Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-357-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
AN2-357-926/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01971-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-926/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01971-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės Rasos Girdauskienės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 7 d. nutarimo K. J. (toliau – K. J.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 1 d., 1.15 val. Kauno r., Akademijos mstl., Sodų g. link Šakių pl., vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,49 promilės) girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, ir kai asmeniui metų bėgyje buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą K. J. buvo paskirta 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui, be transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimą, skiriant K. J. transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Institucijos teigimu, K. J. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairaus pobūdžio teisės, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių, pažeidimų padarymą, vertinamu atveju automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai jos nėra įgijęs, o metų bėgyje jau buvo baustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kas tik patvirtina K. J. sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos nesilaikymą. Pasak Institucijos, K. J. neabejotinai žinojo apie jam gręsiančią atsakomybę ir jos neigiamas pasekmes, tačiau nuo nusižengimo padarymo tai jo nesustabdė. Nustatytos aplinkybės, Institucijos vertinimu, ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto nusižengimo pobūdį – pavojingas ir ypatingai grubus, nes asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės bei būdamas neblaivus. Paskyrus K. J. nuobaudą – formaliai ne jam priklausančios, tačiau nusižengimo padarymo metu jo valdytos, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisės į nuosavybę. Juo labiau, jog K. J. vis tik buvo pagrindinis transporto priemonės valdytojas, nuomos sutartyje apgaulės būdu nurodydamas kitą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu K. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti K. J. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, buvo padarytas K. J. inkriminuotas administracinis nusižengimas, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau, vien tik ši aplinkybė, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai iš esmės teigia Institucija, nėra pakankama sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimui. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis), atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

7. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

8. Bylos duomenimis, komentuojamo įvykio metu K. J. vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2018 m. lapkričio 28 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu automobilį išnuomojo V. R., papildomą vairuotoją nurodant K. J. (b. l. 20). Ir vis tik, nuomos sutartį, kaip transporto priemonės nuomininkas, pasirašė K. J., o V. R. nei apie savo valią išsinuomoti komentuojamą automobilį, nei apie vertinamo įvykio aplinkybes, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklaustas nebuvo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad tikrasis automobilio BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas, nuomos nutarties pagrindu perėmęs automobilio valdymo teisę, nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Juo labiau, kad komentuojamoje nuomos sutartyje nuomininku nurodant V. R., sutartį už nuomininką dėl kažkokių priežasčių pasirašė K. J.. Nors minėtą nuomos sutartį sudaręs ir pasirašęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pirmąjį kartą) buvo apklaustas, tačiau įvardinti nuomos sutartyje esančių neatitikimų priežasčių jis nesugebėjo, dėl ko neabejotina, jog šių aplinkybių tinkamam įvertinimui yra būtina V. R. apklausa. Nuomos sutartimi automobilį galimai perleidus ne V. R., turėjusiam teisę vairuoti transporto priemones, bet K. J., neturinčiam tokios teisės, tai turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo analizuojamu atveju.

9. Šių duomenų visumoje pastebėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla K. J. atžvilgiu dėl tam tikrų neatitikimų proceso dalyvių parodymuose bei dėl neišsamiai ištirtų įrodymų, neišsiaiškintų tam tikrų esminių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių, buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau sprendžiant iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio akivaizdu, kad jokie veiksmai, į kuriuos buvo nurodoma minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (antrąjį kartą) atlikti nebuvo, būtinos liudytojų apklausos, į bylos nagrinėjimą neatvykstant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nevykdytos. Nors, siekdamas pristatyti K. J. į teismo posėdžius pirmosios instancijos teismas buvo skyręs ir šio asmens atvesdinimus, kurių įvykdyti dėl K. J. nebuvimo namie vis nepavykdavo, tačiau, šaukimas atvykti į 2019 m. birželio 3 d., 14.00 val. teismo posėdį K. J. vis tik buvo įteiktas asmeniškai (be kita ko, tuo pačiu jo gyvenamosios vietos adresu, kuriuo buvo vykdomi ir jo atvesdinimai), tačiau 2019 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu jis informavo apylinkės teismą, kad serga ir į bylos nagrinėjimą neatvyks, nepateikdamas jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pristatyti į teismo posėdį K. J. šiuo atveju jokių veiksmų nesiimta, bylą išnagrinėjant jam nedalyvaujant, be kita ko, neapklausiant ir liudytojų, kurie, remiantis Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, galėjo turėti reikšmingos informacijos vertinamo įvykio tinkamam ištyrimui.

10. Vertinant pirmosios instancijos teismo veiksmus, svarbu paminėti ir tai, kad į teismo posėdį atvykus šaukiamiems liudytojams, jų apklausa gali būti vykdoma ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kadangi jo dalyvavimas teismo posėdyje, remiantis ANK 629 straipsnio nuostatomis, nėra būtinas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neatvykstant į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jokie kiti procesiniai veiksmai, tame tarpe ir liudytojų apklausos, teismo posėdžio metu negali būti atliekami. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimas į teismo posėdį neužkerta kelio tinkamam, objektyviam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tuo tarpu sprendžiant iš aukščiau aptartų pirmosios instancijos teismo veiksmų, teigti, jog vertinamu atveju administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta tinkamai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Toks nevisapusiškas faktinių aplinkybių, be kita ko, glaudžiai susijusių ir su transporto priemonės konfiskavimo klausimo sprendimu (nenustatytas transporto priemonės valdytojas) negali būti pripažįstamas tinkamu ir pagrįstu, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimas panaikinamas, byla gražinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės Rasos Girdauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą K. J. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė