Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-640-723/2008 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovės J. R. priešieškinį ieškovui J. R. dėl išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nustatyti, kad J. R. turi teisę kas antrą savaitgalį savo dukrą G. R. pasiimti į savo namus, iš motinos J. R. paimdamas ją penktadienį 16 valandą ir grąžindamas motinai sekmadienį 19 val.;

- netrukdomai matytis ir bendrauti su dukra kitomis dienomis nuo 9 val. iki 20 val. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-95/2007 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Teismas, nutraukęs santuoką, patvirtino šalių pateiktą sutartį, pagal kurią dukra po santuokos nutraukimo liko gyventi su motina (atsakove). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad atsakovė leis vaikui netrukdomai bendrauti su tėvu (ieškovu). Atsakovė nevykdo minėtos sutarties 2 p. reikalavimų ir trukdo ieškovui bendrauti su dukra. Ieškovas vykdo visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, moka periodines išmokas vaiko išlaikymui ir nori dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau atsakovė leidžia su vaiku matytis tik dieną, vos keletą valandų, neleidžia jos pasiimti ir parsivežti į namus savaitgaliui. Ieškovas gyvena Panevėžyje, dirba Norvegijoje, iš kur grįžta kas 3 mėnesiai. Grįžęs Lietuvoje prabūna apie l – 2 mėnesius, todėl nori ilgiau pabūti su dukra. Ieškovas negali kiekvieną dieną važinėti į Vilniaus rajoną iš Panevėžio miesto, kad galėtų ją pamatyti ir pabendrauti. Ne kartą prašė atsakovės išleisti parsivežti dukrą savaitgaliui į Panevėžį, tačiau ji kategoriškai atsisako. Atsakovė, leisdama ieškovui matytis su dukra tik keletą valandų, pažeidžia ne tik įstatymo nuostatas, bet ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą (LR CK 3.165 str. 3 d., 3.170 str.).

- J. R. kas mėnesį dukros G. R. išlaikymui moka 600 Lt;

- J. R. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra kas antro savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro, paimti ją ir būti Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste, taip pat pasirinktinai 3 val., bet kurią darbo dieną iš anksto apie tai suderinus su J. R. . Nurodė, kad ieškovas pats vengia auklėti dukrą, ja rūpintis, su ja bendrauti. Kadangi ieškovas beveik visus metus praleidžia Norvegijoje, todėl jo bendravimas su vaiku apsunkintas. Atsakovė dabar gyvena su draugu G. L. , kuris padeda auginti šalių dukrą. Ieškovas dukrą atvyksta pasiimti vėlyvais vakarais, kai ji ruošiasi miegui, guli lovytėje. Į atsakovės prašymus atvykti dienos metu neatsižvelgia. Staigiai atsiranda ir reikalauja dukros savaitei. Toks ieškovo elgesys prieštarauja vaiko interesams, nes dukra yra maža ir per ilgą laiką, kurį ieškovas būna išvykęs iš Lietuvos, tiesiog jį pamiršta. Ieškovo dukros išlaikymui skiriamų 230 Lt bei atsakovės pajamų nepakanka, todėl išlaikymas turėtų būti padidintas. Atsižvelgiant į dukros poreikius maistui, aprangai, sveikatai, jos teisę į būstą, teisę į poilsį ir laisvalaikį, be to į tai, kad pakilo maisto produktų ir paslaugų kainos, ieškovas privalo skirti 600 Lt dukros išlaikymui (CK 3.170 str., 3.192 str.).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis išlaikymo dydis neatitinka nei vaiko poreikių, nei bendrai teismų praktikai, išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

1) Pakeisti 2007-02-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-95/2007 patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pakeičiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, nustatant jį: „J. R. turi teisę kas antrą savaitgalį savo dukrą G. R. pasiimti į savo namus, iš motinos J. R. paimdamas ją penktadienį 16 valandą ir grąžindamas motinai sekmadienį 19 val. ir netrukdomai matytis ir bendrauti su dukra kitomis dienomis nuo 9 val. iki 20 val.“

2) Pakeisti 2007-02-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-95/2007 patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pakeičiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, nustatant jį: „J. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) teiks materialinį išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-02-05“.

