Kauno apylinkės teismo nuosprendis

mažametės nukentėjusiosios G.G. atstovei pagal įstatymą I. R., advokatei Rimai Šmigelskytei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (-), gimęs (-), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, bedarbis, gyvenamoji vieta (-), teistas:

1) 2018 m. birželio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1d., 178 str. 1 d. , 63 str. 1, 4 d., BK 64¹ str., galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės apribojimo;

2) 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G., 2023 m. vasario 2 d., apie 20.50 val., namuose, esančiuose (-), susistumdė su savo mažamete dukra G. G., g. (-), dėl ko abu nugriuvo ant žemės bei vieną kartą ranka ir vieną kartą kumščiu sudavė G. G. į veidą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. vasario 2 d. Susipyko su žmona, susistumdė ir tada dukra G. puolė jį iš šono. Jis instinktyviai jai sudavė. Dukrą paguldė ant lovos ir delnu sudavė per veidą. Gali būti, kad sudavė ne vieną kartą, bet ne viską prisimena. Spyrė dukrai į šoną. Žmona iškvietė policiją, o jis išėjo. Gailisi dėl įvykio. Buvo blaivus. Sutinka su dukters pareikštu 500 Eur civiliniu ieškiniu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus E. G. pareiškimą apie tai, kad 2023-02-02, apie 20.50 val., namuose (-), kilo tarpusavio konfliktas dėl mobilaus ryšio telefono, tarp jos ir blaivaus vyro T. G., gim. (-). Dukra G. G., gim. (-) išsigandusi, kad T. G. gali prieš ją smurtauti, norėjo patraukti tėtį T. G., tačiau T. G. su dukra susistumdė ir pargriuvo abu ant žemės. T. G., atsisukęs į dukrą, delnu vieną kartą trenkė į veido sritį ir tada kumščiu vieną kartą trenkė irgi į veido sritį ir atsistojęs dar vieną sykį spyrė G. G. į pilvo kairį šoną, taip dukrai sukeldamas fizinį skausmą. Atvykusi GMP brigada dukrai sužalojimų nenustatė, paliko namuose. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti T. G. už jo tokius veiksmus (1 t., b. l. 11-21, 24-31).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (-). Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 36-45).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė blaivi E. G., gim. (-) m. Smurtą patyrusi G. G., gim. (-) m. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: veidas, kairės pusės pilvo šonas. Namuose buvo trys dukros. Gautas paaiškinimas, kad 2023-02-02, apie 20.50 val., namuose, (-), kilus žodiniam konfliktui tarp E. G. ir jos sutuoktinio T. G., gim. (-) m., priėjo išsigandusi dukra G. G., gim. (-) m., manydama, kad tėtis T. G. gali smurtauti prieš E. G., ir norėdama patraukti jį nuo mamos, tarp G. G. ir jo įvyko apsistumdymas, kur abu pargriuvo ant žemės. Tuomet T. G., atsisukęs į dukrą, vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, tada jis atsistojęs dar vieną kartą įspyrė jai į pilvo kairį šoną, dėl ko jai skaudėjo. Atvykusi GMP brigada ją apžiūrėjo, sužalojimų nematė, paliko namuose. T. G. nerastas, nesulaikytas. Filmuota kūno kamera Nr. B0F1EC60C04E, B0F1EC60AE76 (1 t. b. l. 48-50).

Liudytoja E. G. parodė, kad 2023-02-02 ji buvo namuose, adresu (-), kartu su šeima, vyru T. G., gim. (-) ir trimis dukromis: G. G., gim. (-), D. G., gim. (-) m., ir O. G., gim. (-) m. Vyras T. G. su dukra D. G. buvo kitame kambaryje, o ji su O. G. ir G. G. buvo kitame kambaryje. Kadangi ji migdė vaikus, tai surinko visus telefonus, kad jie neskambėtų. Apie 20:50 val., į kambarį įbėgo į kambarį vyras T. G. , kuris reikalavo atiduoti telefoną. Ji T. G. telefono nedavė, todėl kilo konfliktas, kurio metu bandė ant jos pulti. Tame pačiame kambaryje būdama G. G. viską matė ir priėjusi prie tėčio iš už nugaros bandė nustumti. Tuomet T. G. nustūmė nuo savęs G. G., kuri atsitraukė ir tęsė konfliktą, neradęs telefono ėjo link jos. Tai matydama dukra puolė jos ginti , sakydama tėčiui, kad nelystų prie mamos, bandė jį nustumti, tačiau jie abu susistumdė ir G. su dukra parvirto ant žemės. Matė, kaip T. G., atsisukęs į ją( dukrą), delnu vieną kartą trenkė į veido sritį ir tada kumščiu vieną kartą trenkė irgi į veido sritį, o atsistojęs vieną sykį spyrė G. G. į pilvo kairį šoną. tai matydama ji pasiėmusi telefoną pranešė 112. T. G. pamatęs, kad ji kviečia policiją, apsirengė ir išbėgo į lauką, ir išvažiavo. Tokiais veiksmais vyras T. G. sukėlė dukrai G. G. fizinį skausmą, nes dukra skundėsi, kad skauda kairį šoną, veido sritį, dukra buvo labai išsigandusi ir labai verkė. Prašo įstatymu nustatyta tvarka nubausti T. G. už jo tokius veiksmus (1 t., b. l. 11-19).

Papildomos apklausos metu liudytoja E. G. parodė, kad T. G. yra jos sutuoktinis, todėl pasinaudos teise ir neduos daugiau jokių parodymų apie savo sutuoktinio T. G. padarytą nusikalstamą veiką, kuria jis įtariamas. Ji jau yra davusi parodymus pirmoje apklausoje (1 t., b. l. 98-100).

Nepilnametė nukentėjusioji G. G., gim. (-) m., apklausos metu parodė, kad nesutinka pasakoti apie įvykį, kas nutiko tarp jos ir tėčio. Tai pirmas toks įvykis prieš ją (1 t., b. l. 131-132, 133-134, 135).

Specialisto išvadoje Nr. G 254/2023 (02) nurodyta, kad tiriamoji patvirtina užduotyje nurodytas aplinkybes. Smūgius gavo į abi akis ir įspyrė į kairį šoną. Buvo patinę paakiai, skaudėjo kairį šoną. GMP apžiūrėta vietoje. G. G. sužalojimų nekonstatuota, sveikatos mastas nenustatomas. Esant byloje duomenų apie mušimo ir kito smurtavimo faktą, neatmestina, kad G. G. patyrė fizinį skausmą (1 t., b.l. 158-159).

2023-02-13 nutarimu atsisakyta leisti E. G. ir T. G. kaip atstovams pagal įstatymą dalyvauti procese (1 t., b. l. 101-105).

Pagal įgaliojimą 2023-02-15 nutarimu mažametės nukentėjusiosios G. G. atstove pagal įstatymą pripažinta VTAS vyriausioji specialistė I. R. (1 t., b. l. 111, 112-113, 114-116).

2023-02-09 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-476 13 punkte užfiksuota, kad 2023-02-04 19.44 val. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4P-VSV-128 bendraujant su G. G. nurodyta, kad ji pasakojo, kad tą vakarą mama paėmė telefonus. Konflikto metu mama norėjo išeiti pro duris, nes telefoną buvo įsidėjusi į kuprinę. Tėtis griebė kuprinę, ir jie susistumdė. Mergaitė puolė ginti mamos, apkabino tėvą iš nugaros, tėvo kaklą ir neleido prieiti prie mamos. Tada tėvas ją nustūmė prie lovos ir puolė mušti, sudavė į veidą su ranka, su koja spyrė į kairį šoną. Ji spardėsi gulėdama ant grindų, bandydama apsiginti. Tada mama iškvietė policiją. Ji pasakojo, kad tėtis visada smurtauja prieš mamą, ir ji tiesiog neišlaikė, puolė ją ginti, ir tėtis puolė ją. Ji kreipėsi į gydymo įstaigą. G. nesijaučia saugi ir dėl savęs, ir dėl mamos, nes tai tęsiasi ne vienus metus. Kitos mergaitės nematė konflikto. 2023-02-09 13.30 val. namuose G. pasakojo, kad namuose jaučiasi gerai, nori gyventi su tėvais. Tik dar negali atleisti tėčiui, nori, kad jis jos atsiprašytų. Mergaitė kalbinama graudenosi. 19 punkte užfiksuota, kad 2023-02-03 ,19.44 val. bendravimo su vaiko motina E. G. adresu (-), metu, ji nurodė, kad kai E. G. sutuoktinis T. G. bandė paimti telefoną iš rankinės, jie apsistumdė. Tuomet dukra G. iš nugaros bandė atitraukti tėvą nuo mamos. Vyras ištraukė telefoną iš rankinės ir jį metė, tuomet toliau jis bandė paimti rankinę. Tada G. tėvui pasakė „Tu man mamos nemuši“, nes seniau yra buvę smurto šeimoje, ir vėl G. tempė tėtį, ir jie nukrito, G. atsirėmė į kampą, ir tėtis G. pliaukštelėjo į veidą, su kumščiu trenkė į veidą ir su koja spyrė į šoną. G. pradėjo verkti, sušuko, kad jai skauda. E. G. iškvietė policiją, o vyras pabėgo. 20 punkte bendraujant 2023-02-04 8.36 val. telefonu su G. G. tėvu, jis teigė, kad jis nemano, kad padarė ką nors blogo savo dukrai, tik kelis kartus sudavė. Jam policija nurodė gyventi atskirai nuo šeimos (1 t., b. l. 83-95).

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėja. Jos darbo pobūdis reaguoti į pranešimus Kėdainių mieste ir rajone. 2023-02-02 nuo 20.00 val. iki 2023-02-03 iki 08.00 val. jis dirbo kartu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu N. G. šaukiniu "6071". Apie 21.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą vykti adresu, (-). Pranešime buvo nurodyta, kad pranešėjos vyras namuose sumušė 13 metų dukrą. Atvykus nurodytu adresu, kur taip pat atvyko ir greitosios pagalbos medikai, įėjus į butą pasitiko E. G. su verkiančia mergaite, kurios vardo ji dabar neatsimena. Moteris paaiškino, kad vyras sumušė jų dukrą ir išgirdęs, kad ji kviečia pareigūnus, išvažiavo iš namų. GMP darbuotojai apžiūrėjo mergaitę, tačiau jokių sužalojimų nerado. Moteris pasakojo, kad su vyru T. G. migdė vaikus, todėl ji paėmė vyro ir vaiko telefonus, kad šie nepradėtų skambėti ir neprižadintų vaikų, tačiau jos sutuoktinis norėjo pasiimti telefoną, tačiau ji nedavė, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė, vyras prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Tai pamačiusi jų vyresnė dukra, pripuolė prie tėvo ir bandė jį nustumti bei šoko tėvui ant nugaros. Abu nugriuvo ant grindų, tuomet tėvas pasisukęs į dukrą vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą bei vieną kartą įspyrė į kairį šoną. Taip pat ji paprašė mergaitės, kad ši papasakotų kas nutiko tarp jos ir tėvo. Mergaitė papasakojo ir patvirtino tą patį, ką sakė mama, kad tėtis vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą bei vieną kartą įspyrė į kairį šoną, dėl ko jai skaudėjo bei skundėsi, kad jai skauda kairį šoną ir veidą. Mergaitė verkė, matėsi, kad yra išsigandusi ir susijaudinusi. E. G. nurodė, kad rašys pareiškimą dėl dukters sumušimo, todėl ji surašė visas nurodytas aplinkybes ir pradėjo ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 162-165).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023-02-02 nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC60C04E, kuriuo naudojosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėja D. J., vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše 2023_0202_211923_001.MP4 užfiksuota, kad matosi Greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai, kurie su policijos pareigūnais užeina į namo vidų, jiems duris atidaro moteris. Kambaryje moteris nurodo į vyriausią mergaitę, kuri ją gynė. Mergaitė nurodo, kad ji gynė mamą bei susigraudina ir pradeda verkti, sunkiai kalbėti. Pareigūnai paprašo mergaitės nusiraminti ir mergaitė pasako „pradėjo spardyt, daužyt“. GMP darbuotoja jos paklausia kur trenkė, mergaitė parodo į veidą bei pasako „į šoną“, atsistoja, pakelia megztinį ir parodo į kairės pusės šoną. GMP darbuotoja paklausia „ką skauda veidą ar šoną“, mergaitė atsako „labiausiai šoną“. GMP darbuotoja apžiūri mergaitę ir paklausia „kai įkvepi ar skauda“, mergaitė atsako „taip, skaudėjo“. GMP darbuotoja paklausia mergaitės ar ji nebuvo praradusi sąmonę, mergaitė atsako, kad nebuvo. Taip pat GMP darbuotoja pasiteirauja mergaitės ar jos nepykina bei ar jai nesisuka galva, mergaitė atsako „ne“. Vaizdo įrašo trukmė 05:01. Antrame vaizdo įraše 2023_0202_212423_002.MP4 užfiksuota, kad GMP darbuotoja kreipiasi į moterį bei pasiūlo stebėti dukrą, užsirašo moters duomenis ir išvyksta. Moteris toliau bendrauja su pareigūnais, pasakoja apie konfliktą, kilusį tarp jos ir sutuoktinio. Policijos pareigūnė moters pasiteiravo ar sutuoktinis jos nemušė, moteris nurodo, kad nemušė. Policijos pareigūnas kreipiasi į mergaitę „delnu trenkė ar kaip?“, mergaitė atsako „nu jis man čia pradėjo į veidu su delnu, paskui pradėjo su kuloku tiesiog, o čia iš...“, policijos pareigūnas klausia „kur su kuloku?“, mergaitė atsako „nu tiesiog čia palei akis“, policijos pareigūnas klausia „trenkė?“, mergaitė atsako „jo, paskui pradėjo iš kojos spardyt“, pareigūnas klausia „kurios kojos vieta?“, moteris atsako „iš pėdos, čia tiesiog viskas greitai buvo...“, mergaitė atsako „iš pėdos spyrė į šoną“, policijos pareigūnas klausia „kiek kartų į veidą davė“, mergaitė atsako „į veidą kelis kartus“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00. Trečiame vaizdo įraše 2023_0202_212922_003.MP4 užfiksuota, kad pareigūnas klausia „o tiksliau“, mergaitė atsako „nu kokie du trys“, pareigūnas klausia „delnu ar kumščiu?“, mergaitė atsako „buvo delnu ir kumščiu“, pareigūnė teiraujasi mergaitės dėl kokios priežasties viskas įvyko, mergaitė atsako „pirma pradėjo jis mane pult, bet aš pradėjau jį...tiesiog mamą ginti, kad nepradėti jos mušti, aš jam tada už nugaros ir tiesiog už kaklo. Jis paskui norėjo mane tiesiog perverst ant žemės, tiesiog būtų vos ne galvą praskėlęs, tiesiog nesileidau. Paskui kai mes pasisukom pradėjo mane daužyti“. Policijos pareigūnai pasitikslina mergaitės ar jai buvo į veidą suduota 2 kartus ir vieną kartą į kairį šoną, mergaitė, mergaitė tai patvirtina. Policijos pareigūnai užsirašo moters sutuoktinio duomenis ir pasiūlo jai eiti į tarnybinį automobilį parašyti pareiškimą. Taip pat pareigūnė pasiteirauja dėl kokios priežasties kilo konfliktas, moteris nurodo, kad dėl telefono. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 (1 t., b. l. 51-53, 54).

Tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad 2023-02-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. Iš mamos E. G. priimtas pareiškimas, dėl dukters G. G. sumušimo, kurią sumušė tėvas T. G.. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji G. G. buvo susijaudinusi, jautė baimę, verkė, akivaizdžių sužalojimų nesimatė (1 t., b. l. 55-56).

2023-03-28 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2023-02-02 21.07 val. skambučio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garo įraše užfiksuota skambinusi moteris – E. G., kuri pranešė, kad blaivus sutuoktinis sumušė jų nepilnametę dukrą, mušė rankomis ir spardė kojomis. Vyras E. G. nemušė, norėjo jai suduot. Mergaitė puolė ginti, ir jis puolė ant dukters. Jis išvažiuoja jau, bėga. Reikia skubios policijos pagalbos (1 t., b. l. 62-63, 64-66).

2023-02-08 tarnybiniame pranešime dėl atlikto pokalbio su mažamete nukentėjusiąja G. G. nurodyta, kad siekiant gauti būtinus ir esminius duomenis apie įvykio aplinkybes, vadovaujantis 2018-06-19 generalinės prokuratūros raštu Nr. 17.2.-3480, dalyvaujant mamai E. G., buvo atliktas pokalbis su mažamete nukentėjusiąja G. G., gim. (-), kuri nurodė, 2023-02-02 vakare, namuose tarp mamos ir tėčio kilo konfliktas, tėtis norėjo iš mamos paimti savo mobilaus ryšio telefoną, o mama jam jo nedavė. Ji norėjo patraukti tėtį nuo mamos, ir ji nugriuvo ant grindų, tačiau neužsigavo. Tuomet tėtis ranka ir kumščiu sudavė jai į veidą bei vieną kartą įspyrė į kairį šoną, dėl ko jai labai skaudėjo. Mergaitės teigimu tėtis buvo blaivus, prieš mamą jis fizinio smurto nenaudojo (1 t., b. l. 67-69).

Tarnybiniame pranešime dėl iš GMP kvietimo kortelės gautos informacijos apie G. G. nurodyta, kad 2023-02-02 adresu (-), buvo iškviesti greitosios pagalbos medicinos darbuotojai dėl medicininės pagalbos suteikimo G. G.. 2023-03-22 buvo išsiųstas raštas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl 2023-02-02 greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės pateikimo. Gautoje G.G . greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje yra nurodyta : "Pasak pacientės ir jos mamos, ją užpuolė tėtis, trenkė į veidą ir šoną, nes ji gynė mamą. Sąmonės praradusi nebuvo. Šonkauliuose krepitacija nejaučiama. Ant veido mėlynių nubrozdinimų nestebima. Į ligoninę mama transportuoti pacientę atsisakė. Pacientė ir jos mama informuotos atidžiai sekti pacientės būklę, jai blogėjant nedelsiant kreiptis į GMP/SPS. Nustatyta diagnozė: skausmas, nepatikslintas" (1 t., b. l. 73-75).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad sudavė dukrai per veidą. Spyrė į šoną.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl smurtavimo mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu ir fizinio skausmo jai sukėlimo įrodyta liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog T. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš mažametę, panaudodamas fizinį smurtą, jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 23-27, 32-33), nedirba (2 t., b. l. 38-39), Priklausomybės ligų registre neįrašytas, Psichikos sveikatos registre registruotas (2 t., b. l. 37). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, artimą sankcijos vidurkiui (49 straipsnis).

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose, t. y. įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei ankščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra mažametės nukentėjusiosios G. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 150-151, 152-154). Ieškinyje nurodyta, kad pavartotas smurtas sukėlė vaikui fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai G. G. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį skausmą, todėl nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad smurtas prieš mažametę dukrą, kilusias pasekmes – dėl smurto buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti, medikų pagalbos nukentėjusiajai neprireikė, nusikaltimu turtinė žala sveikatai taip pat nepadaryta, į tai, kad smurtą ji patyrė iš artimo žmogaus, saugioje laikytoje aplinkoje – namuose, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiajai G. G. priteistina 350 eurų neturtinės žalos. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiosios partirtiems išgyvenimams. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis), kitoje dalyje G. G. civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 15-17), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vokai su CD laikmenomis, paliktini toliau saugoti byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad mažametei nukentėjusiajai G. G. buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ją atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė (2 t., b. l. 70). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje yra 236,66 Eur. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovė dalyvavo teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas ir išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą T. G. atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam T. G. šiuos įpareigojimus:

- viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos G.G . likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. G. 236,66 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 66 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vokai su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.