Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-961-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
1-961-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28383-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-961-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28383-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 11 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28383-19 medžiagą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. K. 2019 m. liepos 5 d. apie 21.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę B. K., o būtent virtuvėje sudavė jai du smūgius į galvą, po to verandoje pargriovė ją ant lovos, gulinčią prispaudė savo kūnu ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į sprandą, ne mažiau du smūgius į kairį šoną ir ne mažiau du smūgius į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje.

Kaltinamasis J. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad B. K. – jo sutuoktinė, jie gyvena name (duomenys neskelbtini). Sutaria abu gerai, pykstasi tik dėl buitinių smulkmenų. Įvykio dieną jis namuose su kaimynu išgėrė du 0,5 l talpos butelius degtinės. Vakare tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, nes sutuoktinė išvadino jį „pijoku“, sakė, kad paskambins policijai, todėl jis norėjo atimti iš jos mobilųjį telefoną. Sutuoktinė, pasiėmusi telefoną, nuėjo į virtuvę. Kas vyko virtuvėje ir po to verandoje, kaltinamasis pasakyti negali, nes dėl girtumo neprisimena, ar sudavė sutuoktinei kumščiu smūgius į galvą, sprandą, šoną ir ranką, bet jeigu nukentėjusioji taip sakė, tai taip ir buvo. Patikslinti konflikto aplinkybių negali, nes atsimena tik tai, kad jo sutuoktinė išbėgo iš namų pas kaimynus ir po to atvyko policijos pareigūnai, jis buvo sulaikytas bei pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Po kelių dienų kaltinamasis matė ant sutuoktinės rankos kraujosruvas. Dėl to, kad smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, jaučia didelę gėdą ir gailisi, sutuoktinės atsiprašė (b. l. 77–78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. K. 2019 m. liepos 6 d. 01.02 val. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad jos sutuoktinis J. K. konflikto metu kumščiu sudavė jai ne mažiau du smūgius į galvą ir į sprandą, taip pat sudavė į krūtinę ir daug kartų trenkė jai į rankas, grasino ją užmušti. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Prašė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–4).

Policijos pareigūnės A. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 22.25 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad B. K. sumušė jos vyras. Nuvykus nurodytu adresu, B. K. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis J. K.. Ant moters abiejų rankų matėsi kraujosruvos. Tuo metu J. K. buvo sulaikytas policijos ekipažo AP-1822 ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio metu J. K. buvo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0136“, patikros sertifikato Nr. 0972407, J. K. buvo nustatytas 3,40 promilės girtumas. B. K. buvo blaivi (b. l. 27).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 16–26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji B. K. parodė, kad su sutuoktiniu J. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimę vaikai jau suaugę, gyvena atskirai. Sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2019 m. liepos 5 d. vakare jis eilinį kartą buvo neblaivus. Ji buvo miegamajame kambaryje, esančiame antrame namo aukšte. Apie 21.30 val. J. K. atėjo į kambarį ir pradėjo prie jos kabinėtis dėl telefono. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę namo pirmame aukšte, bet kaltinamasis atėjo jai iš paskos ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis kumščiu sudavė jai du smūgius į galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, galvoje buvo guzai. Ji nubėgo į verandą, bet kaltinamasis sekė iš paskos ir ją pastūmė iš nugaros pusės, dėl ko ji suklupo ant lovos, tada kaltinamasis visu kūnu ją užgulė ir sudavė jai kumščiais ne mažiau du smūgius į sprandą ir ne mažiau du smūgius į kairį šoną, pataikė ne mažiau du kartus ir į kairę ranką. Dėl visų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Po to kaltinamasis, suplėšęs jos liemenės kišenę, atėmė telefoną ir tik tuomet nuo jos nulipo. Ji nubėgo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė sutuoktinį. Prieš ją sutuoktinis smurtavo jau ne pirmą kartą. Civilio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime ji nereikš (b. l. 35–37).

2019 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. G 608/2019 (06) patvirtina, kad B. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, už kairės ausies, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, šie sužalojimai galėjo būti padaryta kietu buku daiktu tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių, tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę B. K., t. y. sudavė jai du smūgius į galvą, pargriovė ant lovos, kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į sprandą, ne mažiau du smūgius į kairį šoną ir ne mažiau du smūgius į kairę ranką, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad J. K. smurtavo sutuoktinės B. K. atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 29 d., tačiau iš nukentėjusiosios pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, taip pat policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, specialisto išvados, kitų bylos dokumentų matyti, kad nusikalstama veika padaryta 2019 m. liepos 5 d., todėl teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo datą, kad veika padaryta 2019 m. liepos 5 d., toks kaltinimo patikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir iš esmės jos nekeičia, kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 95).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis J. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 86–87). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 88), dirba (b. l. 93). Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (b. l. 92). Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 6 d. 0.20 val., iš sulaikymo paleistas 2019 m. liepos 6 d. 12.15 val. (b. l. 66, 83), šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81–82) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę J. K. laikiną sulaikymą 2019 m. liepos 6 d., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė