Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. balandžio 25 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, nuo lubų byrėjo kalkės, nuo sienų luposi dažai, nuolat buvo šalta, drėgna ir tamsu (todėl jam nuolat perštėjo akis). Tualetas įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, žeminama garbė ir orumas. Tualete nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio ir higienos priemonių lentynėlės. Dėl sumontuotų grotų, nebuvo galima atidaryti ar uždaryti lango, o žiemos metu atidarius langą, kameroje būdavo šalta. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsirado (duomenys neskelbtini), jautėsi kankinamas, patyrė nepatogumų, garbės ir orumo pažeminimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,13 kv. m iki 18,7 kv. m ploto. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kameroje nebuvo nepertraukiamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl pareiškėjo kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams.Paaiškino, kad Šiaulių TI buvo pastatytas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti įstaigos neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų yra nepagrįstos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.Teismas rėmėsi Įsakymo 1.3.1 punktu, taip pat nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. balandžio 25 d., Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m), Nr. 20 (plotas 18,69 kv. m), Nr. 55 (plotas 18,77 kv. m), Nr. 7 (plotas 21,98 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kamerose, nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau tokias aplinkybes nustatyti iš minėtos pažymos galima ne visada. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tenka atsakovo atstovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 1 dieną buvo laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje jam teko mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Atitinkamai Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl higienos normų reikalavimų pažeidimo, rėmėsi Higienos norma HN 76:2010. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis ir į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.). Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ aprašytos patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Iš šio aprašymo matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, rėmėsi Šiaulių TI pažyma „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, kurioje nurodyta, jog sanitarinio mazgo zona yra atitverta nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Teismo vertinimu, šis sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio tokiu būdu nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, todėl teismas konstatavo pareiškėjo privatumo, jam naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, pažeidimą. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos pablogėjimo (susirgo (duomenys neskelbtini)) ir išanalizavęs pareiškėjo sveikatos istoriją, padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sirgo jau nuo 2014 metų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu.Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros ploto normą vienam asmeniui, tik 1 dieną. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, atsirado ne dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą).Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pripažino, jog sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies buvo atskirta taip, kad lieka neužtikrintas jame esančio asmens privatumas, be to, iš tualeto sklido nemalonus kvapas. Šios aplinkybės sukėlė jam neigiamų išgyvenimų, kas yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jo teisė į minimalų kameros plotą buvo pažeista 1 dieną, kas įrodo, kad jo teisės nuolat buvo pažeidžiamos, t. y. Šiaulių TI ir jo pareigūnų neteisėtus veiksmus.Pažymi, kad 2014 m. dėl tokių pačių pažeidimų jau kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, teismo posėdžio metu pastebėjo atsiradusį (duomenys neskelbtini) ir apie tai nurodė teismui, tačiau teismas pažymėjo, jog dėl šios aplinkybės jis turi kreiptis į teismą su nauju skundu, ką jis ir padarė šioje administracinėje byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino jam nepalankiu būdu, todėl jis prašo apeliacinės instancijos teismo išsireikalauti informaciją, kada jis pirmą kartą kreipėsi į medicinos punktą dėl minėto susirgimo. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Akcentuoja, kad apeliantas nedetalizuoja aplinkybių, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, taip pat niekaip nepagrindžia priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmų ar neveikimo bei patirtos neturtinės žalos egzistavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. balandžio 25 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu – pripažinimu, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nuomone, jo patirta neturtinė žala (kilusi dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nustatytų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų – neužtikrinto jo privatumo naudojantis tualetu, nemalonaus kvapo, sklindančio iš tualeto, taip pat 1 dieną pažeistos jo teisės į minimalų kameros plotą) turėtų būti atlyginta pinigais, priteisiant 10 000 Eur dydžio sumą. Juo labiau, kad dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų jis susirgo – užsikrėtė (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija, vertindama šios Nutarties 16 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1274-394/2015 nustatė, kad šis teismas pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 23 d. priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais (2 500 Eur). Šis teismas sprendime nurodė, kad „iš pareiškėjo R. G. asmens sveikatos istorijos (52-110 b. l.) matyti, jog pareiškėjas visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuolat skundėsi sveikatos pablogėjimu (<...> nagų pakitimais ir kt.) jam diagnozuotas <...> (duomenys neskelbtini), kuris nustatytas 2015-01-13 laisvės atėmimo vietų ligoninėje (108 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad pareiškėjas kai kuriomis ligomis susirgo laikomas Šiaulių TI, ir tai, kad jis visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiškėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma).“ Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio taip pat įvertino analizuojamą aplinkybę konstatuodamas, kad „dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata.“Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendime liko neįvertina jo nurodyta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini). Priešingai, ši aplinkybė buvo įvertinta, taip pat buvo konstatuota, kad šia liga pareiškėjas susirgo iki 2015 m. sausio 13 d., kai ji buvo diagnozuota, taip pat minėta aplinkybe buvo vadovaujamasi nustatant lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nesirėmė pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl (duomenys neskelbtini), nes šia liga jis susirgo iki laikotarpio, kuriuo atsirado nagrinėjamoje administracinėje byloje prašoma atlyginti žala, taip pat netenkintinas pareiškėjo prašymas išreikalauti informaciją, kada jis pirmą kartą kreipėsi į medicinos punktą dėl minėto susirgimo.Teisėjų kolegija, vertindama šios Nutarties 15 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui 1 dieną teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, visą pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laiką (iš viso 76 dienas, b. l. 30–32) buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, taip pat jam teko kęsti nemalonų kvapą, sklindantį iš tualeto. Atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl Nutarties 25 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑836/2014).Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais.Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.). Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 180 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. G. skundą tekinti iš dalies iš dalies.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.