3) Atmesti kitoje dalyje priešieškinį ir priteisti iš atsakovės J. R. ieškovo J. R. naudai 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo J. R. atsakovės J. R. naudai - 393 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai po 6,10 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2007-02-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-95/2007, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, atsižvelgęs į vaiko teisę tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, ir tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, padarė išvadą, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 p. pakeitimo tenkintinas, pripažinus, jog tai teisinga ir protinga abiejų šalių ir vaiko atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, ir netenkino priešieškinio reikalavimo dėl atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė savo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumažino ir prašė priteisti išlaikymą po 450 Lt per mėnesį. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti kvitai dėl išlaidų vaiko maitinimui, žaislams, rūbams, medikamentams, įrodė, jog atsakovė vaiko išlaikymui nuo 2008-05-02 iki 2008-05-31 išleido 498,18 Lt, nuo 2008-05-31 iki 2008-06-16, t.y. per pusę mėnesio išleido vaikui 389,76 Lt. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad išlaidos nepagrįstos, neprotingos ir per didelės. Teismas, įvertinęs patvirtintos sutarties sąlygas dėl išlaikymo dydžio, pripažino, jog vaiko poreikiai padidėjo ir būtina taikyti išlaikymo proporcingumo principą ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas yra nedarbingas ir dėl objektyvių priežasčių negali teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas turi objektyvią galimybę pagal savo amžių ir sugebėjimus siekti tokio materialinio lygio – rasti darbą, mokytis, tobulėti, užtikrinant ir jo materialinius interesus, ir vaiko interesus. Tai įrodo ir jo turėtas darbas (duomenys neskelbtini), ir jo darbas Norvegijoje, bei jo sutartis su atstovu – adv. R. Vaitekūnu , kuriam sumokėta 1500 Lt. Teismas nustatė, jog atsakovė taip pat turi galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą savo vaikui. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog vaiko tėvas neturėtų teikti didesnio išlaikymo savo vaikui, kaip jo paties nurodoma 300 Lt suma. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad 300 Lt išlaikymo dydis yra maksimalus galimas teikti savo vaikui šiuo metu ir ateityje. Teismas pripažino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimu nustatytas 230 Lt išlaikymo dydis šiuo metu nėra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir tenkinti jo poreikius, todėl tai sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo dydį. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodė išlaikymo dydžio 450 Lt sumai. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies, padidinant nustatyto išlaikymo dydį ir priteisiant iš ieškovo išlaikymą dukrai nuo 2008-02-05, t.y. nuo priešieškinio teismui padavimo dienos, kas mėnesį po 400 Lt periodine išmoka iki jos pilnametystės, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka proporcingumo principą, reikalaujantį nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, pakeičiant 2007-02-08 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto sąlygą. Teismas kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 150 Lt advokato pagalbai, surašant ieškinį, ir 1500 Lt už atstovavimą, surašant atsiliepimą į priešieškinį ir už atstovavimą teisme, o atsakovės išlaidos už advokato pagalbą sudarė 590 Lt. Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisė 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei priešieškinis patenkintas iš dalies (2/3 dalies ieškinio dydžio dėl išlaikymo), todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 393 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 str., 3.3 str., 3.53 str., 3.170 str. 1 d., 3.175 str., 3.192 str., 3.196 str., 3.201 str., 6.461 str. 2 d., CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovas J. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-03 sprendimą dalyje, kuria buvo pakeistas 2007-02-08 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, pakeičiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, nustatant, kad ieškovas dukrai teiks materialinį išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-02-05, bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje nuspręsti – atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovui 1650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir per didelio išlaikymo dydžio taikymo pradžios momento, dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas, priimtas netinkamai išsiaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį padidino nepagrįstai, kadangi šalių turtinė padėtis nuo 2007-02-08 teismo sprendimo iš esmės nepasikeitė ir keisti išlaikymo vaikui dydį nebuvo pagrindo. Be to, šiuo atveju pasikeitė tokios aplinkybės, kurios sudarė pagrindą tik spręsti išlaikymo dydžio pakeitimą jo mažėjimo kryptimi, t.y. ieškovo turtinė padėtis po 2007-02-08 tik pablogėjo. Teismo motyvai, kad ieškovas turi objektyvią galimybę pagal savo amžių ir sugebėjimus siekti tokio materialinio lygio, kuris užtikrintų ir jo materialinius interesus ir vaiko interesus, kad ieškovas yra pajėgus teikti išlaikymą, kurio pakaktų tenkinti vaiko minimaliems poreikiams bei užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Dėl susidariusios padėties rinkoje ieškovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, dalyvaujantis aktyviose darbo paieškos programose, tačiau darbo ir nedarbo išmokų negaunantis. Šiuo metu ieškovas pragyvena tik iš tėvų teikiamos paramos, iš kurios buvo sumokėta advokatui už atstovavimą šioje byloje, todėl teismas nepagrįstai iš sumokėto advokatui honoraro dydžio vertino ieškovo galimybę teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sudaranti pagrindą keisti (didinti) išlaikymo vaikui dydį.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė per didelį išlaikymo vaikui dydį, t.y. nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 800 Lt. Ieškovo nuomone, vaikui išlaikyti, atsižvelgiant į jo poreikius bei šalių turtinę padėtį, taip pat į Valstybės atliktus įvertinimus bei paskaičiavimus dėl minimalaus gyvenimo lygio, remiamų pajamų, pilnai pakaktų iš viso 400 Lt per mėnesį. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė gauna ir iki vaiko pilnametystės gaus per mėnesį po 52 Lt dydžio išmoką vaikui, kuri turi būti panaudota išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovas ir dabar pagal vaiko poreikius ir galimybes papildomai materialiai remia vaiką ir ateityje tai ketina daryti. Teismas, nustatydamas kiekvieno iš tėvų mokėtinas sumas, pažeidė CK 3.198 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą, kadangi atsakovės turtinė padėtis ir jos gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, jog objektyviai nėra pajėgus teikti 400 Lt dydžio išlaikymą. Tinkamas išlaikymo dydis, kurį jis turėtų teikti vaikui yra po 230 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

3) Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškovo ieškinį, nepagrįstai nepriteisė visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Ieškovo advokatui sumokėtas dydis neviršijo Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą buvo pagrįstas, t.y. advokatas ruošėsi bylai, surašė ir pateikė teismui ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, susipažino teisme su civiline byla, rinko bylai reikšmingus įrodymus, atstovavo ieškovą kitame mieste vykusiuose 2 teismo posėdžiuose.

4) Pirmosios instancijos teismas neteisingai naujo dydžio išlaikymą nustatė nuo priešieškinio teismui pareiškimo dienos (2008-02-05). Naujo (pakeisto) išlaikymo dydis negali būti taikomas atgaline data, o turėtų būti taikomas tik nuo atitinkamo teismo sprendimo, kuriuo yra keičiamas prieš tai teismo sprendimu priteistas ir iki jo pakeitimo galiojantis, įsiteisėjimo dienos. Skundžiamu teismo sprendimu yra keičiamas 2007-02-08 teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, teisėtas ir galiojantis ir turi būti taikomas iki nauju sprendimu padarytų pakeitimų įsiteisėjimo momento.

Atsakovė ir tretysis asmuo nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apelianto prašomas sumažinti priteisto išlaikymo dydis jo dukrai G., gimusiai 2005-03-08, iki 230 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra neproporcingas, atsižvelgiant į minimalius vaiko poreikius. Tai, kad atsakovas mano, kad Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis pragyvenimo lygis yra pakankamas vaikui pragyventi visą mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo mažinti mergaitės išlaikymo dydį iki apelianto nurodytos sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, siekdamas maksimalaus bendravimo su savo dukra, nori mokėti tik minimalias pinigų sumas mergaitės išlaikymui, tuo parodydamas savo, kaip tėvo, formalų požiūrį į išlaikymo teikimą nepilnametei dukrai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydis turi būti po 400 Lt per mėnesį iki mergaitės pilnametystės, nes būtina užtikrinti minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti.

Kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad 400 Lt dydžio išlaikymo priteisimas iš ieškovo yra neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai ir blogina ieškovo materialinę padėtį. Tai, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus (gim. 1981 m.), neturėdamas nustatytos invalidumo grupės, nuo 2008-02-25 buvo įregistruotas Panevėžio darbo biržoje (b.l. 38), nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimo dalį, o tik parodo apelianto formalų požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti savo vaiką.

Tai, kad apeliantas, būdamas registruotas darbo biržoje, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir mažinti išlaikymo dydį mergaitei iki 230 Lt dydžio.

Aplinkybė, kad valstybė iki vaiko pilnametystės moka po 52 Lt dydžio išmoką vaikui, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes valstybės skiriamos išmokos vaikams neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovės gaunamos pajamos neturi teisinės reikšmės ieškovo pareigai išlaikyti savo dukrą, nes prieš įstatymą abu vaiko tėvai yra lygūs ir turi vienodas pareigas savo vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2007-08-03 (b.l. 39), o darbo biržoje įsiregistravo tik 2008-02-25 (b.l. 38), t.y. po to, kai atsakovė 2008-02-05 pateikė teismui priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nuo 2007-08-03 iki 2008-02-25 nerodė jokių oficialių iniciatyvų dėl darbo paieškų, tuo patvirtindamas, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas turi objektyvią galimybę pagal savo amžių ir sugebėjimus siekti tokio materialinio lygio, kuris užtikrintų ir jo materialinius interesus ir vaiko interesus.

Priteisiant 400 Lt dydžio išlaikymą dukrai iš ieškovo nuo priešieškinio padavimo datos, nėra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą iki trejų metų iki reikalavimų pareiškimo teismui dienos. Šiuo atveju priešieškinis teisme buvo gautas 2008-02-05, todėl teismas, priteisdamas po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-02-05 tinkamai nustatė padidinto išlaikymo išieškojimo pradžią, nepažeidžiant įstatymų leidėjo nustatyto termino ribų. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra šalių dukters teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (priešieškinio pateikimo diena), o 2007-02-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-780-95/2007 galiojimas nepanaikina pirmosios instancijos teismo nustatyto padidinto išlaikymo priteisimo momento, kuris nustatytas teisingai.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad iš jo tėvų gautais pinigais buvo sumokėta advokatui už atstovavimą šioje byloje, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Visus mokėjimus advokatui atliko pats ieškovas savo vardu (b.l. 5, 44), tuo patvirtindamas, kad disponuoja pakankamomis pinigų sumomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Tai, kad teismas tenkino neturtinio pobūdžio ieškinį visiškai, nereiškia, kad ieškovui turi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas registruotas darbo biržoje ir neturėdamas savo vardu nekilnojamojo turto, nesikreipė nustatyta tvarka dėl teisės į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą realizavimo, bet patyrė 1650 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir užuot nukreipęs šią pinigų sumą dukters išlaikymui, siekė išvengti išlaikymo dydžio padidinimo dukrai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.156 str., 3.200 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą.