Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimas

2020-07-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-369-1065/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-24
Bylos Nr.
e2YT-369-1065/2020
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00652-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Kristina Jurevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. O., G. A., A. M., V. P., R. A., S. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto Bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-369-1065/2020 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00652-2019-4Procesinio sprendimo kategorijas: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 24 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant pareiškėjai D. O., G. A., A. M. ir V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. O., R. A., G. A., S. B., A. M. ir V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto Bankas, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos P. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdami faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, jame nurodydamas, kad pareiškėjai nepateikė konkrečių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad palikėjos palikimas jų buvo priimta faktiniu valdymu, per CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jos mirties momento. Be to, motinos mirties momentu, pareiškėjai nebuvo sulaukę pilnametystės, todėl savarankiškai į mirusiosios atsiradusį palikimą negalėjo įgyvendinti savo paveldėjimo teisių. Dėl to, VĮ Turto banko nuomone, jie turėtų patikslinti savo patikslintą pareiškimą šiuo aspektu. Pareiškėjų patikslintą pareiškimą dėl P. U. palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, jame nurodydamas, kad VMI prie FM iki 2015 m. gegužės 2 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą P. A., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po P. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pareiškėjai, pradėdami paveldimą turtą valdyti, VMI prie FM neprieštaraus prašymo dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui. Teismo prašo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. O. paaiškino, kad prašo atstatyti teisę į motinos palikimą. Ji antra pagal amžių, visi vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai, jai buvo 13 metų. Tuo metu rūpėjo pasirūpinti savimi. Ji ten gyveno, kol baigė vidurinę mokyklą. Mama turėjo šešis vaikus, buvo sudariusi dvi santuokas. Mamai mirus, vaikais rūpinosi močiutė, taip pat persikėlė gyventi ir teta. Močiutė jokių teisinių dalykų dėl paveldėjimo nepradėjo, apie tai, kad juridiškai pastatai gali priklausyti kam nors kitam, net nebuvo pagalvota. Ji nuo 18 metų mokėsi institute, grįždavo pas močiutę, pinigų susitvarkyti palikimą neturėjo, nes pragyvendavo iš stipendijos. Kai mama mirė, močiutei buvo 73-eji metai, o močiutė mirė 86-erių metų amžiaus. Faktiškai tame name kas nors iš vaikų visą laiką gyveno. Ji pati, po to, kai išvyko studijuoti, tame name pastoviai nebegyveno. Buvo pradėti tvarkyti palikimo dokumentai, bet nebuvo įregistruoti, nes vis pritrūkdavo kokio dokumento. Niekas nėra jokių pretenzijų į palikimą pareiškęs. Kadangi buvo dvi santuokos, o prieš mirtį mama su antruoju vyru išsiskyrė, tai buvo teismo sprendimu padalinta.

Pareiškėjas G. A. paaiškino, kad jis tame name gyveno iki 16-kos metų, po to išvyko mokytis į M.. Buvo grįžęs gyventi po savo vedybų ir ten pragyveno dar pusantrų metų. Mamai mirus, jam buvo 11 metų, po mamos mirties jis šiame name gyveno su močiute. Jis save laikė to turto savininku, niekas nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų. Tame name gyvendavo kas nors iš vaikų, jokių ginčų nekildavo. Jei kuriam reikėdavo gyventi, tas įsikeldavo ir gyvendavo, jokių pretenzijų nekildavo.

Pareiškėja A. M. paaiškino, kad jai buvo šeši metai, kai mama mirė. Tame name ji pragyveno 24 metus. Jokių pretenzijų iš kitų paveldėtojų į tą turtą nebuvo.

Pareiškėja V. P. paaiškino, kad jokių nusiskundimų nebuvo, jai buvo šeši metai, kai mama mirė, ji yra dvynė su seserimi. Mano, kad šis turtas priklauso visiems pareiškėjams, kam reikėjo, tas ten ir gyvendavo. Tapus pilnamete, negalvojo, kad reikia kreiptis į notarą įteisinti palikimą. Iš jokių institucijų jokių pretenzijų dėl paveldimo turto nėra gauta. Kas gyvendavo, tas tuo metu ir remontuodavo. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš gimimo įrašų kopijų matyti, kad D. A. (O.), R. A. ir G. A. tėvai yra P. A. ir S. A. Iš sutuoktuvių liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė U. P. ir A. P. Iš ištuokos liudijimo kopijos matyti, kas U. P. ir U. P. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). U. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad U. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro liudijime nurodytą, kad Pakruojo rajono 1-me notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla po U. P. mirties (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad P. U. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.: dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas (2 vnt.), kurių unikalus numeris.

Iš pažymos apie P. U. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 metų Civilinis kodeksas. Šio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai nustatyti ir 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik to paties straipsnio 3 dalimi nustatytas trumpesnis – trijų mėnesių terminas jiems atlikti.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjų D. O., R. A., G. A., S. B., A. M. ir V. P. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir pareiškimas tenkintinas.

Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka.

Atsisakymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdami faktiškai jį valdyti, kurį pareiškėjai praleido ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, pažeistų pareiškėjų interesus. Tai, kad pareiškėjų atstovai pagal įstatymą ar globėjai, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjams.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai įrodinėdami, kad po savo mamos P. U. mirties priėmė palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, jog po mamos mirties visi vaikai buvo nepilnamečiai ir liko gyventi jų mamai nuosavybės teise priklausiusiame name ir taip faktiškai paveldėjo mirusios mamos turtą, pradėdami jį valdyti, taip pat paveldėjo po mamos mirties jos asmeninius daiktus. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nėra žinoma priežastis, kodėl kartu su jais gyvenusi ir juos prižiūrėjusi močiutė nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjų pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjai, būdami nepilnamečiais, po motinos P. U. mirties liko toliau gyventi tame pačiame name, juos augino ir prižiūrėjo močiutė. Nustatant, ar įpėdinio veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, vertintinas ir įpėdinio elgesys su turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Pareiškėjai nurodė, kad minėtame name, ne tik būdami vaikais, bet ir sulaukus pilnametystės kažkuris likusiame name atitinkamais laikotarpiais gyvendavo, juo naudodavosi ir jį prižiūrėdavo pasitardami, bendromis pastangomis. Namą prižiūrėjo, pagal išgales remontuodavo, mokėjo mokesčius ir kt. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog pareiškėjai palikimą priėmė, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50–5.51 straipsniais, CPK 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos P. U., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdami faktiškai jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Jurevičienė