Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996 m. sausio 27 d., Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1996 m. kovo 11 d. Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996 m. vasario 2 d., Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M. ir R. B., R. B. tyčia palikus atidarytą namo langą ir degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), paaiškinus kokie įrankiai yra namo viduje ir kaip rasti minėtą namą, bei konsultavus bendrininkus telefoninio pokalbio metu, pro neuždarytą langą įsibrovė į D. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį perforatorių ,,HILTI“ – 306,72 eurų vertės, D. G. priklausantį ,,Makita“ įrankių komplektą, kurį sudaro du akumuliatoriniai suktukai, du akumuliatoriai ir įkroviklis – 400 eurų vertės, diskinį pjūklą ,,Makita“– 218 eurų vertės, įrankių dėžę ,,S. F. Max“ su galvučių rinkiniu ir smulkiais įrankiais, bendros 130 eurų vertės, įrankių dėžę ,,Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, bendros 50 eurų vertės, 50 vnt. rozečių rėmelių, bendros 37,21 eurų vertės, 10 vnt. rozečių, bendros 13,93 eurų vertės, 10 vnt. jungiklių, bendros 25,13 eurų vertės, 13 vnt. jungtukų, bendros 36,26 eurų vertės, tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 306,72 eurų turtinę žalą, o D. G. padarydamas bendrą 910,53 eurų turtinę žalą.

E. M. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. Š. ir R. B., R. B. tyčia palikus atidarytą namo langą ir degalinėje „Circle K“, esančioje Kaune, Sukilėlių pr. 120, paaiškinus kokie įrankiai yra namo viduje ir kaip rasti minėtą namą, bei konsultavus bendrininkus telefoninio pokalbio metu, pro neuždarytą langą įsibrovė į D. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį perforatorių ,,HILTI“ – 306,72 eurų vertės, D. G. priklausantį ,,Makita“ įrankių komplektą, kurį sudaro du akumuliatoriniai suktukai, du akumuliatoriai ir įkroviklis – 400 eurų vertės, diskinį pjūklą ,,Makita“ – 218 eurų vertės, įrankių dėžę ,,S. F. Max“ su galvučių rinkiniu ir smulkiais įrankiais, bendros 130 eurų vertės, įrankių dėžę ,,Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, bendros 50 eurų vertės, 50 vnt. rozečių rėmelių, bendros 37,21 eurų vertės, 10 vnt. rozečių, bendros 13,93 eurų vertės, 10 vnt. jungiklių, bendros 25,13 eurų vertės, 13 vnt. jungtukų, bendros 36,26 eurų vertės, tuo padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)" – 306,72 eurų turtinę žalą, o D. G. padarydamas bendrą 910,53 eurų turtinę žalą.

R. B. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M. ir J. Š., kaip padėjėjas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. lapkričio 28 d., dirbdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. G., baigęs darbą, tyčia paliko atidarytą namo langą, tą pačią dieną apie 22.00 val., susitiko su bendrininkais degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jiems paaiškino kokie įrankiai yra namo viduje, kaip rasti minėtą namą ir kurį namo langą paliko atidarytą, apie 23.00 val. E. M. ir J. Š. važiuojant automobiliu „BMW 525“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link nukentėjusiajam D. G. priklausančio namo, konsultavo telefoninio pokalbio metu E. M., kaip rasti minėta namą, tokiu būdu padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams E. M. ir J. Š. įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš ten pagrobti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį perforatorių ,,HILTI“ – 306,72 eurų vertės, D. G. priklausantį ,,Makita“ įrankių komplektą, kurį sudaro du akumuliatoriniai suktukai, du akumuliatoriai ir įkroviklis – 400 eurų vertės, diskinį pjūklą ,,Makita“ – 218 eurų vertės, įrankių dėžę ,,S. F. Max“ su galvučių rinkiniu ir smulkiais įrankiais, bendros 130 eurų vertės, įrankių dėžę ,,Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, bendros 50 eurų vertės, 50 vnt. rozečių rėmelių, bendros 37,21 eurų vertės, 10 vnt. rozečių, bendros 13,93 eurų vertės, 10 vnt. jungiklių, bendros 25,13 eurų vertės, 13 vnt. jungtukų, bendros 36,26 eurų vertės, tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 306,72 eurų turtinę žalą, o D. G. padarydamas bendrą 910,53 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. Š. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos bei paaiškino, kad jis 2018 m. lapkričio 28 d. važiavo kartu su E. M. namo po darbų. Abu dirbo statybose pagal individualią veiklą. Apie 22.00 val. prie sankryžos sutiko R. B. ir susitarė visi susitikti prie degalinės „CircleK“, kadangi buvo netoli tos degalinės. Degalinėje R. B. papasakojo, kad name, kuriame šis tuo metu dirbo, yra įrankių, kad paliko atidarytą langą. Visa pokalbio esmė degalinėje buvo apie įrankius, R. B. sakė, kad atidarytas langas ir, kad jie gali pasiimti įrankius. R. B. paaiškino, kur yra tas namas, pasakė adresą, parodė kelią žemėlapyje per telefoną degalinėje ir jis su E. M. iš karto po susitikimo degalinėje nuvažiavo tiesiai į Ringaudus. Telefonu dar E. M. konsultavosi su R. B., kokioje tiksliai vietoje yra namas, kadangi jie vietos nepažinojo, ten buvo daug gyvenamų namų – vieni baigti statyti, kiti nebaigti. Namą rado tada, kai pasikonsultavo telefonu su R. B.. Namo langas buvo praviras, matėsi, kad patiems galima jį atsidaryti. Langas pasistūmė ir atsidarė. Į namą pro langą įlipo E. M. ir padavė jam per langą įrankius, kuriuos jis sudėjo į automobilį. E. M. padavė kelias Makitos įrankių dėžes, dar kitas įrankių dėžes, perforatorių, kuris buvo dėžėje, jungtukus, rozetes, sudėtus į maišus. Viskas buvo dėžėse. B. M. įrankių dėžė su akumuliatoriumi. Buvo taip pat 2 baltos spalvos maišiukai su jungtukais. E. M. daiktus per langą padavė per kelis kartus, davė iš karto po kelis daiktus. Kiek buvo dėžių su užrašu ,,Makita“, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar buvo tarp tų daiktų kampinis šlifuoklis, tačiau neneigia, kad toks įrankis galėjo būti perduotas. Sudėjus daiktus, abu įsidėjo į automobilį ir išvažiavo. Važiavo iš karto į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi E. M.. Viską sudėjo ant žemės garaže ir išvažiavo. Po to dar buvo pokalbis su R. B., kad jie jau turi įrankius. Ar buvo pokalbis dėl kokios nors naudos R. B., nepamena. Dalį daiktų grąžino pats, kai paskambino iš policijos, dalis buvo rasta kratos metu garaže. Dalis daiktų buvo darbiniame automobilyje. Ką matė garaže, tą grąžino. Dalies daiktų galėjo nepastebėti. Teigia, kad visus pavogtus daiktus gražino. Jungtukų, kai grąžino policijai, jis neskaičiavo, policija tikriausiai skaičiavo. Jis policijai pateikė vieną maišą su daiktais, kuriame buvo įdėtas kitas maišas. Galėjo būti, kad jie šiuos daiktus perkrovė ir dalis daiktų galėjo pasimesti. R. B. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, įvykio metu su R. B. nesipyko, neturi tikslo jo apkalbėti. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, po šio įvykio buvo pradėtas dar viena byla, kurioje jis su nukentėjusiuoju susitaikė. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Pasižada atlyginti padarytą žalą ir ateityje taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. B. pateikė 2 vnt. CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. (1 t., b. l. 29–30).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. M. savanoriškai pateikė CD-R elektroninę laikmeną su garso įrašu tarp jo ir R. B. (1 t., b. l. 171–172).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,VW Caddy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje rasta ir paimta dėžė su perforatoriumi ,,Hilti“, diskinis pjūklas ,,Makita“, įrankių dėžė ,,S. F. Max“ su galvučių rinkiniu ir smulkiais įrankiais, įrankių dėžė ,,Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, kiti daiktai (1 t., b. l. 117–124).

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš automobilio ,,VW Caddy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išimti įrankiai (1 t., b. l. 126–141).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti J. Š. savanoriškai pateikti objektai 10 vnt. rozečių, 13 vnt. jungiklių, 50 vnt. jungiklių-rozečių rėmelių (1 t., b. l. 147–149).

Iš 2019 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo dėl pokalbių išklotinių analizės matyti, kad E. M. naudojamas abonentas Nr. (....0861) su R. B. naudojamu abonentu Nr. (....0359) laikotarpiu nuo 2018-11-25 iki 2018-11-30 bendravo penkis kartus: 1) 2018-11-28 22:04 val. išeinantis skambutis į Nr. (....0359), pokalbio trukmė 41 sekundė, skambučio metu jungėsi prie bokšto Nr. 4047 esančio adresu Gaižiūnų g. 5, Kaunas; 2) 2018-11-28 23:01 val. išeinantis skambutis į Nr. (....0359), pokalbio trukmė 313 sekundės, skambučio metu jungėsi prie bokšto Nr. 2148 esančio adresu Noreikiškių km.; 3) 2018-11-28 23:18 val. išeinantis skambutis į Nr. (....0359), pokalbio trukmė 48 sekundės, skambučio metu jungėsi prie bokšto Nr. 2148 esančio adresu Noreikiškių km.;4) 2018-11-29 11:47 val. išeinantis skambutis į Nr. (....0359), pokalbio trukmė 362 sekundės, skambučio metu jungėsi prie bokšto Nr. 8238 esančio adresu Raudondvario pl. 242 D, Kaunas; 5) 2018-11-29 17:08 val. įeinantis skambutis Nr. (....0359), pokalbio trukmė 31 sekundė, skambučio metu jungėsi prie bokšto Nr. D107 adresu Šiaurės pr. 34, Kaunas (1 t., b. l. 194–195).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai J. Š. ir E. M. bendrininkų grupėje įvykdžius vagystę įsibraunant į patalpas, ir kaltinimas R. B. padėjus kaltinamiesiems J. Š. ir E. M. įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamieji nuosekliai ir vienodai paaiškino, kad buvo tarpusavyje pažįstami, užsiėmė statybomis. 2018 m. lapkričio 28 d. vakarą apie 22-23 val. atsitiktinai J. Š. su E. M., kurie važiavo E. M. BMW markės automobiliu, vienoje iš sankryžų sutiko R. B. ir sutarė susitikti netoliese esančioje degalinėje „Circle K“, esančioje Sukilėlių pr. Kaune. Susitikus degalinėje, R. B. J. Š. ir E. M. papasakojo, kad name, kuriame jis stato laiptus, yra gerų įrankių, papasakojo, kur tas namas yra, parodė žemėlapyje, pasakė, kad paliko neuždarytą langą. Po pokalbio degalinėje J. Š. su E. M. pastarojo automobiliu BMW išvažiavo vogti įrankių iš R. B. nurodyto namo. Kadangi jie tos vietovės nežinojo, nesisekė rasti namo, todėl E. M. skambino R. B. ir, būnant netoliese nukentėjusiojo namo, telefonu aiškinosi tikslią to namo, kuriame turėjo būti įrankiai ir neuždarytas langas, vietą. Pasikonsultavus telefonu, J. Š. su E. M. rado būtent nukentėjusiojo D. G. namą ir privažiavo prie pat namo. E. M. pastūmęs ir atidaręs langą, pateko į nukentėjusiojo namą, iš kurio paėmė įvairius įrankius bei rozetes, jungtukus. Visus daiktus per kelis kartus per langą padavė J. Š., kuris visus šiuo daiktus sukrovė į E. M. automobilį M. S. daiktus, abu kaltinamieji sėdo į tą patį automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Daiktus nuvežė ir paliko Ašigalio g. esančiam garaže, kurį nuomojosi E. M.. Po vagystės E. M. skambino R. B. ir pranešė, kad vagystė pavyko.

Šios aplinkybės nustatytos ne tik tarpusavyje sutampančiais kaltinamųjų parodymais, tačiau ir objektyviais bylos duomenimis: įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); kratos protokolu, iš kurio matyti, jog atlikus kratą Ašigalio g. esančiame kaltinamųjų nurodytame garaže buvo rasta dalis pagrobtų daiktų; apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus automobilį „VW Caddy“, kuriuo naudojosi E. M., buvo rasta dalis pagrobtų daiktų; savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog J. Š. savanoriškai pateikė vieną plastikinį krepšį su užrašu ,,Senukai“, kurio viduje buvo elektros instaliacijos objektai (15 vnt. rozečių, 15 vnt. jungiklių, 50 vnt. jungiklių-rozečių rėmelių); 2019 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu ir liudytojo M. M. parodymais dėl neteisingai suskaičiuotų J. Š. pateiktų elektros instaliacijos objektų; nukentėjusiojo pateiktu pirkimo čekiu, pagrindžiančiu aplinkybę dėl įsigytų ir pagrobtų elektros instaliacijos objektų kiekio; apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta E. M. pateikta laikmena su garso įrašu bei šio įrašo scenograma, iš kurios matyti, jog telefonu E. M. būnant netoli nukentėjusiojo namų R. B. detaliai apibūdina objektus, pagal kuriuos E. M. turėtų surasti namą, apie kurį jie kalbėjosi, ir matyti jog E. M. pagal R. B. pasakojimą atranda būtent nukentėjusiojo namą, į kurį, kaip matyti iš vaizdo įrašo, patenka būtent per langą; E. M. ir R. B. telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, jog E. M. su R. B. telefonu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. 22.04 val. iki 23.18 val. bendravo tris kartus, o kitą dieną du kartus.

Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikoma, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią duomenų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, todėl jie laikytini patikimais kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Ši veika atitinka objektyviuosius vagystės įsibraunant į patalpą požymius.

Byloje buvo inkriminuota, kad kaltinamieji pagrobė taip pat ir nukentėjusiajam D. G. priklausantį kampinį šlifuoklį „Makita“ 100 eurų vertės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji parodė, jog tarp pagrobtų įrankių galėjo būti ir kampinis šlifuoklis „Makita“ 100 eurų vertės, tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių galvojo, jog pagrobtas ir šis įrankis, tačiau vėliau jį rado, todėl dėl jo pretenzijų neturi. Esant šioms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog buvo pagrobtas D. G. priklausantis kampinis šlifuoklis „Makita“ 100 eurų vertės, atitinkamai nurodant ir mažesnę D. G. pagrobto turto bendrą vertę.

Teismas išanalizavęs įrodymus, taip pat konstatuoja, jog byloje įrodyti ne tik objektyvieji vagystės įsibraunant į patalpą požymiai, bet ir bendrininkavimo požymiai.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog visi kaltinamieji yra pakaltinami ir sulaukę įsytame nustatyto amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą vagystę, be to, nustatyta ir įrodyta, jog visi kaltinamieji turėjo bendrą tikslą pavogti įrankius ir tarp kaltinamųjų egzistavo bendras susitarimas dėl šios nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, jog susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) ir nebūtinai turi būti išankstinis, nebūtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Be to, apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Nors kaltinamieji tiesiogiai neįvardijo, kad jie susitarė kartu vykdyti vagystę, tačiau jų veiksmų suderinamumas, eiliškumas, tarpusavio bendravimas patvirtina buvus tarp jų susitarimą bei kiekvienam iš jų supratus, kad jų vaidmuo yra reikšmingas ir kad jie bendrais veiksmais prisideda prie bendro tikslo: kaltinamieji susitiko vėlų vakarą po darbų degalinėje, R. B. nurodė, kur jis dirbo ir kur yra vertingų įrankių, žemėlapyje E. M. ir J. Š. parodė vietą, kur randasi namas, pasakė, kad jis paliko tame name neuždarytą langą. Iš karto po šio pokalbio J. Š. ir E. M. išvyko į R. B. nurodytą namą. Kadangi negalėjo jo rasti, telefonu konsultavosi su R. B., ir būtent jo konsultacijų dėka surado nurodytą namą, į kurį J. M. pateko į per neuždarytą langą (kaip buvo nurodęs R. B.) ir padavė įvairius daiktus J. Š., kuris šiuo daiktus sukrovė į automobilį ir tokiu būdu jie užvaldė svetimą, jiems nepriklausantį, turtą. Be to, po nusikaltimo E. M. dar tą patį vakarą pranešė R. B. apie sėkmingai įvykdytą vagystę. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji žodžiu bei savo pritariančiais suderintais veiksmais, būdami degalinėje sutarė dėl nusikalstamos veikos. Tai patvirtina ir tolesnis jų bendravimas – konsultavimasis telefonu, patekimas į namą per langą, kurį R. B. buvo nurodęs, kad paliko neuždarytą, pranešimas R. B. apie sėkmingai įvykdytą vagystę. Visa tai parodo, jog kaltinamieji suprato bendrai dalyvaujantys nusikalstamos veikos padaryme ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji būdami suaugę pakaltinami asmenys neabejotini suvokė, kad jų veika yra pavojinga, nusikalstama, uždrausta įstatymo, numatė šios veikos pasekmes, padarinius ir jų sąmoningai tikslingai siekė.

Kadangi objektyviuosius svetimo turto užvaldymo požymius realizavo E. M. ir J. Š., t. y. būtent jie nuvyko į nusikaltimo vietą, E. M. pateko per langą į namą ir perdavė daiktus, o J. Š. juos paėmė ir sukrovė į automobilį, bei kartu iš įvykio vietos pasišalino, jie veikė kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

R. B. tiesiogiai savo veiksmais svetimo turto užvaldymo įsibraunant į patalpas objektyviųjų požymių nerealizavo, tačiau prie nusikalstamos veikos jis prisidėjo pateikdamas informaciją apie pačių įrankių buvimą, palikdamas neuždarytą langą, nurodydamas adresą, kur yra įrankiai, konsultuodamas telefonu, kaip surasti būtent tą namą, t. y. jis veikė kaip padėjėjas, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų J. Š. ir E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors kaltinamasis R. B. teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau tam, kad ši aplinkybė būtų vertinama atsakomybę lengvinančia, būtina nustatyti ir tai, kad kaltinamasis gailisi, kad jo prisipažinimas nuoširdus, kad blogai vertina savo poelgį. Tuo tarpu iš paties kaltinamojo R. B. paaiškinimų matyti, jog jo prisipažinimas nėra nuoširdus ir nerodo gailėjimosi dėl blogo poelgio. Kaltinamasis nors ir pripažino faktines aplinkybes, tačiau toks jo pripažinimas yra formalus ir deklaratyvus, nes kaltinamasis siekė pateisinti save, teigdamas, jog buvo naivus ir nesuprato, kad pasakodamas apie konkrečius įrankius, atidarytą langą ir tamsoje 22-23 val. vakaro detaliai pasakodamas, kur yra namas, kuriame yra įrankiai, jis nesuprato, kad dalyvavo darant nusikaltimą. Aiškino, kad būtent jo dėka buvo išaiškintas nusikaltimas ir surasti bei grąžinti daiktai, nors byloje nustatyta priešingai, kad tai nukentėjusysis su civilinio ieškovo atstovu ėmėsi priemonių išaiškinti, kas įvykdė vagystę, ir pateikė pareigūnams vaizdo kamerų įrašus. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog kaltinamojo R. B. prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmių kyrimo motyvai

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

BK 72 straipsnis numato, jog kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant E. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu buvo nuvykta į nusikaltimo vietą, pargabenti pavogti daiktai, be to, juo iš nusikaltimo vietos pasišalino kaltinamieji, todėl darytina išvada, kad šis automobilis neabejotinai buvo nusikaltimo padarymo priemone, tačiau įvertinus visas kitas aukščiau aptartas teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo iniciatyva grąžino pavogtus daiktus, ir visi daiktai, išskyrus elektros instaliacijos objektų už 25 eurus, yra grąžinti, dėl žalos atlyginimo susitarta, kaltinamasis sukūręs šeimą, automobilis reikalingas darbui, o gimus kūdikiui padidės automobilio poreikis ir buityje, teismo vertinimu, siekiant nusikaltimų prevencijos, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Įvertinus visas šias aplinkybes, E. M. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL, t. y. 750 eurų, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Byloje E. B., kaltinamojo R. B. tėvas, pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį R. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą kaltinamojo R. B. atžvilgiu.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, psichiatrijos skyriuje nesigydė, nesilankė, yra jauno mažiaus, dirba. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Vis dėl to, nors kaltinamasis formaliai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nenustatyta, jog jis nuoširdžiai dėl to gailėtųsi, priešingai, kaltinamasis laiko save susiklosčiusių aplinkybių auka, todėl nėra vienos iš būtinųjų laidavimo sąlygų. Be to, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog atleidus asmenį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės bus užtikrinta, kad jis daugiau nedarys naujų teisės pažeidimų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, laiduotojas turi būti vertas teismo pasitikėjimo, turi būti tokia asmenybė, kuri gebėtų realiai daryti teigiamą įtaką nuo atsakomybės atleidžiamam asmeniui ir paveikti jį taip, kad jis keistų savo gyvenimo būdą, vertybes, požiūrį į neteisėtą veiką ir tokiu būdu užtikrintų bendrąją bei individualiąją prevenciją. Kaip teismo posėdžio metu nurodė R. B. tėvas E. B., jis anksčiau neteistas, paskutiniu metu nebaustas administracine tvarka, turi savo ūkį, kuriame dirba ir kaltinamasi R. B., taip padeda sūnui. Tačiau vien šių aplinkybių laidavimo instituto taikymui nepakanka. Kaip jau minėta, laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verta asmenybė, turinti aukštas moralines vertybes ir ypatingai – kritišką požiūrį į neteistas veikas. Šiuo atveju moralinės galimo laiduotojo nuostatos kelia teismui pagrįstų abejonių jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio pokyčiams ir būti tinkamu laiduotoju, nes E. B. nemano, kad jo sūnus padarė nusikaltimą, mano, kad jis buvo neteisingai apkaltintas, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Laiduotojui nevertinant kritiškai neteisėtą kaltinamojo elgesį, yra pagrindas abejoti tuo, jog laiduotojas sugebės užtikrinti kaltinamojo R. B. elgesio ir mąstymo pokyčius, darys jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, laidavimo institutas netaikytinas, kaltinamajam R. B. skirtina bausmė.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis R. B. padarė vieną, tyčinį baigtą turtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba. Kaip minėta, kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, be to, jo, kaip padėjėjo vaidmuo, nebuvo antraeilis, jis pašalino kliūtis (paliko neuždarytą langą), suteikė reikalingą informaciją, be kurios, kiti bendrininkai nebūtų radę nei daiktų, nei namo, kuriame jie buvo. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, R. B. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis bauda, atitinkanti minimalų šios bausmės, skirtinos už apysunkius nusikaltimus, dydį – 100 MGL, t.y. 5 000 eurų.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skiriant bausmę J. Š. atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad jis padarė vieną, tyčinį baigtą turtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, tačiau jau buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba. Įvertintina jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, jo kaip bendrininko vaidmuo - vykdytojas. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, J. Š. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis bauda, atitinkanti minimalų šios bausmės, skirtinos už apysunkius nusikaltimus, dydį – 100 MGL, t.y. 5 000 eurų.

J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmės įskaitytinas kaltinamojo J. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. 15.20 val. iki 2018 m gruodžio 4 d. 14.15 val., t. y. viena para, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas E. M. turtui – automobiliui „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas. (1 t., b. l. 70,71), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui E. M.; vokas, kuriame supakuotos keturios daktiloskipinės plokštelės su rankų pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, saugomas prie bylos (1 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje; perforatorius „HILTI“ grąžintas V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas laisvai disponuoti V. B.; žalios spalvos įrankių dėžė „Makita“, kurioje du „Makita“ akumuliatoriniai suktukai, du akumuliatoriai ir įkrovilkis, žalios spalvos diskinis pjūklas „Makita“, įrankių dėžė „S. F.“ su galvučių rinkiniu ir kitais smulkiais įrankiais, įrankių dėžė „Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, plastikiniai maišai su užrašu „Senukai“ kuriuose 50 vnt. rozečių rėmėlių, dėžė „Vilma“ su 10 vnt. rozečių, 13 elektros jungtukų nutarimu, grąžinti D. G. (1 t., b. l. 164,165), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti laisvai disponuoti D. G.; E. M. pateikta kompaktinė plokštelė su telefoninio pokalbiu įrašu, saugoma byloje (1 t., b. l. 172), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje; elektroninės laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos voke byloje (1 t., b. l. 30), nuosprendžiu įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo J. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 3 d. 15.20 val. iki 2018 m gruodžio 4 d. 14.15 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 98 MGL, t. y. 4 900 eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai eurų).

J. Š. paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL, t. y. 750 eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti E. M., kad nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą E. M. turtui – automobiliui „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

R. B. paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 70,71), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui E. M.; voką, kuriame supakuotos keturios daktiloskipinės plokštelės su rankų pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, saugomą prie bylos (1 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; perforatorių „HILTI“ grąžintą V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti laisvai disponuoti V. B.; žalios spalvos įrankių dėžę „Makita“, kurioje du „Makita“ akumuliatoriniai suktukai, du akumuliatoriai ir įkrovilkis, žalios spalvos diskinį pjūklą „Makita“, įrankių dėžę „S. F.“ su galvučių rinkiniu ir kitais smulkiais įrankiais, įrankių dėžę „Forte tools 17 Toolbox“ su smulkiais įrankiais, plastikinius maišus su užrašu „Senukai“ kuriuose 50 vnt. rozečių rėmėlių, dėžė „Vilma“ su 10 vnt. rozečių, 13 elektros jungtukų, grąžintus D. G. (1 t., b. l. 164,165), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti laisvai disponuoti D. G.; E. M. pateiktą kompaktinę plokštelę su telefoninio pokalbiu įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 172), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje; elektronines laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas voke byloje (1 t., b. l. 30), nuosprendžiu įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamiesiems J. Š. ir R. B., kad nesumokėjus baudos per teismo nustatytą terminą savanoriškai, ji bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.