Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2883-667/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
1-2883-667/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
P. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2883-667/2015Teisminio proceso Nr.1-1-31600-2015-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.10.1.; 1.2.25.4.1.; 1.1.7.2.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės 2015-12-17 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

P. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintis Lietuvos pilietybę, besimokantis (duomenys neskelbtini) 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. V. 2015-05-31 apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Čiurlionio tilto link Aleksoto tilto, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam dviratininkui M. D. ir su juo susidūrė, tuo dviratininkui padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-31 apie 20 val. važiavo(duomenys neskelbtini) gatve nuo Čiurlionio tilto link Aleksoto tilto. Vairavo mamai V. V. priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kartu su juo važiavo A. B. ir A. P.. Jo draugas Alvydas dirba „(duomenys neskelbtini)“, todėl vežė jį iki minėtos bendrovės sandėlių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu oro sąlygos buvo pakankamai geros, tačiau buvo labai saulėta ir saulė leidosi, todėl matomumas buvo prastas. Iš(duomenys neskelbtini) gatvės suko į kairę, į šalutinę teritoriją, prieš tai įsitikinęs, kad nėra priešpriešiais atvažiuojančių automobilių. Darant posūkio manevrą išgirdo garsą, sudužo priekinis jo vairuojamo automobilio stiklas, tada iš karto sustojo, išlipo iš automobilio ir ant žemės pamatė gulintį žmogų, kaip vėliau sužinojo dviratininką M. D. ir pastarojo dviratį. Tada suprato, kad susidūrė su dviratininku. Iš karto iškvietė policiją ir gydytojus. Kaip vėliau suprato, tai dviratininkas važiavo dešiniuoju kelkraščiu, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Aleksoto tilto link Čiurlionio tilto. Kaltinamasis dviratininko nepastebėjo, nes jį apakino saulė. Dar įvykio vietoje suprato, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis pats (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad jis 2015-05-31 apie 20.00 val. važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve nuo Užnemunės gatvės link Europos prospekto. Važiavo gatve, pagal automobilių judėjimo kryptį, šalia dešiniojo kelkraščio. Laikėsi visų kelių eismo taisyklių, dėvėjo ryškią šviesą atspindinčią liemenę, turėjo atšvaitus, ant dviračio buvo tvirtinti mirksintys žibintai. Tuo metu buvo šviesus paros metas, danga buvo sausa. Kartu su juo važiavo draugas T. P., kuris taip pat važiavo dviračiu jam iš paskos. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), matė kad priešpriešais važiuoja automobilis Opel Astra, kurio priekiniai žibintai nedegė, buvo išjungti. Dėl to į minėtą automobilį atkreipė dėmesį. Kai automobilis privažiavo arčiau, ties ta vieta, kuria važiavo jis su dviračiu, automobilis, nerodydamas jokio posūkio signalo, staigiai pasuko į kairę, taip užblokavo jam eismą dėl ko jis trenkėsi į automobilio Opel Astra dešinį priekinį sparną. Po susidūrimo jis krito ant priekinio stiklo, po to ant stogo ir tada nukrito ant žemės. Skaudėjo visą kūną. LSMUL KK jam buvo diagnozuotas kūno sumušimas ir kairės rankos lūžis. Įvykio metu buvo apgadintas dviratis „Radon R1 road“, už kurį nuostolius padengė draudimas, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-26).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22-23).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajam eismo įvykio metu buvo nustatytas 0,36 promilių neblaivumas (b. l. 14, 15).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis sutiko, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 26).

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę - baudą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bylai reikšmingas aplinkybes (BK 54 str.).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 43-44).

Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, mokosi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyto dydžio bauda. BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta, jog už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. ir skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė neskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. V. galutinę bausmę – 6 (šešis) MGL, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct), baudą.

Kardomosios priemonės iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas – neskirti.

Įpareigoti nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801). Sumokėtos baudos kvitą kaltinamasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

P. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius