- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- I-1512-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00797-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjui E. Č. ir jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui, bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P.areiškėjas E. Č. skundu bei patikslintais skundais kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų 2014 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2435, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų (b.l. 38-39, II t.).
Pareiškėjas skunduose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 5-48/271 paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams - yra nepagrįsta ir neteisėta. Ginčijamu nutarimu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už atsisakymą gyventi administracijos paskirtame būryje. Pareiškėjo nuomone, nuobauda buvo paskirta neteisėtai, nes pareiškėjas pagrįstai atsisakė gyventi 1-ame būryje, bijodamas dėl savo sveikatos ir saugumo. Minėtame būryje gyvenimo sąlygos yra nežmoniškos, žiaurios, keliančios pavojų pareiškėjui. Kiti šio būrio nuteistieji, pareiškėjo teigimu, yra jauno amžiaus, agresyvūs, nesukalbami, vartojantys ir platinantys narkotikus, konfliktiški, todėl pareiškėjas su jais gyventi nenori, kadangi prieš jį būtų smurtaujama, jis negalėtų dirbti kūrybinio darbo, būtų įtrauktas į narkotikų platinimą ir kitas neteisėtas veikas. Pareiškėjas yra Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos narys, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos vadovybės narys, politinis kalinys. Skyrimas gyventi į 1-ąjį būrį, skiriamos nuobaudos bei atsisakymas izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų, yra politinių oponentų užsakymu vykdomas siekis fiziškai susidoroti su pareiškėju, dėl jo pilietinės ir politinės veiklos. Skirdamas pareiškėją gyventi į minėtą būrį, skirdamas nuobaudas, atsisakydamas izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų, atsakovas elgėsi neteisėtai, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl atsisakymo gyventi jam nesaugioje aplinkoje, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, ignoravo tai, jog Lukiškių TI psichologas ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovas buvo rekomendavęs izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų ir tyčia siekė sudaryti pareiškėjui nežmoniškas gyvenimo sąlygas. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas. Dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Aplinkybės, jog tam tikrą laiko tarpą pareiškėjas buvo kalinamas nepriimtinomis, nesaugiomis sąlygomis, pripažintinos pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Kybartų pataisos namai, atstovaujantys ir Lietuvos valstybei atsiliepimuose (b.l. 65-68, 187-190, 1 t.) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi 2014 m. kovo 30 d. apie 17.20 val. pareiškėjas pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr.6-16/25 „Dėl nuteistųjų paskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 3.9 punktą, todėl jam pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams iš paprastosios į drausmės grupę. Skiriant nuobaudą, buvo laikomasi BVK 142 str. 2 d., 143 str. 3 ir 4 d. reikalavimų, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 70 str. nurodyti atvejai, kurių kategorijų nuteistieji gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių kategorijų, todėl į 1-ąjį būrį buvo paskirtas teisėtai. Realaus pavojaus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai Kybartų pataisos namuose nėra. Tą patvirtina pagal pareiškėjo pareiškimą Kybartų pataisos namuose atliktas tarnybinis tyrimas, po kurio buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo. Be to, pagal pareiškėjo skundą, kad jį buvo bandoma nužudyti konvojavimo metu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje, vertintinas kaip noras gyventi geresnėmis sąlygomis, nei kiti nuteistieji. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, kadangi Pataisos namų pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, nėra būtinosios LR CK numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, sąlygos – žalos. Pareiškėjas, siekiantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias neturtinę žalą, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Kybartų pataisos namų 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 4-8, 38-39 II t., 8, 10-11, 74 1 t.).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams pareiškėjui paskirta už tai, kad 2014 m. kovo 30 d. apie 17.20 val. pareiškėjas pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje (b.l. 74, I t.). Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr.6-16/25 „Dėl nuteistųjų paskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 3.9 punktą.
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2014 m. kovo 30 d. apie 17.20 val. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje (b.l. 73-80 1 t.). Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. M. , R. M. , R. Č. , jos neginčija ir pats pareiškėjas.
Liudytojas R. M. teismui nurodė, kad, gavus tarnybinį pranešimą apie tai, jog pareiškėjas atsisako atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje, atliko tarnybinį patikrinimą, surinko paaiškinimus iš 1-ojo būrio nuteistųjų, kurie nurodė, jog pareiškėjas gali ateiti į pirmąjį būrį ir jame atlikti bausmę. Pareiškėjas savo atsisakymą grindė tuo, kad jis yra politinis kalinys, dirbantis kūrybinį darbą, todėl turi būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, kad jie netrukdytų pareiškėjui dirbti. Liudytojas nurodė, kad kūrybinį darbą dirbantys nuteistieji gyvena būriuose, kaip ir kiti. Sąlygos tokiam darbui gali būti sudaromos pareiškėjui pateikus prašymą pataisos namų administracijai. Atvejis, kuomet pareiškėją terorizavo kitas nuteistasis, buvo ištirtas ir minėtas nuteistasis J. V. buvo nubaustas drausmine nuobauda. Tuo tarpu 1-ojo būrio nuteistieji prieš pareiškėją nėra vykdę jokių išpuolių, tokios aplinkybės nepasitvirtino, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Atvykus į pataisos namus, pareiškėjas buvo paskirtas į 7-ąjį būrį, tačiau jame gyvena tik dirbantys nuteistieji. Tuo tarpu pareiškėjas yra nedirbantis. Pareiškėjas buvo paskirtas į 1-ąjį būrį atsižvelgiant į jo asmenybę, charakterį, kitas svarbias aplinkybes.
Liudytojas R. Č. teismui nurodė, kad pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 1-ame būryje, pateikdamas abstrakčius motyvus, jog tame būryje gyvena priešai, su pareiškėju norima susidoroti. Atvykus į Kybartų pataisos namus, pareiškėjas buvo paskirtas į 7-ą būrį, tačiau jame gyvena tik dirbantys nuteistieji. Tuo tarpu pareiškėjas dirbti atsisakė. Be to, tarp 7-ojo būrio nuteistųjų prasidėjo konfliktai, tad buvo nuspręsta perkelti pareiškėją į 1-ąjį būrį. Izoliacija yra skiriama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios, pareiškėjo atveju, nebuvo nustatytos. Iš Lukiškių TI Kybartų pataisos namuose nebuvo gautas joks raštas, kuriuo būtų rekomenduojama pareiškėjui skirti izoliaciją. Izoliacija pareiškėjui Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovo nurodymu, pareiškėjui buvo taikoma tik konvojavimo metu.
Liudytojas A. M. teismui nurodė, jog surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad pareiškėjas atsisako atlikti bausmę 1-ame būryje. Pareiškėjas atsisakymą motyvavo tuo, kad yra politinis kalinys, negali gyventi kartu su 1-ojo būrio nuteistaisiais. Kalinimo sąlygos 1-ame būryje yra tokios pat, kaip kituose būriuose.
Liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai (b.l. 76-77, 81-83 1 t., 45 II t.), liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja rašytiniuose dokumentuose (tarnybiniame pranešime (b.l.77 1 t.), pažymoje „Dėl nuteistojo E. Č. atsisakymo gyventi būryje“ (b.l.76 1 t.)) nurodytoms aplinkybės ir vieni kitiems, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Pareigūnai užfiksavo pažeidimą atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai pareiškėją apkalbėti ar jam pakenkti. Pareiškėjas faktinių aplinkybių, kad 2014 m. kovo 31 d. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą eiti gyventi į jam paskirtą 1-ąjį būrį, neneigia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė skundžiamame nutarime nurodytą jam inkriminuojamą bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą.
Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai atsisakė eiti gyventi į 1-ąjį būrį, nes ten atlieka bausmę jauno amžiaus, agresyvūs, nesukalbami, vartojantys ir platinantys narkotikus, konfliktiški asmenys, jam bus trukdoma dirbti kūrybinį darbą, jis bus įtrauktas į minėtų asmenų vykdomas neteisėtas veikas, su juo bus susidorota politinių oponentų užsakymu, prieš pareiškėją jau buvo ir toliau bus vykdomi išpuoliai. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apklausti 1-ojo būrio nuteistieji paaiškino, kad pareiškėjas gali ateiti į 1-ąjį būrį ir jame atlikti bausmę. 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl kito nuteistojo grasinimo susidoroti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paliko galioti (b.l. 81-83, 1 t.). Pagal pareiškėjo pareiškimą dėl psichologinio ir fizinio smurto prieš jį naudojimo, Kybartų pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas, pažeidėjas buvo identifikuotas ir patrauktas drausminėn atsakomybėn (b.l. 45, II t.). Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog Kybartų pataisos namų pareigūnai reaguoja į nuteistųjų skundus dėl galimų konfliktų ar smurtinių išpuolių, atitinkamomis priemonėmis siekia užtikrinti nuteistųjų saugumą, taiko pažeidėjams drausminę atsakomybę. Jokių kitų duomenų, apie kitų nuteistųjų išpuolius prieš pareiškėją, byloje nėra. Juolab, kad liudytojas R. M. savo parodymuose patvirtino, jog būtent 1-ojo būrio nuteistieji prieš pareiškėją nėra vykdę jokių smurtinių išpuolių, 1-asis būrys pareiškėjui buvo paskirtas atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat pareiškėjo asmenybę, charakterį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl 1-ojo būrio nuteistųjų agresijos ir smurto prieš pareiškėją, atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui saugiai atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Kybartų pataisos namų administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti – neteisėti ir nepagrįsti.
BVK 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje, remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nuostatomis ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Drausmės komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes. 2014 m. kovo 31 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos teikime Nr. 1-50/449 (b.l. 75, 1 t.) buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas piktybiškai pažeidė nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką ir nevykdo pataisos namų administracijos reikalavimų, yra baustas drausmine tvarka 9 kartus ir visos nuobaudos yra galiojančios. Atsižvelgiant į tai, Drausmės komisija pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausminę grupę 6 (šešiems) mėnesiams (b.l.75, I t.). Pažymėtina, kad pareiškėjas pasiaiškinime Kybartų pataisos namų direktoriui neneigė aplinkybės, jog atsisako eiti gyventi į paskirtą būrį (b.l. 80, I t.). Skiriant nuobaudą, taip pat buvo laikomasi šio kodekso 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimų nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta BVK 143 straipsnio 7 dalyje. Taigi, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis BVK 142 ir 143 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų bei atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 6-16/25 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“, todėl Kybartų pataisos namų direktorius 2014 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 5-48/271 nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams - pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat daro išvadą, kad pareiškėjui buvo skirta adekvati teisės pažeidimui nuobauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 75, I t.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta, taigi nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyto pagrindo naikinti Kybartų PN nutarimą Nr. 5-48/271. Taip pat nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2435 „Dėl skundo“, kadangi Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Skunde pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Kybartų pataisos namus skirti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patektų į kurią nors iš šių kategorijų, kurioms priskirti asmenys yra laikomi izoliuoti. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, remdamasis BVK 70 str. 6 dalimi, buvo kreipęsis į Kybartų pataisos namų administraciją su prašymu taikyti jam izoliaciją (b.l.84, I t.). Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą, jog taikyti pareiškėjui izoliaciją nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas gali atlikti bausmę 1-ame būryje (b.l.84, I t.).
Kaip minėta, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar kokių nors kitų objektyvių kliūčių negalėtų atlikti bausmės 1-ame būryje. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog BVK 70 straipsnio 6 dalis nenustato pataisos įstaigai pareigos visais atvejais tenkinti nuteistojo prašymą skirti izoliaciją. Pareiškėjo reikalavimas dėl izoliacijos skyrimo laikytinas siekiu užsitikrinti geresnę gyvenamąją aplinką. Darytina išvada, jog įpareigoti Kybartų pataisos namus skirti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų nėra teisinio pagrindo ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skunde pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kilusios ryšium su paskirta ginčijama nuobauda, atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t.y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.