčia, esanti Palangos miesto sav., Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė M. G. (K.), mirusiai 1981-05-03. Nurodė, kad jų mama M. G. (K.) iš brolio V. G. pagal notariškai patvirtintą 1935-09-20 sutartį nusipirko visą 8,0059 ha broliui priklausančią žemę, esančią Palangoje, su ant jos stovinčiais statiniais: gyvenamuoju namu, daržine ir koplyčia, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi minėti statiniai, esantys ant nupirktos žemės, išskyrus koplyčią, VĮ Registrų centre registruoti ieškovų nuosavybės teise, nes šį turtą paveldėjo 1981-11-06 pagal testamentą, be to, yra pirmosios eilės M. G. įpėdiniai pagak įstatymą. Nusipirkusi žemę ieškovų mama nusipirko ir statinius, esančius ant tos žemės ir tai įrodo 1937-09-01 Valstybės draudimo įstaigos išduotas draudimo polisas, kuriame nurodyta, jog Kretingos apskrityje, Darbėnų valsčiuje, Būtingės dvare, dabar Pašvenčio kaime, Monikai G. K. priklausantys statiniai – rąstų ir lentų gyvenamasis namas, rąstų daržinė ir lentų koplyčia buvo apdrausti. Nacionalinė žemės tarnyba 2006-05-03 raštu Nr. (3.1) R4-367 patvirtina, jog pareiškėjų motina M. G. buvusioje Kretingos apskrityje, Darbėnų valsčiaus Pašvenčio kaime, nuosavybės teise valdė 8,0059 ha žemės, ant kurios stovi koplyčia. Tiek dėdė V. G., tiek ieškovų mama koplyčią naudojo šeimos religinėms apeigoms, koplyčią prižiūrėjo, naudojosi ja ir tebesinaudoja iki šiol. Koplyčios niekas nenacionalizavo, todėl teisių į šį statinį niekada nebuvo praradę, turtas priklausė M. G. iki šios mirties. Nacionalinė žemės tarnyba negrąžina ieškovams žemės natūra, kadangi statinys neregistruotas ieškovų vardu. Ieškovai geranoriškai priima katalikus į koplyčią, tai žada daryti ir ateityje. 1978-12-23 panaudos sutartis, pagal kurią koplyčia vykdomojo komiteto perduota fizinių asmenų grupei be savininko sutikimo, yra niekinė, nes sandoriai, kuriais leidžiama naudotis svetimu turtu, negalioja ab initio. Šventojoje iki 1940-06-15 galiojo ,,Svod miestnych uzakonenij gubernij ostzejskich (pribaltijskich)’’, kurio 771 straipsnyje įtvirtintas principas, kad ant žemės pastatyti statiniai laikomi tos žemės dalimi. Ieškovų teises į koplyčią įrodo rašytinis viršaičio 1931-10-23 liudijimas bei pareiškimo 1935-08-27 rezoliucija, 1935-09-20 sutartis, 1937-09-01 draudimo polisas, JAV gyvenančios V. G. dukros pareiškimas bei 1944-05-30 prašymas Telšių vyskupijos Vyskupui.

Atsakovė Šventosios Švc. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės parapija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra netinkama atsakovė, nes į ginčo objektą jokios nuosavybės teisės parapijai neįregistruotos. Ginčo objektas – bažnyčia buvo nacionalizuota, ieškovai po motinos mirties koplyčios nepaveldėjo, nes palikėja nuosavybės teise jos nevaldė.

Tretieji asmenys ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.