- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-25-581/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
- 25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų. Į bausmės laiką įskaityta viena para išbūta laikinajame sulaikyme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirta intensyvi priežiūra – E. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyta, jog E. M. privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priemimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 25 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1860 eurų – konfiskavimas.
Priteista iš E. M. nukentėjusiajam V. Š. 130 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 24 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat ir neblaiviems asmenims, (duomenys neskeltini) miesto gatvėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Renault Clio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iki kol 2020 m. birželio 24 d. apie 23.30 val. (duomenys neskeltini) sukėlė eismo įvykį ir buvo patikrintas policijos pareigūnų bei jam nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra 23.56 val. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskeltini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskeltini), nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o 2020 m. birželio 25 d. 00.12 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį – sutrumpinti skirtą arešto bausmės laikotarpį iki 30 parų, taikant BK 64¹ straipsnį, nustatyti galutinę arešto bausmę – 20 parų; sutrumpinti arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 3 mėnesių ir netaikyti intensyvios priežiūros; sutrumpinti specialiosios teisės terminą iki vienerių metų bei atmesti nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį.
2.1. Nurodo, kad paskirta arešto bausmė prieštarauja BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kadangi teismui konstatavus tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, negalėjo skirti 60 parų arešto bausmės, nes toks bausmės dydis aiškiai prieštarauja materialiosioms teisės normoms. Arešto bausmės dydis turi būti pakeistas ir nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis;
2.2. Taip pat skunde teigia, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta norma, niekaip nekoreliuoja su intensyvios priemonės taikymu, įgyvendinant bausmės tikslus, paskirtis (BK 41 straipsnis) ar siekiu padėti įgyvendinti bausmę (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl naikintinas nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas dėl intensyvios priežiūros taikymo. Taip pat teismas, numatydamas nuteistajam prievolę būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val., neatsižvelgė į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus – nuteistasis nėra nepilnametis, kurio buvimas nuo 21 val. gal ir gali būti pateisinamas, siekiant prevencinių tikslų, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tokio laiko nustatymas yra ydingas ir pažeidžiantis teisės normos taikymo principus, elementarius protingumo kriterijus ir žmogaus teises, kadangi pertekline tvarka yra ribojama dirbančio saugusiojo asmens judėjimo teisė.
2.3. Pabrėžia, kad teismas nemotyvavo ir svariais, neginčijamais argumentais nepagrindė tokio ilgo (9 mėnesių) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, kai minimalus yra 3 mėnesiai, o maksimalus – 1 metai (BK 75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į veiką, nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis yra neteistas, dirbantis, 3 mėnesių termino visiškai pakanka pasiekti visus nuteistojo atžvilgiu keliamus kontrolės, užkardymo ir prevencinius tikslus.
2.4. Skunde akcentuoja, kad nuteistajam taikyti artimą maksimaliam teisės vairuoti atėmimo terminą nėra jokių pagrindų, nes nuteistasis tik neženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą 1,51 promilių girtumo laipsnį.
2.5. Pažymi, kad nuosprendis yra prieštaringas, kadangi nuosprendyje nurodyta, kad „veika dalyje dėl autoįvykio sukėlimo ir vairavimo be teisės vairuoti nagrinėjama Administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka. Šioje byloje vertinimo dalykas yra tik transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (kai girtumas virš 1,51 prom.)“, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad yra nuspręsta priteisti nukentėjusiajma V. Š. 130 eurų turtinei žalai atlyginti. Teismas ingnoruoja Administracinių nusižengimų kodekse numatytą galimybę nukentėjusiajam asmeniui pareikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir tokie klausimai išsprendžiami ne baudžiamajame procese, kurio ribas nustato pareikštas kaltinimas (BPK 255 straipsnis), o administracinėje teisenoje. V. Š. nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju ir šios procesinės klaidos neištaisė prokuroras, o teismas ją ingnoravo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad apgadintas automobilis nėra V. Š. asmeninė nuosavybė, o priklauso juridiniam asmeniui, bei buvo perduotas (galimai be teisėto teisinio pagrindo) visiškai kitam – trečiajam asmeniui M. S., nesusijusiam su UAB „G.“, kuris ir naudojosi tuo automobilliu. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą fiziniam asmeniui, pažeidė tiek procesinį įstatymą, tiek materialinės teisės normas, t. y. normas, susijusias su žalos priteisimu ne tam asmeniui, kuris gali būti teisėtas civilinis ieškovas procese (netinkamas civilinis ieškovas – neturintis teisės reikšti civilinio ieškinio).
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Lomonienė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:
3.1. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, stadiją, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino nuteistojo asmenybę. Nuosprendyje nurodyti motyvai, kodėl E. M. parinkta ne švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmės rūšis – bauda, o areštas. Nurodyti motyvai, kodėl parinkta ilgesnė arešto nei bausmės vidurkis trukmė, o būtent: nors E. M. nuo 2009 m. birželio 30 d. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau ją vairuoja, sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos.
3.2. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į E. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo laiką, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą 9 mėnesiems, taikant intensyvią priežiūrą bei nustatė, jog E. M. privalo būti nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., motyvuodamas tuo, jog tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Skundo teiginiai apie protingumo kriterijų ir žmogaus teisių pažeidimą turėtų būti įvertinti kaip deklaratyvūs, nes skunde nėra jokių duomenų, kaip konkrečiai nustatytas priežiūros laikas kenkia E. M.. Be to, kontroliavimo laikas gali būti koreguojamas E. M. pateikus pagrįstą prašymą (pvz. apie darbo laiką, vietą ar pobūdį).
3.3. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas 4 metams nėra maksimalus, kaip yra nurodyta apeliaciniame skunde, kadangi maksimalus terminas, nurodytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, yra penkeri metai. Iš skundo motyvų galima suprasti, kad, apelianto nuomone, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėtų priklausyti nuo jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau tokia nuomonė yra teisiškai nepagrįsta. BK 67 straipsnyje yra nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl pagrįstai atsižvelgta į E. M. asmenybę (sąmoningai, ilgą laiką, neturėdamas teisės vairuoti, naudojasi automobiliu, daro pažeidimus, nėra jokių duomenų, kad būtų bandęs vėl įgyti teisę vairuoti automobilį ir tai daryti teisėtai), todėl griežtesnės (ilgesnės trukmės) baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra adekvatus ir neabejotinai proporcingas padarytai veikai ir gali padaryti teigiamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį nuteistajam.
3.4. Nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas priėmė sprendimą priteisti iš apelianto nukentėjusiajam V. Š. 130 eurų turtinei pažai atlyginti, todėl atmesti šį ieškinį, kaip prašo E. M., nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti trumpesnę arešto bausmę, trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir netaikyti intensyvios priežiūros, taip pat sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir atmesti nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokių nuteistojo prašymų nėra pagrindo.
7. E. M. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė areštą 60 parų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė galutinę bausmę – areštą 40 parų.
8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. M. skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos trukmę, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. M., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 punktas), į jo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog apeliantas nuo 2009 m. birželio 30 d. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kurių padarymą paskirtų baudų geranoriškai nemoka, nėra duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas iš individualios veiklos.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijoje numatytą arešto bausmę ir jos trukmę nustatydamas didesnę nei įstatyme nustatytas šios bausmės skiriamos už nesunkius nusikaltimus vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), taip pat nustatydamas galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam E. M. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo atveju trumpinti arešto bausmę, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaip yra prašoma skunde nėra pagrindo. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).??? Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus dėl savo sprendimo, todėl pripažįstama, jog įstatymo reikalavimų nepažeidė. Juolab, kad iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įykio vietos) E. M. nuo 2009-06-30 iki 2012-06-29 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 125), tačiau duomenų, kad apeliantas būtų bandęs vėl įgyti teisę vairuoti transporto priemones, byloje nėra, o priešingai bylos duomenys nurodo, kad E. M., ignoruodamas jo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teigiamų išvadų nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, nesilaiko įstatymų ir toliau sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 136–140). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja apeliantą, todėl apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jas atsižvelgė ir priėmė teisingą sprendimą tiek dėl bausmės rūšies, tiek dėl jos trukmės.
10.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos bausmės dydžiui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos teisingai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tokių aplinkybių šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliantas teisiamas pirmą kartą bei jo socialinius, darbinius ryšius, padarė išvadą, kad bausmės tikslus, kuriuos kelia baudžiamasis įstatymas galima pasiekti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant apeliantui intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1, 4 ir 7 dalys). Apelianto skundo argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo yra niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad apelianto Kelių eismo taisyklių ignoravimas pasižymi sistemingumu ir piktybiškumu (nutarties 10 punktas). Paminėti duomenys rodo apelianto niekinamą požiūrį į transporto eismo saugumą, jam skiriamų poveikio priemonių nepaisymą, todėl pripažinti, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir tuo pačiu intensyvios priežiūros institutas yra nustatyti neteisingai nėra pagrindo. Be to, BK 75 straipsnio 1 dalyje (2019 06 27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija (nuo 2020 07 01)) nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Esant šiam arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto reglamentavimui, niekuo nepagrįstais pripažįstami, todėl atmetami apelianto skundo argumentai dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos normos nekoreliavimo su intensyvios priemonės taikymu, įgyvendinant bausmės tikslus, paskirtis (BK 41 straipsnis) ar siekiu padėti įgyvendinti bausmę (BK 67 straipsnio 1 dalis). Skundo teiginiai apie protingumo kriterijų ir žmogaus teisių pažeidimą pripažįstami deklaratyviais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai nustatytas priežiūros laikas pažeidžia apelianto teises.
12. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminu ketveriems metams ir prašoma jį sutrumpinti iki vienerių metų. Nurodoma, kad nuteistasis tik neženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą 1,51 promilių girtumo laipsnį, todėl specialios teisės atėmimo terminas turi būti sutrumpintas iki minimalaus. Pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra.
13. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis) (2019 01 11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija (nuo 2019 04 01)).
14. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
15. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Kaip jau minėta pirmiau, E. M. ne pirmą kartą baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam jau buvo taikytos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad jos nebuvo pakankamai efektyvios, nes jis ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles bei padarė tyčinį nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma, tuo pačiu jas įvertinus ir apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių – tai, jog yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, kontekste, tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su visuomenės saugumu, įvertinus ir prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – ketveri metai, yra teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
16. Baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog būtent V. Š. (UAB „G.“ vadovui, kuris automobiliu naudojasi asmeniškai ir kuris automobilį tvarko, prižiūri, o esant poreikiui remontuoja) dėl automobilio VW Polo valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) apgadinimo buvo padaryta turtinė 130 eurų žala (1 t., b. l. 47-49). Tokia išvada daroma, įvertinus nukentėjusiojo V. Š. parodymus (1 t., b. l. 39-40), jog šiuo atveju dėl 2020 m. birželio 24 d. įvykusio automobilio apgadinimo automobilį remontuoja jis (V. Š.) iš savo asmeninių lėšų ir žala padaryta ne įmonei, o jam (V. Š.). Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą V. Š., nei procesinio įstatymo, nei materialinės teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto V. Š. statuso ir nepagrįstai tenkinto 130 eurų turtinės žalos civlinio ieškinio yra atmetami.
16.1. Apeliantas nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuosprendyje taip pat įvardinti ir 2020 m. birželio 24 d. vairavimo esant neblaiviam padariniai – eismo įvykio sukėlimas. Pripažinti, jog nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio sukėlimo nurodytos nepagrįstai, nėra pagrindo, kadangi tai turi reikšmės žalos atlyginimo klausimui spręsti. Juolab, kad žala nukentėjusiajam V. Š. buvo padaryta.
17. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.