Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-14 · Byla Nr. ATP-334-594/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
ATP-334-594/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-334-594/2014
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01837-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-02 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK tyrėjas surašė protokolą G. B. už tai, kad jis 2013-06-12, 23.00 val., viešoje - eismo įvykio vietoje, kelio Alytus–Simnas-Kalvarija 50,14 km., vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus V. B., atžvilgiu. Tokiais veiksmais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 174 str.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir nubaudė 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Šalies argumentai

G. B. nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertino byloje surinktus bei nustatytus faktinius duomenis, rėmėsi prieštaringais bei vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis, dėl ko priimtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Iš byloje esančių faktinių duomenų kyla pagrįsta abejonė ar administracinis teisės pažeidimas apskritai buvo padarytas, kadangi žodžiai, kuriuos jis pavartojo V. B. atžvilgiu, buvo panaudoti lyginamajame kontekste, t.y. lyginant jos veiksmus su laisvo elgesio moters veiksmais, bet jis tikrai nepavadino jos žodžiais, kurie teisės aktuose gali būti laikomi bei vartojami kaip pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. G. B. savo skunde iš esmės neneigia, kad tarp jo ir V. B. vyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo pasakytas žodis „prostitutė“, tačiau, kaip yra ir nurodęs teismo posėdžio metu, jis buvo labai pasipiktinęs tokiu savo sutuoktinės elgesiu, kuomet ji konflikto metu palaikė ne jį, o savo meilužį, todėl šį jos elgesį palygino su laisvo elgesio moters elgesiu, pasakydamas „elgiesi kaip prostitutė“. Taip pat G. B. mano, kad nors liudytojai ir nurodė, kad V. B. jis pavadino „prostitute“ bei įžeidė necenzūriniais žodžiais, tačiau nei policijos pareigūnų paaiškinimai, nei kitų liudytojų parodymai teisme nepaneigė apelianto paaiškinimų dėl vartotų žodžių konteksto. Be to ir pačių pareigūnų paaiškinimai dėl situacijos yra nevienareikšmiški, skirtingose bylose, skirtingose tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo situacijose jų parodymai yra skirtingi, vienuose jie teigia girdėję vartojamus žodžius bei posakius, kituose teigia tik girdėję necenzūrinius žodžius iš abiejų konfliktuojančių pusių. Jau vien šios aplinkybės leidžia spręsti apie liudytojų neobjektyvumą, bei vienos konflikto dalyvės palaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariatas prašo, G. B. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. B. 2013-06-12, 23.00 val., viešoje - eismo įvykio vietoje, kelio Alytus–Simnas-Kalvarija 50,14 kilometre, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus V. B. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta yra eismo įvykio vieta - kelias Alytus–Simnas-Kalvarija. Po eismo įvykio šioje vietoje buvo atvykę pareigūnai ir kiti byloje nurodyti asmenys. Taip pat daroma išvada, kad G. S. savo veiksmais (vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus V. B. atžvilgiu girdint pašaliniams asmenims) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliantas savo skundą grindžia tuo, jog iš byloje esančių faktinių duomenų kyla pagrįsta abejonė, ar administracinis teisės pažeidimas apskritai buvo padarytas, kadangi žodžiai, kuriuos jis pavartojo V. B. atžvilgiu, buvo panaudoti lyginamajame kontekste, t.y. lyginant jos veiksmus su laisvo elgesio moters veiksmais, pasakydamas „elgiesi kaip prostitutė“. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžo metu (b. l. 29-30) paaiškino, kad 2013-06-12 policijos pareigūnams fiksuojant eismo įvykio aplinkybes, sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje ir girdėjo kai V. B. pavadinus G. B. aferistu šis pradėjo vadinti V. B. necenzūriniais žodžiais – „prostitute“ „tu kurva“, “tu vyrų pereita”. Policijos pareigūnas Marius Vilkelis tiek savo paaiškinime duotame policijos komisariate (b. l. 7), tiek jį apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 30) patvirtino tas aplinkybes, kad kai fiksavo eismo įvykį ir vykdė S. Ž. apklausą, jis sėdėjo keleivio pusėje tarnybiniame automobilyje, langas buvo atidarytas, todėl gerai girdėjo kaip G. B. V. B. vadino „prostitutė“, “kurva”, „bledė“. Kas pradėjo konfliktą pirmas, nežino. Kadangi G. B. stovėjo netoli automobilio, ką jis sakė gerai girdėjo. Girdėjosi, kad tarp (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, tačiau V. B. kalbos negirdėjo, kadangi ji stovėjo toli, buvo tamsu, pareigūnas jos net nematė. Nurodė, jog bandė G. B. tramdyti, reikalavo nusiraminti ir netrukdyti darbui. Policijos pareigūnas Gražvydas Raguckas taip pat patvirtino tą aplinkybę, jog eismo įvykio vietoje tarnybiniame automobilyje braižant įvykio schemą išgirdo triukšmą. Matė, kad į eismo įvykio vietą atvažiavusi V. B. su G. B. konfliktavo. G. B. tuo metu stovėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio. Išlipęs iš automobilio bandė (duomenys neskelbtini) raminti. Girdėjo kaip G. B. vadino V. B. “prostitute”. Liudytojas G. Raguckas patvirtino, jog necenzūriniai žodžiai V. B. atžvilgiu buvo vartojami viešoje vietoje, tai kokiame kontekste šie žodžiai buvo vartojami, pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. kvalifikacijai reikšmės neturi.

Šių apklaustų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl aukštesnysis teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekvienas liudytojas nurodė tai, ką pats girdėjo ir matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad G. B. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

Apeliantas savo skunde taip pat argumentavo, jog ir pačių pareigūnų paaiškinimai dėl situacijos yra nevienareikšmiški, skirtingose bylose, skirtingose tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo situacijose jų parodymai yra skirtingi, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti apie liudytojų neobjektyvumą. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. (b. l. 51) nurodė, kad gavęs G. B. pareiškimą susipažino su patrulių tarnybiniais pranešimais, papildomai apklausė liudytoju tik G. Ragucką, kuris papildomai nurodė, kad konkrečiai necenzūrinių žodžių iš V. B. G. B. atžvilgiu įvardinti negali. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų G. Ragucko ir M. Vilkelio parodymai duoti tiek policijos komisariate, tiek juos apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys bei atitinkantys faktines bylos aplinkybes. G. Ragucko parodymai nepasikeitė ir jį papildomai apklausiant (b. l. 46) pagal G. B. pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo V. B.. Pareigūnas A. Ž. nutraukiant administracinę bylą V. B. atžvilgiu, rėmėsi M. Vilkelio ir G. Ragucko paaiškinimais duotais policijos komisariate po įvykio, todėl apelianto argumentas, jog skirtingose tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo situacijose liudytojų parodymai yra skirtingi niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog G. B. viešoje - eismo įvykio vietoje, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius bei išsireiškimus V. B., atžvilgiu. Tokiais veiksmais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis