Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. (toliau – G. A.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimo G. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda už tai, kad 2017 m. balandžio 10 d., apie 22 val. 38 min., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, prisistatydamas kitu asmeniu ir nurodydamas, kad jis yra tvirkinamas.Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda, šioje dalyje priimant naują sprendimą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais; prie administracinio nusižengimo bylos prijungti rašytinius dokumentus.Apelianto teigimu, apie teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama jo administracinio nusižengimo byla, vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, tačiau jis nežinojo, kad turi teisę prašyti atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, nes susirgo, jam pakilo aukšta temperatūra, teko kreiptis į gydymo įstaigą, kur atlikus tyrimus, jam buvo diagnozuotas bronchinis susirgimas, paskirtas gydymas antibiotikais. Dėl šių priežasčių apeliantas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo bei dokumentų apie savo sveikatos būklę, jam nustatytą neįgalumą bei itin sunkią jo materialinę padėtį. Todėl, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti pažeidėjo asmenybės, t. y. kad nuo vaikystės jis yra neįgalus, gydytojų prognozė pasveikimo atžvilgiu – nepalanki. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, iki 2055 m. sausio 29 d. jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Jis yra remiamas ir pilnai išlaikomas valstybės lėšomis, t. y. jo pajamas sudaro tik neįgaliojo pašalpa, kuri tesiekia 200 eurų per mėnesį. Be to, apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos jam suteiktame socialiniame būste, dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės rasti jokio darbo ir užsidirbti papildomai pajamų, neturi jokių artimų giminaičių, kurie galėtų paremti jį materialiai. Nuosavybės teise taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto, tarp jų ir transporto priemonių, į kuriuos būtų galimybė nukreipti baudos išieškojimą. Neturėjo galimybės sukaupti ir santaupų, iš kurių galėtų sumokėti jam paskirtą baudą. G. A. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ne tik jo asmenybę, bet ir padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei paskyrė per griežtą nuobaudą. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos jam taikymas, apelianto vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bei visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. pakeičiant piniginę baudą nemokamais viešaisiais darbais. Juo labiau, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo. Pabrėžiama, kad pagal jam nustatytą nedarbingumo lygį jis yra iš dalies darbingas, kas kliūčių skirti jam viešuosius darbus, nesudarytų. Pagal savo sveikatos ir fizinę būklę, G. A., jo paties teigimu, galėtų atlikti daugelį ne itin fiziškai sunkių darbų.Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į G. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo bei jo kvalifikavimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl G. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, neturi teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik G. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, prašant ją pakeisti viešaisiais darbais, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje dalyje, G. A. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimų nevertindamas (ANK 652 straipsnis).Kaip numato ANK 493 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skundžiamu nutarimu G. A. ir buvo pripažintas kaltu, priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą G. A., atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas veikiant tiesioginės tyčios forma, jo asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), ir paskyrė G. A. baudą, artimą ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo G. A. motyvams ir sprendžiant G. A. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, vis tik akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, apeliantas dar 2016 m. spalio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu už iš esmės analogiškų veiksmų atlikimą (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį), už ką jam taip pat buvo paskirta piniginė bauda (sumokėta 2016 m. lapkričio 11 d.), tačiau, akivaizdu, kad tai nuo pakartotinių analogiškų veiksmų atlikimo jo nesustabdė, nes praėjus kiek mažiau nei vieneriems metams, G. A. vėl įvykdė tapatų administracinį nusižengimą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, esminės įtakos jo tolimesniam elgesiui nepadarė. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju G. A. nusižengė (įvykdydamas administracinį nusižengimą) ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant šią išvadą, atkeiptinas dėmesys į 2017 m. balandžio 12 d. vykusios G. A. apklausos metu išdėstytas aplinkybes. Jo paties teigimu, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo dieną, kiek ankščiau, t. y. 2017 m. balandžio 10 d., apie 20.32 val., jis Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad (duomenys neskelbtini), jo pažįstamos R. Ž. sugyventinis R. A. ją sumušė bei, kad nurodytu adresu gyvenantys sugyventiniai neprižiūri savo vaikų. Šios apklausos metu apeliantas taip pat pažymėjo, kad jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), gyvena jam pažįstami asmenys, su kuriais pastaruoju metu jis nesutaria (b. l. 4-5). Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia pagrįstai teigti, jog G. A. įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą galimai siekdamas pakenkti minėtu adresu gyvenantiems asmenims, dėl tam tikrų jų asmeninių nesutarimų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą visuomenei. Juo labiau, kad net ir apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu, nors ir nurodydamas, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (kas skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau čia pat pažymi, kad tokiais savo veiksmais jis siekė apginti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančių vaikų interesus, policijos pareigūnus į įvykio vietą kvietė girdėdamas iš buto sklindančius vaikų verksmus ir pagalbos šauksmus, tačiau atvykus policijos pareigūnams, triukšmas jau buvo nurimęs. Šios G. A. išdėstytos aplinkybės administracinio nusižengimo bylos duomenimis nepasitvirtino, o toks jo požiūris į savo neteisėtus veiksmus – bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti sulaukus berniuko skambučio (tai buvo G. A., pakeitęs balsą), kuriuo šis tvirtino, kad yra tvirkinamas, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu apeliantas nesuvokia neigiamų savo neteisėto elgesio pasekmių, kas iš esmės jį charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir G. A. apeliacinio skundo argumentai dėl jo prastos sveikatos būklės bei finansinės padėties ar turimo neįgalumo. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykdymo metu, tačiau jos nesutrukdė jam pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl šiuo atveju esminės reikšmės dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, jos nesudaro. Juo labiau, jog praeityje G. A. jau buvo baustas už iš esmės analogiškų veiksmų atlikimą, už ką jam taip pat buvo paskirta piniginė bauda. Šiuo aspektu atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Tokiu būdu neabejotina, jog administracine nuobauda yra siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnį baustumą administracine tvarka, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad G. A. paskirta piniginė bauda, kurios dydis yra artimas ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumui, nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, nėra teisinio pagrindo.Abejonių skundžiamo apylinkės teismo nutarimo pagrįstumu ir objektyvumu aukštesniajam teismui nekelia ir G. A. apeliacinio skundo argumentai, kad vertinamu atveju jis nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dėl ligos, todėl neturėjo galimybės tinkamai išdėstyti savo pozicijos dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių ir pateikti duomenų apie savo sveikatos būklę, neįgalumą bei materialinius sunkumus. Kaip matyti iš 2017 m. balandžio 13 d. apeliantui surašyto administracinio nusižengimo protokolo, teikdamas paaiškinimus apie jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jis prašė, jog jam neatvykus į teismo posėdį, byla būtų išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 1-2). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai ir laiku, ką jis iš esmės patvirtina ir apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nepateikė ir nors apeliaciniu skundu apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo dieną jis sirgo, lankėsi pas gydytojus, tačiau tai patvirtinančių duomenų net ir pateikdamas apeliacinį skundą apygardos teismui, nepateikė (G. A. pateikti medicininiai dokumentai viso labo patvirtina, kad gydymo įstaigoje dėl pablogėjusios sveikatos jis lankėsi 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 34), 2017 m. birželio 12 d. (b. l. 35), 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 36), 2017 m. birželio 1 d. (b. l. 37), 2017 m. birželio 20 d. (b. l. 38), tačiau jo administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar 2017 m. balandžio 21 d.), todėl teigti, jog administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai ar pažeidžiant atitinkamas ANK nuostatas, nėra jokio juridinio pagrindo. Kadangi administracinė nuobauda G. A. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. A. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Jų apeliaciniu skundu nepateikė ir apeliantas, o apeliaciniame skunde jo išdėstytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, materialinių sunkumų ar neįgalumo, nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Šių duomenų visumoje atmetant G. A. apeliacinio skundo prašymą pakeisti jam paskirtą piniginę baudą viešaisiais darbais pažymėtina, kad ANK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad iš tiesų visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Minėta, jog G. A. teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių įrodymų apie savo sunkią materialinę padėtį teismui nepateikė, todėl baudos pakeitimas viešaisiais darbais skundžiamu pirmosios instancijos nutarimu nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu įvertinus ANK 675 straipsnio 4 dalies turinį akivaizdu, kad aukštesnės instancijos teismas šio klausimo spręsti neturi įstatyminio pagrindo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-22/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-96/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-217/2017). Ir vis tik, vertinant ANK nuostatas kompleksiškai, akivaizdu, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas baudos priverstinio vykdymo metu. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą. Teismas nutarimu, esant pažeidėjo sutikimui, gali pakeisti baudą viešaisiais darbais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.