- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-1116-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10963-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- UAB „Mano būsto sauga“
- Atsakovas
- UAB „Geotransa“
- Kategorijos
- 2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andriaus Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būsto sauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano būsto sauga“ ieškinį atsakovei UAB „Geotransa“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būsto sauga“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 985,97 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2010 m. liepos 15 d. Saugos paslaugų sutartį Nr. SV100715TJ01 teikė atsakovei saugos paslaugas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo laiku mokėti už paslaugas, tačiau įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. už suteiktas paslaugas susidarė 985,97 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Geotransa“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per visą laikotarpį ieškovė neteikė sąskaitų už neva suteiktas paslaugas. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad realiai teikė paslaugas. Paaiškino, kad 2010 m. liepos 15 d. Saugos paslaugų sutarties 1.3 punktas nustato, kad sauga vykdoma (tai yra paslaugos teikiamos), kai objekto signalizacijos sistema yra prijungta prie apsaugos centrinio stebėjimo pulto, tačiau ieškovė nepateikė tokių duomenų (prijungimo fakto, prijungimo trukmės, laikotarpių ir t.t.). Atsakovė taip pat prašo taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 15 d. atsakovė su UAB ,,Trikampis žiedas“ sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. SV100715TJ01, pagal kurią UAB ,,Trikampis žiedas“ įsipareigojo vykdyti patalpų (duomenys neskelbtini) apsaugą, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. UAB ,,Trikampis žiedas“ ir atsakovė 2010 m. liepos 15 d. pasirašė Perduoto objekto apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos sistemų aktą. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė ir UAB „Trikampis žiedas“ 2010 m. liepos 15 d. sudarė GPRS ryšio paslaugos ir GPRS modulio nuomos sutartį Nr. SV100715IN01, kuria UAB „Trikampis žiedas“ įsipareigojo išnuomoti atsakovei GPRS modulį su SIM kortele, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už GPRS modulio eksploataciją ir GPRS ryšio paslaugas. Atsakovė ir UAB „Trikampis žiedas“ 2010 m. liepos 15 d. pasirašė Judriojo ryšio SIM kortelės perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovei buvo perduota SIM kortelė, skirta ryšio tarp GPRS modulio tipo įrangos ir UAB „Trikampis žiedas“ centralizuoto stebėjimo pulto serverio užtikrinimui. Teismas nustatė, kad UAB ,,Trikampis žiedas“ 2012 m. rugsėjo 27 d. aukciono objekto perleidimo susitarimu perleido dalį įsipareigojimų klientams, įskaitant paslaugų teikimą, UAB ,,Mano būsto sauga“ (buv. pavadinimas UAB ,,Constanta Plius“), o pastaroji 2016 m. gruodžio 1 d. perdavė saugos paslaugų teikimą ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 985,97 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. suteiktas saugos paslaugas. Atsakovė su jai pareikštu reikalavimu priteisti skolą nesutinka, teigdama, kad ji turi pareigą mokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas, o ieškovė neįrodė, jog realiai suteikė paslaugas. Atsakovės teigimu, pagal 2010 m. liepos 15 d. Saugos paslaugų sutarties 1.3 punktą sauga vykdoma (paslaugos teikiamos), kai objekto signalizacijos sistema yra prijungta prie apsaugos centrinio stebėjimo pulto, tačiau ieškovė nepateikė tokių duomenų (prijungimo fakto, prijungimo trukmės, laikotarpių ir t. t.). Atsakovė taip pat teigia, kad per visą laikotarpį atsakovei nebuvo pateikiamos sąskaitos už neva teikiamas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatas, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi CK 6.718 ir 6.720 straipsniai numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę į atlyginimą tik už suteiktas paslaugas. Pareiga įrodyti, kad paslaugos, už kurias prašoma priteisti atlyginimą, faktiškai buvo suteiktos, tenka ieškovei. Teismas pažymėjo, kad siekdamas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti nagrinėjamos bylos aplinkybes, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (centrinio stebėjimo pulto duomenų išklotines ar pan.), pagrindžiančius, kad saugos paslaugos faktiškai buvo teikiamos viso ginčo laikotarpiu. Tačiau ieškovė teise pateikti byloje papildomus įrodymus nesinaudojo, nei paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktinį paslaugų suteikimą, teismui neteikė. Teismas nurodė, kad pagal Saugos paslaugų sutarties 7.2 punktą už paslaugas atsakovė turėjo mokėti už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Remiantis šia nuostata teismas ieškovei buvo pasiūlęs pateikti už suteiktas paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei įrodymus apie tai, kad jos atsakovei buvo išsiųstos. Tačiau ieškovė nepateikė nei įrodymų apie tai, kad PVM sąskaitas faktūras siuntė atsakovei, nei pačių PVM sąskaitų faktūrų, t. y. neįrodė, kad sąskaitos faktūros atsakovei apskritai buvo išrašytos. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei yra atlikusi 6 mokėjimus (2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn., 2015 m. kovo, gegužės mėn.). Tačiau teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė nepatvirtina ir nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog paslaugos faktiškai buvo teikiamos visą ginčo laikotarpį, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Byloje nesant pateiktos centrinio stebėjimo pulto duomenų išklotinės ar kitų tokio pobūdžio duomenų, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės patalpose sumontuota įranga visu ginčo laikotarpiu tvarkingai funkcionavo ir saugos tarnybos centrinį stebėjimo pultą nuolatos informavo apie sistemos būklę. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė paslaugų atsakovei suteikimo fakto ir ieškinį atmetė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė UAB „Mano būsto sauga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino įrodymus, esant abejonių, neskyrė bylos į žodinį teismo posėdį, todėl neišsiaiškino aplinkybių ir neatskleidė ginčo esmės. Apeliantė pažymi, kad atsakovei paslaugos (patalpų, (duomenys neskelbtini), apsauga), buvo teikiamos, pati atsakovė 6 kartus yra atlikusi mokėjimus už paslaugas, o po to nė karto nesikreipė dėl paslaugų kokybės ar jų neteikimo, sutarties nenutraukė. Todėl būtent atsakovė turi įrodyti, kad ji paslagų negavo, bet tokių įrodymų byloje nėra. Teismas taip pat neteisingai vertino, kad PVM sąskaitos faktūros atsakovei nebuvo išrašytos ir nebuvo pateiktos. Paaiškina, kad sąskaitos buvo siunčiamos sutartyje nurodytu elektroniniu paštu. Be to, atsakovei yra suteiktas slaptažodis prisijungimui prie ieškovo elektroninių paslaugų centro duomenų bazės, kurioje prisijungusi atsakovė gali matyti suformuotas PVM sąskaitas faktūras, o taip pat gali jas ir atsispausdinti. Apeliantė pažymi, kad duomenis apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo nurodžiusi teismui pateiktoje Excel formos skolų valdymo ataskaitoje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas ginčas dėl Excel lentelės, kaip įrodymo, netinkamumo ar nepagrįstumo ar tai, jog šiame rašytiniame įrodyme nurodyti duomenys neva neatitinka pagrįstumo kriterijaus. Apeliantė nurodo, kad teismui manant, jog PVM sąskaitos faktūros buvo būtinos, jas papildomai pateikia apliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Geotransa“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, naujai pateiktų įrodymų neprijungti. Atsakovė pažymi, kad ieškovei buvo išaiškinta teisė pateikti papildomus įrodymus, įskaitant įrodymus apie paslaugų suteikimo faktą ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymo faktą, bet ieškovė tokia teise nesinaudojo, įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Todėl naujai teikiamų įrodymų prašo neprijungti remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų patikimumas kelia abejonių, nes šios sąskaitos išrašytos eurais, o 2014 m. atsiskaitymo valiuta buvo litas. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai vertino įrodymus ir teisingai nustatė, kad ieškovė paslaugų atsakovei nesuteikė. Apeliantės teigimu, ieškovė nebuvo prijungusi jos saugos sistemos prie savo stebėjimo pulto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Taip pat teismas vertina kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė žodinio teismo proceso principą. Ginčai dėl piniginių sumų neviršijančių 2000 Eur paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bent viena šalis prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ginčo šalys buvo informuotos apie tai, jog teismas nagrinės bylą rašytinio proceso tvarka ir prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka teismui neteikė. Be to, šalys žinodamos apie tai, jog teismas bylą nagrinės rašytine tvarka, turėjo pasirūpinti, kad teismui būtų pateikti išsamūs rašytiniai paaiškinimai ir kiti šiam komerciniam ginčui reikšmingi rašytiniai įrodymai.
8. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme prijungti naujus įrodymus, t.y. PVM sąskaitas faktūras už ginčo laikotarpį. CPK 314 straipsnis riboja šalies teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, - tokie įrodymai gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme tik jei teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi šiam ginčui ir todėl nėra būtinybės juos prijungti. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiam netiesioginiam įrodymui, t. y. PVM sąskaitų faktūrų egzistavimo faktui, suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę. Paminėtina, kad šioje byloje buvo ginčijamas paslaugų teikimo faktas, tačiau PVM sąskaitos faktūros paslaugų suteikimo fakto negali nei įrodyti, nei paneigti. Tuo labiau iš PVM sąskaitų faktūrų negalima nuspręsti apie sutarties vykdymą ar paslaugų kokybę.
9. Iš tikrųjų atsakovė šioje byloje teigė, kad ji negaudavo ataskaitos apie suteiktas paslaugas pagal sutartį ir todėl tvirtino, jog paslaugos jai nebuvo suteiktos. Teismas vertina, kad ataskaitos apie suteiktas paslaugas pateikimą galėtų patvirtinti ne PVM sąskaitos faktūros, bet įrodymai, rodantys, kad šios PVM sąskaitos faktūros buvo teikiamos atsakovei apmokėjimui, - tai reikštų kad tokiu veiksmu ieškovė periodiškai informuodavo atsakovę apie suteiktas paslaugas. Šią aplinkybę ieškovė iš esmės įrodinėja savo paaiškinimais, t. y. teigia, kad sąskaitas atsakovei siuntė elektroniniu paštu, taip pat teigia, kad sąskaitos buvo įkeliamos klientams skirtoje savitarnos svetainėje, kur atsakovė galėjo jas peržiūrėti ir atsispausdinti. Ieškovės pateiktas 2010 m. liepos 15 d. papildomas susitarimas „Dėl PVM sąskaitų – faktūrų siuntimo elektroniniu paštu“ patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovė sutiko gauti PVM sąskaitas faktūras elektroniniu paštu. Paminėtina, kad šiuo susitarimu šalys susitarė, kad PVM sąskaita faktūra bus laikoma pateikta tinkamai, jei ją išsiuntus elektroniniu paštu siuntėjas negaus automatiniu būdu kuriamos elektroninės žinutės, jog elektroninis laiškas nepasiekė kliento. Iš ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų paaiškinimų (e. bylos l. 32, priedas .zip formatu „Sutartis_2010-07-15_Geotransa_Saugos paslaugų.pdf“) matyti, kad ieškovė galėjo siųsti sąskaitas ne sutartyje numatytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), bet kitu atsakovės naudojamu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės teismas taip pat nelaiko esmine. Paminėtina, jog pagal sutartį šalys susitarė, kad negavusi PVM sąskaitos faktūros, būtent atsakovė turi imtis aktyvių veiksmų, t.y. negavusi sąskaitos likus 7 dienos iki mokėjimo termino pabaigos, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl sąskaitos kopijos gavimo (Sutarties 3.1.6.1 punktas). Todėl teismas vertina, kad ataskaita apie suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateikta taip, kaip šalys buvo susitarusios pagal sutartį ir todėl atsakovė negali remtis tuo, kad negaudavo ataskaitos.
10. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Šiuo atveju šalys susitarė dėl specifinių paslaugų teikimo, t. y. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos signalų stebėjimo ir reagavimo paslaugų, be to, dėl GPRS ryšio teikimo ir GPRS modulio nuomos. Paminėtina, kad stebėjimo ir reagavimo paslaugos neturi materialios išraiškos, todėl būtų neprotinga reikalauti iš ieškovo įrodyti šių paslaugų suteikimo faktą. Byloje rašytiniai įrodymai, t. y. 2010 m. liepos 15 d. sutartis ir jos priedai patvirtina, kad atsakovė užsakė tokias paslaugas, šios sutarties atsakovė niekada nenutraukė ir paslaugų neatsisakė. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovei priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota ir atsakovei perduota apsaugos sistemos inžinerinė įranga (14 judesio daviklių, 2 magnetiniai kontaktai, apsaugos pultas „Mogelan 5050“), atsakovei buvo perduotas ir išnuomotas GPRS modulis „LX20“, taip pat šios įrangos naudojimo instrukcijos, suteiktas slaptažodis. Atsakovės teiginiai apie tai, kad paslaugos jai nebuvo teikiamos, yra nekonkretūs ir jų neįmanoma objektyviai patikrinti. Atsakovė nenurodė konkrečių faktų, pavyzdžiui, kad ji susidūrė su techniniais sunkumais „priduodant“ signalizaciją, kad nebuvo ryšio, ar kad ieškovė kada nors nereagavo į saugos sistemos suveikimą. Atsakovė taip pat nenurodė jokių faktų, kurie rodytų, kad ji kreipėsi į ieškovę dėl sistemos gedimų ar trikdžių. Paminėtina ir tai, kad ieškovė atsakovei pagal sutartį teikė ne tik stebėjimo ir reagavimo paslaugas, bet ir GPRS ryšio paslaugas ir GPRS modulio nuomos paslaugą, - šios paslaugos ir jų kaina pagal sutartį buvo išskirta ir mokama atskirai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų atsisakiusi GPRS ryšio paslaugų, ar kad būtų grąžinusi ieškovei išsinuomotą GPRS ryšio įrangą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog paslaugų teikimo faktą įrodo visumą šių įrodymų, įskaitant tai, kad pati atsakovė net 6 kartus yra apmokėjusi ieškovei už jai teikiamas paslaugas. Vykdant sutartį atsakovė elgėsi pasyviai – nors ir teigia, kad ieškovė ilgą laiką nevykdė sutarties, bet pati atsakovė sutarties nutraukimo neinicijavo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės iškeltos abejonės dėl to, kad ieškovė tikėtinai galėjo neprijungti saugomo objekto inžinerinės įrangos prie savo stebėjimo pulto, negali būti laikomos pagrįstomis, nes jos grindžiamos tik subjektyvia atsakovės nuomone, o ne konkrečiais faktais. Tokios abejonės neperkelia įrodinėjimo pareigos paslaugų teikėjui, šiuo atveju - ieškovei.
12. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovė sutartyje numatytas paslaugas suteikė, o atsakovė neįrodė, kad paslaugos buvo nekokybiškos ar kad yra kitokių priežasčių, dėl kurių atsakovė neturėtų jų apmokėti.
13. Apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir ieškinį tenkina, t. y. priteisia ieškovei skolą. Apeliacinės instancijos teismas remiasi ieškovės pateiktais įrodymais apie skolos dydį (985,97 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., t.y. Excel lentelėje pateiktais duomenimis apie atsakovės atliktus ir pradelstus mokėjimus pagal sutartį (e. bylos t. 1, b. l. 32, DOK-146523 .zip priedas „122739571.xls“). Atsakovė nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų.
14. Ieškovei taip pat priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis CK 37 straipsnio 2 dalis).
15. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Ieškovės išlaidas šiame procese sudarė jos sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (22 Eur) ir apeliacinį skundą (22 Eur). Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
16. Šioje byloje valstybės lėšomis buvo apmokėtos 12,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos Lietuvos valstybei taip pat priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Mano būsto sauga“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Mano būsto sauga“, juridinio asmens kodas 304415025, iš atsakovės UAB „Geotransa“, juridinio asmens kodas 122739571, 985,97 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 97 ct) skolos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybės iš UAB „Geotransa“, juridinio asmens kodas 122739571, 12,16 Eur (dvylika eurų, 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Išaiškinti, kad Lietuvos valstybei priteistos sumos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.