- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- I-488-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03893-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. A., A. A., J. B., I. B., A. B., V. B., E. B., G. B., R. B., L. B., N. B., A. C., B. Č., V. Č., D. D., K. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Irinai Lemežytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A., A. A., J. B., I. B., A. B., V. B., A. B., E. B., A. B., G. B., R. B., L. B., R. B., A. B., N. B., A. B., A. C., B. Č., V. Č., D. D., K. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai skundu (t. 1, b. l. 1-46), kurį patikslino (t. 4, b. l. 70-87, t. 5, b. l. 37-38), kreipėsi į teismą ir prašo:
1) priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-12-31: J. A. - 6 029,74 Lt; A. A. - 4 257,35 Lt; J. B. - 8 824,54 Lt; I. B. - 4 323,53 Lt; A. B. - 8 576,42 Lt; V. B. - 7 710,70 Lt; A. B. - 4 901,09 Lt; E. B. - 3 928,25 Lt; A. B. - 5 200,05 Lt; G. B. - 10 794,6 Lt; R. B. - 4 929,13 Lt; L. B. - 6 170,63 Lt; R. B. - 8 800,79 Lt; A. B. - 4 203,37 Lt; N. B. - 3 850,08 Lt; A. B. - 7 669,73 Lt; A. C. - 4 294,76 Lt; B. Č. - 2 611,03 Lt; V. Č. - 7 621,63 Lt; D. D. - 4 856,27 Lt; K. D. - 4 632,19 Lt;
2) priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjams: J. A. - 8 597,26 Lt; A. A. - 3 308,07 Lt; J. B. - 7 306,19 Lt; I. B. - 3 186,36 Lt; A. B. - 3 577,16 Lt; V. B. - 3 349,60 Lt; A. B. - 3 111,39 Lt; E. B. - 2 743,23 Lt; A. B. - 3 392,13 Lt; G. B. - 17 631,33 Lt; R. B. - 2 946,31 Lt; L. B. - 3 36,14 Lt; R. B. -17 539,11 Lt; A. B. - 3 039,56 Lt; N. B. - 3 061,21 Lt; A. B. -14 189,41 Lt; A. C. - 3061,76 Lt; B. Č. - 3 276,29 Lt; V. Č. - 18 052,08 Lt; D. D. -3 493,84 Lt; K. D. - 3 249,77 Lt.
Paaiškino, kad eina skirtingas pareigas prokuratūrose, prokurorų pareiginės algos koeficientai nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30 buvo mažinami 2 kartus. Įstatymų, kuriais buvo sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas net keletą kartų buvo pratęsiamas, o įstatymo, kuriuo turėjo būti taikomi iki ekonominės krizės buvę koeficientai, įsigaliojimo terminas keletą kartų buvo nukeliamas. Dėl prokuratūros reformos padidinti prokurorų pareiginės algos koeficientai turėjo būti taikomi nuo 2013-01-01, bet nepagrįstai atidėtas jų įsigaliojimo terminas. Prokurorų pagrindinė funkcija yra ginti asmens, valstybės ir visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 118 str. 2 d.), todėl prokuroro veiklos nepriklausomumo užtikrinimas yra tiek pat svarbus, kaip ir teisėjų nepriklausomumo principas ir turi būti lygiai taip pat ginamas ir saugomas. Dėl šios priežasties prokurorų atlyginimų mažinimas, nesilaikant proporcingumo principo, traktuotinas kaip kėsinimasis į prokuroro ir prokuratūros nepriklausomumą, taigi kaip inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas. Aplinkybę, kad įstatymo, kuriuo sumažintas pareiginių algų koeficientas prokurorams, galiojimas buvo nepagrįstai pratęsiamas, o įstatymo, kuriuo padidinti pareiginių algų koeficientai prokurorams, įsigaliojimo laikas buvo nepagrįstai nukeliamas, patvirtina Lietuvos banko viešos metinės apskaitos, kuriose yra apžvelgiami Pasaulio, Europos Sąjungos, kitų valstybių, taip pat Lietuvos valstybės pagrindiniai ekonominiai, finansiniai rodikliai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė prašė skundą patenkinti skunduose išdėstytais argumentais, priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (t. 3, b. l. 158-164, t. 5, b. l. 63-69) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII-1904 redakcija) pareiškėjų pareiginės algos koeficientai buvo nustatyti: apygardos prokuratūros prokurorų - 9,5, miestų apylinkių prokuratūrų prokurorų - 8,3, rajonų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų - 9,3, prokurorų – 8,0. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 pareiškėjų pareiginių algų koeficientai buvo nustatyti: apygardos prokuratūros prokurorų - 9,03, miestų apylinkių prokuratūrų prokurorų – 8,01, rajonų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų - 8,88, prokurorų – 7,76, t. y. sumažinti nuo 9,5 iki 9,03, nuo 8,3 iki 8,01, nuo 9,3 iki 8,88 ir nuo 8,0 iki 7,76. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo (2011-12-01 Nr. XI-1834 redakcija) nuo 2012-05-04 apygardų specializuotų skyrių prokurorų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 9,45 vietoje 9,5. Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovavosi ir vadovaujasi galiojančiais įstatymais, t. y. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.
Mano, kad pareiškėjų praradimai dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2014-05-08 nutarime Nr. KT17-N6/2014 pažymėjo, kad iki šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Darbo kodekso 298 straipsnio (2002-06-04 redakcija) ir Darbo kodekso 301 straipsnio (2012-06-26 redakcija) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31. Teismui nusprendus tenkinti skundą, prašo mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus.
Atsakovų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies.
Ginčas byloje kilo dėl prokuroro darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 ir susidariusios nepriemokos pareiškėjams priteisimo.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad J. A. nuo 2000-07-03 iki 2012-05-03 dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 92). Nuo 2012-05-04 iki 2012-09-10 dirbo Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100). Nuo 2012-09-11 tarnybos santykiai tęsėsi Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 101-107). Pareiškėjas 2013-08-20 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-18 raštu Nr. 17.2-17023 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 108-109).
A. A. generalinio prokuroro 2001-09-21 įsakymu Nr. 695-K nuo 2001-09-21 paskirtas Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroru (t. 1, b. l. 110). Nuo 2012-05-04 iki 2012-09-10 tarnyba tęsėsi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100). Nuo 2012-09-11 tarnybos santykiai tęsiasi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 101-107). Pareiškėjas 2013-09-02 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17346 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 108-109).
J. B.-06-05 generalinio prokuroro įsakymu Nr. 246-K nuo 2000-06-15 perkeltas į Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 113). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė eidamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausio prokuroro pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 93-100), o nuo 2012-09-11 - Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 101-107). Nuo 2013-10-24 pareiškėjas dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 4, b. l. 71).Pareiškėjas 2013-08-23 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-18 raštu Nr. 17.2-17022 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 114-115).
I. B. (buvusi pavardė Dovidavičienė, t. 1, b. l. 116) generalinio prokuroro 2008-01-30 įsakymu Nr. P-141 nuo 2008-02-05 priimta į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 117). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė eidama Kauno apygardos prokuratūros Kėdainių miesto apylinkės prokurorės pareigas (t. 1, b. l. 93-100), o nuo 2012-09-11 - Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 101-107).
A. B. generalinio prokuroro 2009-02-09 įsakymu Nr. P-67 nuo 2009-02-09 paskirta į Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 118). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė eidama Kauno apygardos prokuratūros Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas (t. 1, b. l. 93-100). Generalinio prokuroro 2012-09-10 įsakymu Nr. P-841 nuo 2012-09-11 perkelta į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 119).
V. B. prokuroro 1998-10-22 įsakymu Nr. 468-2 nuo 1998-10-26 buvo perkeltas į Vilniaus apygardos prokuratūros Nusikaltimų asmeniui skyriaus prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 120). Generalinio prokuroro 2011-03-01 įsakymu Nr. P-174 nuo 2011-03-02 perkeltas į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas. Nuo 2012-05-04 dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 122-126), o nuo 2012-09-11 dirba Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 127-132).
A. B. generalinio prokuroro 1999-02-22 įsakymu Nr. 115-K nuo 1999-02-23 priimtas į tarnybą Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros prokuroru (t. 1, b. l. 133). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė Kauno apygardos prokuratūros Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100), o nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 101-107).
E. B. (buvusi pavardė Kamblevičiūtė) generalinio prokuroro 2003-01-17 įsakymu Nr. P-32 paskirta į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ekonominių nusikaltimų tyrimo ir kontrolės skyriaus prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 136). Nuo 2011-10-17 dirba Vilniaus apygardos prokuratūros prokurore, o nuo 2012-05-04 - Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurore (t. 1, b. l. 122-126). Pareiškėja 2013-09-16 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-16 raštu Nr. 17.2-16710 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 139-140).
A. B. generalinio prokuroro 2001-02-13 įsakymu Nr. 97-12 nuo 2001-02-15 priimtas į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 141). Nuo 2012-01-02 iki 2012-05-03 laikinai ėjo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 142). Nuo 2012-05-04 laikinai ėjo Kauno apygardos prokuratūros Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 93-100), o nuo 2012-09-11 dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroru (t. 1, b. l. 101-107).
G. B. nuo 2000-11-27 generalinio prokuroro 2000-11-24 įsakymu Nr. 780-K perkeltas į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 144). Nuo 2012-05-04 dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 122-126), o nuo 2012-09-11 – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 127-132). Pareiškėjas 2013-08-22 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-13 raštu Nr. 17.2-16583 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 145-146).
R. B. 2012-05-03 dirbo Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 4, b. l. 73). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 180-193), nuo 2012-09-11 - Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 194-196).
L. B. generalinio prokuroro 2007-05-08 įsakymu Nr. P-270 nuo 2007-05-09 paskirta į Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 3, b. l. 167). Nuo 2012-05-04 pareiškėja generalinio prokuroro 2012-05-03 įsakymu Nr. P-395 perkelta į Kauno apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas (t. 3, b. l. 168).
R. B. nuo 2001-07-30 generalinio prokuroro 2001-07-26 įsakymu Nr. 615-K priimtas į tarnybą Marijampolės rajono apylinkės vyriausiuoju prokuroru (t. 1, b. l. 153). Nuo 2012-05-04 dirba Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100), o nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 101-107). Pareiškėjas 2013-08-19 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17289 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 154-155).
A. B. nuo 2005-05-19 generalinio prokuroro 2005-05-06 įsakymu Nr. P-233 priimta į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 156). Nuo 2012-05-04 pareiškėja tarnybą tęsė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareigose (t. 1, b. l. 157-161), o nuo 2012-09-11 – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareigose (t. 1, b. l. 162-164). Pareiškėja 2013-08-14 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17195 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jai buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 165-166).
N. B. generalinio prokuroro 2010-02-04 įsakymu Nr. P-58 nuo 2010-02-05 priimtas į tarnybą Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje į prokuroro pareigas (t.1, b. l. 166). Nuo 2012-05-04 pareiškėjas dirbo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100), nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 101-107). Pareiškėjas 2013-08-19 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17368 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 167-168).
A. B. generalinio prokuroro 2009-04-21 įsakymu Nr. P-193 nuo 2009-05-04 paskirtas į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrą laikinai eiti vyriausiojo prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 169). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė Kauno apygardos prokuratūros Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose (t. 1, b. l. 93-100). Generalinio prokuroro 2012-09-10 įsakymu Nr. P-842 pareiškėjas nuo 2012-09-11 perkeltas į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 171). Pareiškėjas 2013-08-27 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-18 raštu Nr. 17.2-17086 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 172-173).
A. C. generalinio prokuroro 2008-06-30 įsakymu Nr. P-515 nuo 2008-07-01 priimta į Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 174). Nuo 2012-05-04 pareiškėja dirbo prokurore Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūroje (t. 1, b. l. 93-100), nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurore (t. 1, b. l. 101-107).
B. Č. generalinio prokuroro 2006-04-28 įsakymu Nr. P-235 nuo 2006-05-02 paskirta į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 175). Nuo 2012-05-04 ėjo prokurorės pareigas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje (t. 1, b. l. 93-100), nuo 2012-09-11 - Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas (t. 1, b. l. 101-107). Pareiškėja 2013-08-19 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo. Generalinė prokuratūra 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17366 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus ir tvarką, kuriais remiantis jai buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, pažymėjo, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 179-180).
V. Č. generalinio prokuroro 2000-06-19 įsakymu Nr. 307-K nuo 2000-07-03 perkeltas į Kauno miesto apylinkės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 181). 2010-06-02 generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-345 pareiškėjas nuo 2010-06-02 paskirtas į Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 182). Nuo 2012-05-04 pareiškėjas tarnybą tęsė Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose (t. 1, b. l. 93-100). Nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose (t. 1, b. l. 101-107).
D. D. iki 2012-05-03 dirbo Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 3, b. l. 170). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė Vilniaus apygardos prokuratūros Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 3, b. l. 171-175), nuo 2012-09-11 - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (Širvintose) (t. 3, b. l. 176-177).
K. D. iki 2012-05-03 dirbo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 3, b. l. 178). Nuo 2012-05-04 tarnybą tęsė Kauno apygardos prokuratūros Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (t. 3, b. l. 179-180). Nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareigose (darbo vieta - Kaišiadoryse) (t. 3, b. l. 181-182).
Prokuratūros įstatymo 49 straipsnis (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1785 redakcija) nustato, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1520 redakcija) prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) priedo už kvalifikacinį rangą.
Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pažymėtina, kad pareiškėjai nekelia ginčo dėl darbo užmokesčio dalies sumažėjimo, kuri susidarė dėl sumažinto pareiginės algos bazinio dydžio.
Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo III skirsnį (2006-07-19 įstatymo Nr. X-789 redakcija, galiojusi iki 2009-05-01), reglamentuojantį prokurorų pareigines algas, apygardų prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficientas sudarė 9,5, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrų vyriausiojo prokuroro – 9,8, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 9,3, Skyriaus vyriausiojo prokuroro – 8,5, prokuroro – 8,3, atitinkamai kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 9,3, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 8,8, o prokurorų – 8,0.
Seimo 2009-04-23 priimtu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-224, kuris įsigaliojo 2009-05-01, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientai, priešingai nei Generalinės prokuratūros prokurorų, nebuvo pakeisti.
2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-361 nuo 2009-08-01 pakeisti prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžiai – apygardų prokuratūrų prokurorams nustatytas 9,03 pareiginės algos koeficientas; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrų vyriausiojo prokuroro – 9,26, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 8,88, Skyriaus vyriausiojo prokuroro – 8,20, prokuroro – 8,01;kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro - 8,88, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 8,45, prokurorų – 7,76. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas galioja nuo 2009-08-01 iki 2010-12-31.
2010-07-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-980 šio įstatymo galiojimas pratęstas iki 2011-12-31, 2011-11-22 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1726 šio įstatymo galiojimas dar kartą pratęstas iki 2012-12-31.
2011-12-21 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1840 buvo pakeistas įstatymo, kuriuo nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo terminas ir jo terminas nustatytas iki 2012-04-30.
2011-12-21 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1834, kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad jis įsigalioja 2012-05-01 ir galioja iki 2012-12-31, pakeistas Įstatymo priedėlio III skirsnis ir išdėstytas nauja redakcija, kuriame be kita ko, nustatyta, kad apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sudaro 9,45, apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro – 9,72, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 9,54, Skyriaus vyriausiojo prokuroro – 9,45, prokuroro – 9,03. 2012-12-20 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-111 šio įstatymo galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
2011-12-21 Seimas priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1839, įsigaliojusį 2011-12-31, kuriuo buvo keičiami Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-23 įstatymo Nr. XI-224, 2010-06-30 įstatymo Nr. XI-951, 2011-11-22 įstatymo Nr. XI-1727 redakcijos) 2-3 straipsniai, naujai išdėstytas Įstatymo priedėlio III skirsnis (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1839 redakcija). Pagal naujai nustatytą teisinį reglamentavimą, be kita ko, buvo nustatyti tokie šiai bylai aktualūs pareiginės algos koeficientai: apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokuroro – 10,0; apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrose: vyriausiojo prokuroro – 11,97, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 11,64, Skyriaus vyriausiojo prokuroro – 9,72, Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – 9,62, prokuroro – 9,5. Šie koeficientų dydžiai turėjo būti pradėti taikyti nuo 2013-01-01 (pagal 2011-11-22 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1727).
2012-12-20 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-109 nukėlė 2011-12-21 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1839 įsigaliojimo datą iki 2014-01-01.
Apibendrinant minėtą teisinį reglamentavimą bylos kontekste pažymėtina, kad apygardų prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficientas, iki mažinimo sudaręs 9,5, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 9,03, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 buvo pakeltas iki 9,45; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 9,5, nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 – sumažintas iki 9,26, nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo pakeistas į 9,72; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, pareiginės algos koeficientas, sudaręs 9,3, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 8,88, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 – visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojo buvo pakeltas iki 9,54; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Skyriaus vyriausiojo prokuroro iki mažinimo pareiginės algos koeficientas, siekęs 8,5, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 8,20, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 – visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų Skyriaus vyriausiųjų prokurorų buvo pakeltas iki 9,45;Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 8,3, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 8,01, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 – visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų koeficientai buvo pakelti iki 9,03. Kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 9,3, nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 sumažintas iki 8,88, nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo pakeistas į 9,72;kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojo iki mažinimo pareiginės algos koeficientas, siekęs 8,8, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 8,45, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 – visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojų buvo pakeltas iki 9,54. Atitinkamai kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientas, sudaręs 8,0, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 buvo sumažintas iki 7,76, o nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 – visų apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų koeficientai buvo pakelti iki 9,03.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2014-12-22, pripažino, kad: „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui (2 punktas);Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui“ (3 punktas); „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-07-17, 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916; 2010-07-02 redakcija, Žin., 2010, Nr. 86-4531; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7041), 2 straipsnio (2011-12-21 redakcija, Žin., 2011, Nr. 163-7750) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui“ (4 punktas); „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnis (2011-12-21 redakcija, įsigaliojusi 2012-05-01, Žin., 2011, Nr. 163-7747) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui“(5 punktas); „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011-12-21 redakcija, Žin., 2011, Nr.163-7747; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7989) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui“ (6 punktas).
Konstitucinis teismas 2014-12-22 nutarime konstatavo, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <....> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami prokurorų – darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vienai valstybės pareigūnų grupei priskirtų asmenų – atlyginimai; kartu pažeisti ir iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo tokiam teisiniam reguliavimui kylantys reikalavimai.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėjų praradimai dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutikti negali. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimas). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004-08-17 nutarimas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, esant pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokia jų pažeista teisė turi būti ginama teismo. Pareiškėjų teisė kreiptis į teismą užtikrinta teisės aktuose, todėl negali būti ribojama laukiant, kol įstatymų leidėjas numatys darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo mechanizmą.
Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimai). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (Konstitucinio Teismo 2006-08-06 nutarimas). Pareiškėjų pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo. Pareiškėjai neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jų pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Pareiškėjų pažeistų teisių gynimą pavedus įstatymų leidėjo valiai, susidarytų prielaidos teisinėje valstybėje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidėjui pažeidus asmenų teises, šių teisių gynimas priklausytų išimtinai nuo to paties įstatymų leidėjo valios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jiems nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimą, kas vėliau buvo pripažinta prieštaraujančiu Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjams palankų sprendimą, nes jie, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukdami, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinantis kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjams, kurie nebūtų tikri, kada jų pažeistos teisės bus atkurtos.
