Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-2664-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2A-2664-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00008-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
V. R.
Ieškovas
D. R.
Civilinė byla Nr. 2A-2664-577/2013(Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00008-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 74.2.4.; 78.2.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą priteisiant iš V. R. išlaikymą sūnui A. R. (A. R.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant per mėnesį po 500 Lt. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos ir tęsti iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2009 m. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abipusiu sutarimu. Teismas minėtoje byloje patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovas buvo įsipareigojęs skirti savo sūnaus išlaikymui po 250 litų, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovės nuomone, kadangi nuo minėto teismo sprendimo praėjo daugiau kaip treji metai ir per tą laikotarpį vaikas užaugo bei pasikeitė pragyvenimo lygis (minimali mėnesinė alga išaugo iki 1000 Lt), taip pat kylant kainoms išaugo ir vaiko poreikiai, todėl priteistas išlaikymo dydis keistinas, kaip prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams bei neatitinkantis pragyvenimo lygio. Ieškovė nurodė, kad nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasikeitė ir atsakovo materialinė padėtis, t.y. ištuokos metu jis buvo bedarbis, o šiuo metu – dirbantis. Ieškovės vertinimu, vieno mėnesio ieškovės sūnaus išlaikymo išlaidos turėtų sudaryti iš viso apie 1070 Lt, todėl atsakovas bent jau lygiais pagrindais turėtų prisidėti prie visų sūnaus būtinų poreikių patenkinimo, kas sudarytų per mėnesį 500 Lt. Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais.

Atsakovas V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė; į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2030-562/2009 nepilnamečiam šalių sūnui priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R. po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-03 iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad 250 Lt dydžio išlaikymas nėra pakankamas užtikrinti net būtiniausius vaiko poreikius, bei kad nuo 2013-01-01 minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt ir tokio dydžio suma neviršija vaiko išlaikymui reikalingo realaus lėšų dydžio, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti net minimalius vaikų poreikius tenkinančio išlaikymo, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimu priteistą išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-01-03, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atlyginimas yra tik 950 Lt, kad jis su mama padeda sūnui materialiai, kad sūnus nemažai laiko vasarą praleidžia pas jį, todėl jis nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu.

Ieškovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad būtų gaunamos pakankamos pajamos vaikų išlaikymui, o atsakovas savo sūnaus išlaikymui skyria tik minimalias lėšas. Ieškovė pažymi, jog įstatymas numato abiems tėvams vienodas pareigas auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Pasak ieškovės, tai, kad atsakovas neturi pajamų, negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovės vertinimu, atsakovo apeliacinis skundas neturi jokio teisinio pagrindo, todėl yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką – A. R., kuriam yra suėję 17 metų, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), 11 kl. (b.l. 8, 10, 46-47). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 250 Lt kas mėnesį (b.l. 6). Ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1200 Lt (b.l. 20, 25-26), ji turi 1 transporto priemonę, kuri atiteko dalijantis turtą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą (b.l. 6, 28, 35), nekilnojamojo turto (b.l. 27-28). Atsakovas turi 4 transporto priemones, iš kurių viena yra atsakovo įgyta po šalių santuokos nutraukimo (b.l. 6, 35), atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio 2 nekilnojamieji objektai – žemės sklypai – yra įgyti atsakovo po santuokos nutraukimo (b.l. 6, 31-34), atsakovas dirba, mėnesio pajamos yra apie 1000 Lt (b.l. 29-30).

Byloje yra kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliantas iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia tik viena aplinkybe, kad jo mėnesinės pajamos sudaro tik apie 950 Lt, todėl jis neturi galimybių skirti didesnę sumą sūnaus išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčijo tos aplinkybės ir neįrodinėjo, kad sūnaus poreikiams reikalinga mažesnė suma.

Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str., CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str. 1 d. vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2030-562/2009 nepilnamečiam šalių sūnui buvo priteista po 250 litų, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. CK 3.201 str. yra įtvirtina galimybė teismui pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Pabrėžtina, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Pastebėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Taip pat pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turi galimybę gauti didesnes pajamas.

Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančio tėvo. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui pakeisti ankstesniu sprendimu atsakovui nustatytą sūnaus išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad sūnaus poreikiai nuo santuokos nutraukimo išaugo, atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių, padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), todėl ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (250 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, atsakovas net neginčija tos aplinkybės, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pakartotinai pastebėtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Dėl nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padidintas šalių sūnaus išlaikymo dydis iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka vaiko teisėtus interesus, atitinka vaiko ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 250 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 73), kurios ir priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič