- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-1-187/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Pauliui Zarambai, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., jo gynėjai advokatei Irenai Sinkevičienei, išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio profesinį techninį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau tekste LR ATPK) bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2014-08-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014-08-24 3 val. 30 min. kelyje Šiauliai-Palanga, 72,93 km, Telšių rajone, vairavo transporto priemonę FORD FOCUS valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir jam pradėjus stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis, eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams pasišalino, tuo pažeidęs Kelių eismo taisyklių 132 ir 231 punktų reikalavimus (Kelių eismo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014-10-11).
Teismo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, o būtent pripažino, kad įvyko eismo įvykis, tačiau pasišalinimo nepripažįstantis. Parodė, kad 2014-08-24 važiavęs vienas plentu Palanga-Šiauliai iki 7-to kilometro. Priekyje važiavęs furgonas su cisterna, pamanęs, kad tai benzovežis. Norėjęs lenkti, išvažiavęs į priešingą eismo juostą lenkimui (išlindęs pasižiūrėti ar nevažiuoja priešais kita mašina), pamatęs, kad atvažiuoja priešais kita mašina, bandęs grįžti į savo eismo juostą, bet furgonas ėmęs labai greitai artėti, jis pats ėmęs stabdyti, nes buvęs sekundės reikalas - pasukęs į dešinę, į laukus, nes priešingu atveju būtų palindęs po furgonu, o priekyje priešpriešais važiuojančio automobilio šviesos buvo labai arti. Įvažiavęs į laukus norėdamas išvengt susidūrimo. Buvę tamsu, išlindęs iš automobilio, priėjęs iki kelio, pravažiavę trys automobiliai, niekas nestoję. Išėjęs pėsčias į Telšius. Pakeliui nuėjęs į namą, kuriame degė šviesa, prašęs, kad iškviestų taxi parvažiuot namo, nes labai blogai jautėsi, buvęs šokas. Atvažiavęs taxi, parvežęs namo, atsigulęs ir nesikėlęs iš lovos, labai visur skaudėjo. Ryte atvažiavęs draugas, sakęs, kad automobilį parveš, prižadėjęs pasižiūrėti. Jis nuvažiavęs, bet automobilio neberadęs ir apie tai jam pasakęs. Kai pasijutęs geriau, antradienį nuvažiavęs į policiją ir pas gydytoją, nes petys ir šonkaulis labai skaudėjo. Jo telefonas buvo išsijungęs, negalėjęs paskambint, telefonas nenaujas, jis kartais išsijungiantis ir kišenėje būdamas. Tuo metu apie policiją nepagalvojęs, nepagalvojęs net, kad reikia greitąją kviest. Telefonas neveikęs ir išėjęs ieškoti pagalbos, tuo metu skausmo nejautęs, vertėsi mašina 5 kartus, buvęs pritrenktas, šoko būsenoje. Mama nupirkusi automobilį bendram naudojimui, ji pati retai važiuojanti, esanti išvykusi šiuo metu į Angliją. Išlipęs iš automobilio galvojęs kaip grįžt į Telšius, skaudėjęs petys ir lūžę šonkauliai. Dabar tik ranka skaudanti.
Liudytojas V. K. paliudijo, kad jis esantis ūkininkas. Tą dieną kūlęs ir sugedęs jam kombainas. Jis dažnai nuo Ramūno pasiskolinantis suvirinimo aparatą, ne jis turi nedidelį. 8 val. pas jį užvažiavęs, durys buvusios atrakintos, įėjus į vidų radęs jį gulintį. Pasakęs, kad skauda šoną, kad su mašina nulėkė nuo kelio. Paklausęs gal iškviesti greitąją, jis pasakęs, kad nekviesčiau, nes praeis. Paprašęs partempt jo automobilį. R. G. buvęs kaip streso būsenos. Pasakę, kad 7 km. nuo Telšių pasimaišęs furgonas, stabdęs, nebuvę kaip sustabdyti ir nulėkęs nuo kelio. Jis pats pasiėmęs priekabą ir nuvažiavęs į laukus, bet jo automobilio neradęs. Skambinęs jam pasakyti, bet neprisiskambinęs. Po to nuvažiavęs į laukus kult ir tik kitą dieną pas jį užvažiavęs pasakyti, kad jo automobilio neradęs. Kai paklausęs gal jis ką sužeidė, tai pasakęs, kad nieko nepadaręs, sakė, kad furgonas užstojo kelią, gal vairuotojas buvo užmigęs. Sakęs, kad niekam nuostolių nepadaręs. Jis buvęs streso būsenoje. Kiek žinantis, jis gydosi (Žemaitijos psichikos centre) pas gydytoją S. N. ir vartoja vaistus. Jis jam siūlęs greitąją iškviest, bet jis sakęs nekviesti. Jam skaudėjo šonas. Jis negeriantis, vartojantis vaistus. Negeriantis 2-3 metus. Jam padėjęs nueit į tualetą. Žinantis, kad jis turėjo žalią ,,Fordą“ pikapą, automobilis stovėdavęs kieme. Kai prašė nutempt, tą mašiną žinojęs ją, o paskui sakęs, kad automobilis priklauso mamai. Kadangi reikėję javus kult, lėkęs į laukus. Pasakęs kitą dieną, kad automobilio neradęs ir kad kreiptūsi į policiją. Automobilis ,,Ford focus“, anksčiau automobilius parvarinėjęs ir juos pažįstantis. R. G. padėjęs atsikelt, negalėjęs paeit, skaudėjo, padėjęs nueit į tualetą, nes jis gyvena vienas.
Liudytojas V. M. paliudijo, kad dirbęs atsakingu už eismo įvykius. Iš budėtojo gavę pranešimą, kad kelyje Šiauliai-Palanga nuo kelio nuvažiavęs ir apsivertęs automobilis. Nuvykę, 72-ame km. link Plungės, dešinėje pusėje, gulėjo apvirtęs ant stogo nuo kelio nusivertęs automobilis ,,Ford focus“ šviesiai žalios spalvos, matėsi ant kelio slydimo žymės. Nuo kelio buvo ilgas atstumas iki virtimo pievoje. Nuėję link automobilio, viduje nieko nebuvę. Pagal automobilio sugadinimą, tai galėjo būti prispaustų žmonių. Bet nieko nebuvo. Budėtojui pranešę, kad iškviestų tralą. Važiuojant, ir aplink įvykio vietą, asmenų nebuvo. Nubraižę schemą, nufotografavę. Automobilis buvę registruotas senyvos motes vardu. Automobilis nuo kelio buvo nuslydęs toli. Nuvažiavus į savininkės gyvenamąją vietą, durų niekas neatidarė. Kol formino įvykį, jokių pranešimų nebuvo. Tas įvykis buvęs tarp 5-6 val. ryto, nei į policiją, nei medikams pranešimų nebuvo. Tik pagal duomenų bazę nustatę kieno automobilis.
Liudytoja A. A. paliudijo, kad 2014-08-24 kelyje Šiauliai- Palanga 72-ame km. buvo praneša apie įvykį. Tada dirbusi su V. M., pranešimas buvęs gautas, kad yra eismo įvykis, galimai su nukentėjusiu asmeniu. Automobilis buvo nuvažiavęs toli nuo kelio, nukentėjusių asmenų nebuvo. Pranešimas apie įvykį buvo 6 val. ryte. Buvo gana šviesu, einančio nieko nepastebėjusi. Automobilis vertėsi, nes buvo žymės. Buvo stabdymo žymės, viskas į dešinę. Jie protokolo nerašę, tik forminę įvykio medžiagą. Liudytojų nebuvę, nieko negalėję apklausti.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami LR ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
R. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiami kaltinimai, kad jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir jam pradėjus stabdyti siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to buvo apgadinta transporto priemonė. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų automobilis buvo apgadintas. Tačiau apgadintasis automobilis, tai yra transporto priemonė FORD FOCUS valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. S. Ž. ( 14, 15 b. l.), kuri yra R. G. mama ir buvo leidusi jam naudotis šia transporto priemone, mašina buvusi laikoma jo namo kieme, jis buvo šios transporto priemonės valdytojas (43 b. l.), pretenzijų L. Ž. nereiškia. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytojas V. K.. Civilinio ieškinio byloje nėra. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-175/2010 išaiškino, kad asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą tik jo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl R. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).
Pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kaip aukščiau paminėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidimas pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos ir savo pasišalinimu siekia išvengti eismo įvykio metu kylančių padarinių.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje nustatyta, kad R. G. po įvykio nepasišalino iš įvykio vietos, o ieškojo pagalbos ir stabdė pravažiuojančius automobilius, tačiau kai niekas nestojo pėsčias ėjo link Telšių. Kadangi jis įvykio vietoje buvo vienas, o mobilaus ryšio telefonas buvo neveikiantis (tai patvirtino liudytojas V. K., kuris negalėjo jam prisiskambinti ir rašytiniai įrodymai 52 b. l.), akivaizdu, kad nieko nuslėpti R. G. nenorėjo, be to, jis paprašė pagalbos V. K., tačiau dėl savo sveikatos būklės pats vykti prie transporto priemonės nepajėgė. Akcentuotina ir tai, kad R. G. paaiškino nemanęs, kad daro kokį nors pažeidimą, nes nieko nesužeidęs, svetimiems asmenims priklausančio turto nesugadinęs, o automobilis, kuriuo jis važiavo buvęs kaip ir jo, nes mama nupirkusi jiems abiems naudotis, todėl nepagalvojo, kad dėl šio įvykio reikėjo paskambinti į policiją.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad R. G. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, juo labiau, kad byloje, kaip minėta, nenustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir yra pagrindas ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-175/2010 išaiškino, kad asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą tik jo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje R. G. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismu per šį nutarimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.