Konstituciniam Teismui 2014-12-22 nutarimu pripažinus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1935; 2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916) III skirsnis, tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios taikant sumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, yra pagrįstas. Tokiu atveju pareiškėjams priteistinas darbo užmokesčio skirtumas, susidaręs tarp darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal teisės aktus, reglamentavusius prokurorų darbo užmokestį iki 2009-04-30 ir tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Atsakovė remdamasi Darbo kodekso 301 straipsnio nuostatomis, teigia, kad pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Darbo kodekso 301 straipsnyje (2012-06-26 redakcija) nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 2014-05-08 Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (2002-06-04 redakcija; Žin., 2002, Nr. 64-2569) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012-06-26 redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Darbo kodekso 298 straipsnio (2002-06-04 redakcija) ir 301 straipsnio (2012-06-26 redakcija) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pareiškėjų teisių pažeidimas pripažintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014-12-22 nutarimu, teisių pažeidimo neneigė nei įstatymų leidėjas, nei vykdomoji valdžia. Vadinasi, kai Lietuvos Valstybė, kurios institucijos priėmė neteisėtus norminius aktus, šiuos aktus pripažįsta neteisėtais ir vėliau imasi veiksmų atkuriant pažeistas teises, teismas vertina kaip skolininko veiksmus, liudijančius, kad jis pripažįsta prievolę, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (Darbo kodekso 27 str. 5 d., Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d.), todėl pareiškėjų skundo reikalavimai tenkintini visa apimtimi.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundą padavus teismui – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“ (LVAT administracinės bylos Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04). Įvertinus aptartas nuostatas ir LVAT praktiką, laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimai mokėti sumažintą darbo užmokestį nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Taigi, pareiškėjų teisėtas reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negali būti ribojamas trejų metų terminu.
Byloje pateiktos Generalinės prokuratūros 2013 m. pažymos apie pareiškėjų darbo užmokestį ir atsakovės patikslintos, 2015 m. pažymos, sudarytos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime pateiktus išaiškinimus (t. 5, b. l. 70-119). Teismas remsis patikslintomis atsakovės pažymomis. Pažymėtina, kad pareiškėjų atstovė nepagrįstai nesutinka su pažymomis dėl pareiškėjų darbo užmokesčio, mokėto 2013 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime pasisakė, jog Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau netyrė teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtinta pertvarkyta prokuratūros sistema. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ginčo atveju pareiškėjų (išskyrus L. B., E. B. ir G. B.) pareiginės algos koeficientai po prokuratūros pertvarkos (nuo 2012-05-01) buvo didesni nei iki 2009-08-01, kai buvo taikomi nesumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarimo išaiškinimais, teismas remsis Generalinės prokuratūros patikslintomis 2015 m. pažymomis. Pažymėtina, kad pareiškėjams darbo užmokestis nebuvo mažintas nuo 2009-05-01, todėl jie nepagrįstai reikalavimą reiškia už laikotarpį nuo 2009-05-01, tai teismo posėdyje pripažino pareiškėjų atstovė.
Generalinės prokuratūros pažymos patvirtina, kad pareiškėjams už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 (pareiškėjams L. B., E. B. ir G. B. už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31) dėl antikonstitucinių teisės normų taikymo buvo neišmokėtos šios darbo užmokesčio sumos: A. B. – 8576,42 Lt (2483,90 Eur, t. 5, b. l. 70-71), A. B. – 4203,37 Lt (1217,38 Eur, t. 5, b. l. 73-74), A. B. – 7669,72 Lt (2221,30 Eur, t. 5, b. l. 76-77), D. D. – 4856,27 Lt (1406,47 Eur, t. 5, b. l. 79-80), A. A. – 4257,35 Lt (1233,01 Eur, t. 5, b. l. 82-83), A. B. – 4901,09 Lt (1419,45 Eur, t. 5, b. l. 85-86), R. B. – 4929,13 Lt (1427,57Eur, t. 5, b. l. 88-89), R. B. – 8800,79 Lt (2548,88 Eur, t. 5, b. l. 91-92), N. B. – 3850,08 Lt (3381,12 Lt + 468,96 Lt, (1115,06 Eur), t. 5, b. l. 94-96), B. Č. – 2611,03 Lt (756,21 Eur, t. 5, b. l. 98-99), A. B.–5200,05 Lt (1506,04 Eur, t. 5, b. l. 101), J. A. – 6029,74 Lt (1746,34 Eur, t. 5, b. l. 103), J. B. – 8824,54 Lt (2555,77 Eur, t. 5, b. l. 105), I. B. – 4323,53 Lt (1252,18 Eur, t. 5, b. l. 107), L. B. – 6225,48 Lt (1803,02 Eur, t. 5, b. l. 109), A. C. – 4294,76 Lt (1243,85 Eur, t. 5, b. l. 110), V. Č. – 7621,63 Lt (2207,38 Eur, t. 5, b. l. 112), K. D. – 4632,19 Lt (1341,57 Eur, t. 5, b. l. 114), V. B. – 7710,7 Lt (2233,17 Eur, t. 5, b. l. 117), E. B. – 3928,25 Lt (1137,70 Eur, t. 5, b. l. 118), G. B. – 11747,91 Lt (3402,43 Eur, t. 5, b. l. 114).
Atitinkamai iš Generalinės prokuratūros pažymų matyti, kad pareiškėjams (išskyrus L. B., E. B. ir G. B.) 2013 m. darbo užmokesčio nepriemoka nebuvo susidariusi (t. 5, b. l. 72, 75, 78, 81, 84, 87, 90, 93, 96, 97,100, 102, 104, 106, 108, 111, 113, 115, 116).
Nors pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo Generalinė prokuratūra, tačiau antikonstucinėmis pripažintas teisės aktų nuostatas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, todėl šiuo atveju kyla Lietuvos valstybės atsakomybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 2 punkte nustatyta, kad bylose dėl darbo užmokesčio dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, ir dėl to atsiradusios žalos valstybei atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą). Atsižvelgus į tai, neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros.
Atsakovė prašo nusprendus tenkinti skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ str. nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Šio sprendimo įvykdymas pareikalaus papildomų lėšų, o tokio pobūdžio lėšos nėra numatytos 2015 m. valstybės biudžete, todėl teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas 2016 biudžetiniams metams.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. A., A. A., J. B., I. B., A. B., V. B., A. B., E. B., A. B., G. B., R. B., L. B., R. B., A. B., N. B., A. B., A. C., B. Č., V. Č., D. D., K. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 (pareiškėjams L. B., E. B. ir G. B. už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31): A. B. – 2483,90 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt euro centų), A. B. – 1217,38 Eur (tūkstantį du šimtus septyniolika eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus), A. B. – 2221,30 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą ir trisdešimt euro centų), D. D. –1406,47 Eur (tūkstantį keturis šimtus šešis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus), A. A. – 1233,01 Eur (tūkstantį du šimtus trisdešimt tris eurus ir vieną euro centą), A. B. – 1419,45 Eur (tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų ir keturiasdešimt penkis euro centus), R. B. – 1427,57 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir penkiasdešimt septynis euro centus), R. B. – 2548,88 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus), N. B. – 1115,06 Eur (tūkstantį šimtą penkiolika eurų ir šešis euro centus), B. Č. – 756,21 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir dvidešimt vieną euro centą), A. B. –1506,04 Eur (tūkstantį penkis šimtus šešis eurus ir keturis euro centus), J. A. –1746,34 Eur (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir trisdešimt keturis euro centus), J. B. –2555,77 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt septynis euro centus), I. B. – 1252,18 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus ir aštuoniolika euro centų), L. B. – 1803,02 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus tris eurus ir du euro centus), A. C. – 1243,85 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus), V. Č. –2207,38 Eur (du tūkstančius du šimtus septynis eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus), K. D. –1341,57 Eur (tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt septynis euro centus), V. B. – 2233,17 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniolika euro centų), E. B. – 1137,70 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt euro centų), G. B. – 3402,43 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus du eurus ir keturiasdešimt tris euro centus).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo sprendimo vykdymą atidėti 2016 biudžetiniams metams.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.