- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-30
- Bylos Nr.
- 1-84-287/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00449-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Nukentėjusysis
- J. G., L.
- Kaltinamasis
- P. T.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei Irenai Maslauskienei, gynėjui advokatui S. Ž., nukentėjusiesiems J. G., L. V., J. S. ir S. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis prie statybų Norvegijoje, Osle, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2007-02-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, susitaikius su nukentėjusiais, teistas 2007-04-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 14 mėnesių, uždraudžiant tuo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose jo gyvenamojoje ar mokymosi vietoje, tęsti mokymąsi, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, 2007-06-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi nuo paskirtos bausmės atleistas ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (1000 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius, kurią savanoriškai baigė mokėti 2007-09-19 (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-12-15 pažyma),
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis prie statybų Norvegijoje, Osle, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo užpylėju-motoristu, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2006-11-15 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, uždraudžiant tuo laikotarpiu lankytis Pasvalio rajono viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, teistas 2007-04-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji P. T., V. B. ir Ž. V. veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. gruodžio 28 d. apie 10 val. 30 min. Pakruojo rajone, kelyje Rozalimas-Plaučiškiai, už P. kaimo, netoli J. G. ir L. V. gyvenamosios sodybos – viešoje vietoje, automobiliu BMW, valstybinis numeris BDT 310 privažiavę prie keliu einančių nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. bei išlipę iš automobilio, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams – šaukdami necenzūrinius žodžius bei grasindami užmušti, Ž. V. pribėgus prie nukentėjusiosios J. G., iš jos rankų ištraukus ir ant kelio važiuojamosios dalies numetus plastikinį maišelį su maisto produktais, visi kartu tyčia juos išspardė, juos sugadindami ir padarydami nukentėjusiesiems J. G. ir L. V. 22,90 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai J. G. nubėgus į netoliese buvusios savo gyvenamosios sodybos teritoriją ir pargriuvus ant žemės, V. B. prie jos pribėgus ir įžūliu elgesiu sudavus ne mažiau kaip po vieną smūgį į sprandą, kairę ausį ir veidą bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrus į dešinį šoną, taip sukeliant jai fizinį skausmą, bei V. B. ir Ž. V. patyčiomis ir vandališkais veiksmais kiaušiniais apmėčius nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. gyvenamąjį namą, taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamieji P. T., V. B. ir Ž. V. veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. gruodžio 28 d. apie 11 val. 45 min., Pakruojo rajone, M. kaime, prie kelio esančioje J. S. ir S. G. sodyboje – viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams - rėkaudami įėję į gyvenamąjį namą, P. T. atsisėdus virtuvėje ir pasityčiojant pareikalavus duoti kavos, visiems kartu įžūliai juokiantis, S. G. liepus jiems išeiti, gyvenamosios sodybos kieme V. B. įžūliu elgesiu pargriovus ant žemės nukentėjusįjį S. G. ir laikant jį prispaudus prie žemės, P. T. pribėgus prie ant žemės gulinčio S. G. ir įžūliu elgesiu ne mažiau kaip vieną kartą spyrus jam į galvą bei sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį į pečių sritį, tokiais savo veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, Ž. V. įžūliu elgesiu spyrus nukentėjusiajai J. S. ne mažiau kaip vieną kartą į krūtinę, sukeliant jai fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis P. T. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad visko gerai nebeatsimena, nes praėjo daug laiko. Prisimena, kad 2008 m. gruodžio 28 d. iš ryto su draugais V. B., Ž. V., A. Š. ir A. K. važiavo pas Š. merginą, gyvenančią Pakruojo rajone. Automobilis buvo jo, bet vairavo A. K., nes jis buvo truputį išgėręs ir dar jie turėjo pasiėmę „pūslę“ alaus. Atvažiavę pas tą merginą, pakalbėjo su ja jos namų kieme ir už kokių penkių minučių išvažiavo. Bevažiuodami keliu, pamatė einančius du žmones ir kažkuris pasakė, kad reikia prie jų sustoti. Sustoję iš automobilio išlipo jis, B. ir V., o K. su Š. liko automobilyje. Vaikinas ir mergina pamatę juos, pradėjo bėgti, o jie vijosi. Mergina bebėgdama išmetė maišelį, kuris nukrito ant kelio. Jis bėgdamas keliu, paslydo ir tą maišelį užkliudė netyčia, o tyčia maišelio nespardė. Tą maišelį B. su V. jau buvo išspardę, nes jis iš automobilio išlipo paskutinis ir paskutinis bėgo. Ką darė jo draugai jis nebematė, nes jie nubėgo paskui vaikiną ir merginą, kaip dabar žino, G. ir V., į jų sodybą, o jis sugrįžo atgal prie automobilio ir liepė K. atsistumti arčiau prie sodybos, kad greičiau paimti draugus. B. su V. netrukus atbėgo ir įsėdo į automobilį, juokėsi, bet ką darė, nieko nepasakojo. Jis pats G. nemušė, kiaušinių į sodybos namą nemėtė, maišelio ant kelio tyčia nespardė, todėl mano, kad nieko blogo nepadarė. Toliau jie važiavo link Joniškėlio ir pamatė prie vienos sodybos stovinčią „furą“. Kažkuris pasakė, kad reikia sustoti ir paklausti kelio, nes nebežinojo, kaip nuvažiuoti į Joniškėlį. Jie vėl su B. ir V. išlipę iš automobilio nuėjo į sodybą, pabeldė į namo duris, bet niekas į vidų nepakvietė, durys buvo nerakintos ir jie patys įėjo į vidų. Visiems buvo gera nuotaika ir visi jie juokėsi. Jis virtuvėje atsisėdo prie stalo, o draugai stovėjo. Į virtuvę atėjo nepažįstama moteris ir paklausė, ko jiems reikia. Jis pasakė, kad nori kavos. Draugai pradėjo juoktis. Jis neprisimena, kuris iš draugų klausė, kas važinėja su ant kelio stovinčia „fura“. Po to moteris pašaukė vyrą, kuris liepė eiti jiems lauk ir prasidaręs kažkokio kambario duris, pradėjo kažką imti. Jis pagalvojo, kad vyras gali imti šautuvą, ir išbėgo iš namo lauk. Kartu išbėgo ir jo draugai. Bebėgdamas atsisukęs jis pamatė, kad B. guli ant žemės, o tas vyras duoda jam smūgius su kažkokiu šiūpeliu. Jis sušaukė V. ir grįžo prie B. gelbėti. Pribėgęs jis griebė tą vyrą nuo B. stumti ir stumdamas galėjo jam į pečius kokį smūgį suduoti, bet su koja tam vyrui tikrai niekur nespyrė. Jis išgirdo, kaip tas vyras šaukė, kad reikia skambinti į policiją, girdėjo, kad kieme šūkavo ir ta moteris, todėl pakėlęs B., nubėgo į automobilį, o iš paskos atbėgo ir V. Ką ten kieme darė V., jis nematė. Susėdę į automobilį išvažiavo į Joniškėlį. Kadangi muštis pirmas pradėjo tas vyras – mušė B., o jis pribėgęs tą vyrą tik nustūmė, todėl mano, kaip nieko blogo toje sodyboje nepadarė. Taip pat nepripažįsta, kad buvo tą dieną girtas, nes buvo tik išgėręs ir išgertas alkoholio kiekis jo elgesiui įtakos neturėjo. Tuo labiau, kad netrukus jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau girtumo jam niekas nenustatė. Visų nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino jiems žalą ir su jais susitaikė. Pripažįsta, kad negražiai pasielgė, dėl to gailisi.
Kaltinamasis V. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. gruodžio 28 d. Š. pakvietė važiuoti pas jo merginą V. į Pakruojo rajoną. Važiavo su P. T. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo A. K.. Jis, P. T., Ž. V., A. Š. ir A. K. atvažiavo į kažkokį kaimą, kuris jam buvo nežinomas, kadangi toje vietovėje buvo pirmą kartą. V. kieme išlipo iš automobilio, pasikalbėjo ir netrukus išvažiavo. Važiuojant keliu, pamatė einančius vaikiną ir merginą, kuri nešėsi maišelį. Kažkuris iš jų pasakė, kad reikia sustoti. K. sustojo ir jis, T. ir V. išlipo iš automobilio. Pirmas link vaikino ir merginos nubėgo V., o jis iš paskos. Jis pribėgo prie merginos ir iš jos rankų ištraukė maišelį, kuris nukrito ant kelio. Maišelį spardė jis ir V. Prisivijęs merginą jis ją mušė, spyrė jai su koja. Kiek sudavė smūgių nebeatsimena. Po to su V. iš maišelio iškritusiais kiaušiniais dar apmėtė gyvenamąjį namą, į kurį įbėgo nukentėjusieji G. ir V. Nematė ar P. T. spardė maišelį. Po to sėdo į automobilį, ir išvažiavo į Joniškėlį. Bevažiuojant, netoli kažkokios sodybos, šalikelėje pamatė stovinčią „furą“. Sustojo pasiklausti, gal turi kuro (dyzelio). Iš automobilio išlipo jis, T., V. ir nuėjo prie namo. Pasibeldė į lauko duris, tačiau niekas neatsiliepė, po to pasibeldė į kitas duris, tačiau taip pat niekas neatsiliepė ir tada įėjo į virtuvę. Iš kito kambario į virtuvę atėjo moteris. T. atsisėdo už stalo, o jis su V. liko stovėti. T. paprašė duoti kavos. Moteris paklausė, ko jiems reikia. Jie visi juokėsi, kažką kalbėjo nesąmoningo, sukėlė triukšmą. Iš kito kambario atėjo vyras ir liepė eiti lauk. Po to vyras atsidarė kažkokio sandėliuko duris ir į jį įėjo. Jie pagalvojo, kad vyras nori pasiimti šautuvą, todėl visi trys išsigando ir išbėgo į lauką. Bebėgdamas jis pargriuvo, o vyras prisivijęs su šiupeliuku pradėjo jį mušti. Tada atbėgęs T. vyrą nuo jo nustūmė. T. tam vyrui nespyrė, tik jie abu su T. tą vyrą prispaudė prie žemės ir tuo metu jis vyrui su ranka ir koja sudavė keletą smūgių. Po to kažkuris pasakė, kad važiuojam, jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. K. ir Š. iš automobilio nebuvo net išlipę. Pripažįsta, kad elgėsi negražiai ir nepadoriai. Buvo grįžęs iš užsienio, susitiko draugus, kurių buvo nematęs ilgą laiką, išgėrė ir tiesiog „raganėjo“, buvo euforijoje. Supranta, kad taip elgtis negalima, nepadoru ir dėl to labai gailisi. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes blaivus niekada taip nedarytų. Atsiprašė nukentėjusių, atlygino jiems žalą, su jais susitaikė ir jie jam atleido. Daugiau niekada taip nebedarys, tai bus jam pamoka visam laikui, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, dirba Norvegijoje ir jam reikia išvykti į darbą.
Kaltinamasis Ž. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. B. viską paaiškino teisingai. Jie tą dieną išvažiavę iš merginos, važiuodami pamatė keliu einančius vaikiną ir merginą, kuri nešėsi maišelį. Paprašė vairuotojo, kad prie jų sustotų. Sustojus jis, T. ir B. išlipo, kažkuris kažką pasakė ir vaikinas su mergina pradėjo bėgti. Jie juos nusivijo iki posūkio į jų kiemą. Nepamena, kuris iš jų iš merginos rankų ištraukė maišelį, gal ir jis. Jis tik pamena, kad kojomis išspardė ant žemės numestą maišelį su pirkiniais. Pamatęs, kad maišelyje yra kiaušinių, sugalvojo jais apmėtyti vaikino ir merginos namą. Kiaušinius į namą jis mėtė su B. Po to važiuodami automobiliu netoli kaimo pamatė vienkiemį, prie kurio stovėjo „fura“. Sugalvojo, kad reikia užeiti į sodybą ir paklausti, gal turi dyzelio. Į sodybą nuėjo jis, T. ir B. Pasibeldė į lauko duris, bet niekas neatsiliepė. Tada įėjo į virtuvę. Iš kito kambario atėjo moteris ir paklausė ko jie nori. Jie moters paprašė kavos, garsiai kalbėjo, juokėsi. Į kambarį atėjo vyras ir vijo juos lauk. Jie išėjo į kiemą. Bebėgant T. šūktelėjo ir jis atsisukęs pamatė, kad ant žemės guli pargriuvęs B., o tas vyras jį muša su šiupeliuku. Abu su T. bėgo gelbėti draugo. Matė, kad link jų atbėga ir moteris. Jam pasirodė, kad moteris kažką turi rankose, todėl pribėgęs prie jos spyrė į krūtinę. Atsiprašė nukentėjusių, atlygino padarytą žalą ir su jais susitaikė. Nusikaltimų padarymo metu buvo išgėręs, blaivus nebūtų taip pasielgęs.
Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2008 m. gruodžio 28 d., apie 11 valandą, kartu su sugyventiniu L. V. ėjo namo iš parduotuvės. Už P. kaimo, ties jų sodyba sustojo tamsiai mėlynos spalvos automobilis. Iš automobilio išlipo keletas vaikinų, kurie buvo apsirengę juodos spalvos rūbais ir ant galvų užsitraukę kapišonus. Vaikinai prie jų puolė rėkdami, šaukdami negražiais žodžiais. Vaikinai jai atrodė neblaivūs. Jie su L. V. labai išsigando ir pradėjo bėgti link savo sodybos. Vaikinai pradėjo juos vytis ir vienas pribėgęs jai iš rankų ištraukė maišelį su pirkiniais. Ji bėgo į kiemą, tačiau užkliuvo už žolės ir pargriuvo. Prie jos pribėgęs vienas vaikinas pradėjo mušti. Ji buvo šešių mėnesių nėštume, todėl saugojo pilvą ir nematė, kuris ją mušė. L. V. nubėgo į kambarį, nes name buvo jų maža mergaitė. Jai atrodo, kad iš rankų maišelį ištraukė B., o mušė ne tas, kuris ištraukė maišelį, o kitas vaikinas. Smūgius gavo kumščiu į sprandą, veidą, kairę ausį, vieną kartą spyrė į dešinį šoną. Matė, kaip vienas vaikinas spardė jos maišelį su produktais. Kai su kirviu iš namo išbėgo V., tada ją nustojo mušti. Ji įbėgo į namo vidų ir būdama kambaryje per langą matė, kaip du vaikinai mėtė kiaušinius į namą, o kurie mėtė nesimatė, nes užstojo medis. Po to vaikinai sėdo į automobilį ir nuvažiavo R. miestelio link. Vaikinai juos išvadino negražiais necenzūriniais žodžiais, vijosi. Ji buvo labai išsigandusi, todėl net visko gerai neprisimena. Ji iš tų vaikinų vieną pažinojo iš matymo, tai buvo T. Dabar jiems pretenzijų neturi, nes jie atsiprašė, atlygino žalą, ant jų nepyksta ir atleidžia, kad tik daugiau nebeužkabintų.
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad J. G. viską papasakojo teisingai. Jie su G. ėjo iš parduotuvės, G. rankose nešėsi maišelį su maisto produktais. Netoli namų pro juos pravažiavo mėlynos spalvos BMW markės automobilis ir sustojo. Iš automobilio išlipo trys vaikinai, apsirengę vienodos juodos spalvos rūbais, ant galvų užsidėję kapišonus. Vaikinai pradėjo šaukti negražiais žodžiais, negražiai juos vadinti. Jie labai išsigando ir pradėjo bėgti, bėgo link sodybos, o tie vaikinai vijosi. Prie pat sodybos vaikinai juos pasivijo, vienas iš vaikinų J. iš rankų ištraukė maišelį su produktais ir numetė ant kelio. J. bebėgdama pargriuvo ant žemės, o jis nubėgo į gyvenamą namą ir puolė skambinti policijai, bijojo, kad jie neįeitų į namą. J. maišelį iš rankų ištraukė kaltinamasis B. Kuris iš vaikinų mušė J., nematė, nes buvo kambaryje. Per langą matė, kaip vaikinai kiaušiniais apmėtė namą. Kai J. atbėgo į kambarį, ant veido jai matėsi mėlynės. Kaltinamieji jų atsiprašė, atlygino padarytą žalą, su jais susitaikė ir ant jų nepyksta, pretenzijų neturi. Gali pasakyti, kad visi vaikinai buvo išgėrę, nes tai matėsi iš jų judesių, kalbos, elgesio, akių.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad tą dieną apie 12 valandą ji su vyru S. G. ir dukromis kambaryje žiūrėjo televizorių. Bežiūrint televizorių, išgirdo balsus virtuvėje. Nuėjusi į virtuvę, pamatė tris nepažįstamus vaikinus, kurie buvo išgėrę. Vienas vaikinas, atsisėdęs virtuvėje prie stalo, pareikalavo duoti kavos, o kiti du vaikinai stovėjo su kepurėmis ant galvos. Ji vaikinams pasakė, kad jų nepažįsta ir paprašė, kad jie išeitų, tačiau jie neišėjo. Tada ji pasikvietė vyrą. Vyras atėjęs liepė jiems išeiti. Jie nenoromis išėjo į lauką ir vyras išėjo jiems iš paskos. Stovėdama tarpduryje, ji matė, kad jaunuoliai ėjo link kelio, o vyras jiems iš paskos ir turėjo apsigynimui pasiėmęs šiupeliuką. Vyras šiupeliuką iš katilinės buvo pasiėmęs tuomet, kai vaikinai ėjo iš namo į lauką, nes jie vyrui pasiūlė eiti į lauką pasiaiškinti. Vyrui apsisukus grįžti atgal, vienas iš vaikinų sugrįžo, sugriebė vyrui už drabužių ir pargriovė ant žemės. Vyras tam vaikinui (B.) su šiupeliuku sudavė per užpakalį. Prie jų pribėgo dar vienas vaikinas ir abu vaikinai pradėjo mušti jos vyrą. Ji bėgo gelbėti vyro ir tuomet trečiasis vaikinas, kuriam ji sugriebė už rankovės, spyrė jai vieną kartą į krūtinę. Kaip dabar žino, tai buvo V. T. jos vyrui su koja spyrė į veidą. Į kiemą išbėgusiai dukrai ji pasakė, kad skambintų policijai, tada visi trys vaikinai sėdo į mėlynos spalvos BMV markės automobilį ir nuvažiavo. Ji spėjo pamatyti automobilio numerius. Po V. smūgio jai skaudėjo krūtinę, o vyrui po T. spyrio buvo didelė mėlynė. Atėję į jų namus vaikinai neklausė apie jokį kurą, o reikalavo duoti kavos, elgėsi įžūliai. Ji jų nepažino, matė pirmą kartą, jie labai išgąsdino dukras ir ją pačią. Matėsi, kad vaikinai buvo išgėrę, bet girti nebuvo. Šiuo metu jiems pretenzijų neturi, nes jie atsiprašė ir atlygino padarytą žalą.
Nukentėjusysis S. G. parodė, kad žmona viską pasakė teisingai, nes kaltinamieji į jų namus buvo atėję nekviesti, su neaiškiais tikslais ir elgėsi įžūliai. Jam pasakius, kad jie išeitų lauk, pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti, todėl eidamas laiptais į lauką, nusileido į katilinę ir pasiėmė šiupeliuką. Lauke su vienu vaikinu jis susistumdė ir į veidą jam spyrė T. Po smūgio atsirado mėlynė po akimi. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, nes tuojau turėjo išvykti į tolimą reisą, kadangi dirba vairuotoju. Vaikinai buvo išgėrę. Kaltinamieji jų atsiprašė, atlygino žalą, susitaikė ir pretenzijų jiems neturi.
Liudytoja V. M. parodė, kad tą dieną jai paskambino pažįstamas A. iš Joniškėlio ir pasakė, jog su draugais nori užsukti. Ji sutiko. Vaikinai atvažiavo apie kokią 10 val. Jų su vairuotoju buvo penkiese. Ji pažino visus, išskyrus vairuotoją. Kadangi lauke nebuvo šalta, tai jie bendravo kieme. Jai atrodė, kad vaikinai buvo išgėrę, bet kad gertų pas ją kieme, nepastebėjo, nebent nueidami iki automobilio galėjo atsigerti alaus. Apie kokį pusvalandį jie pabendravo ir vairuotojas juos paragino važiuoti ir visi išvažiavo. Po to kai kitą dieną sužinojo, kad kažkas atsitiko P., tai suprato, kad jos pažįstami kažką prisidirbo. Po kelių dienų, ji paskambinusi A. ir Ž., sužinojo, kad tikrai jie kažką prisidirbo, nes jų juokų nesuprato kažkokia moteris ir vyras ir buvo iškvietę policiją.
Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną pas jį iš pat ryto atvažiavo A. Š., Ž. V., P. T. ir panevėžietis V. Jie atvažiavo su P. ar jo brolio automobiliu BMW ir paprašė, kad juos pavežtų iki panelės Pakruojo rajone, R. Jis sutiko. Jo pažįstami visi buvo pagiringi, važiuodami gėrė alkoholinius gėrimus, todėl matyt ir prašė jo pavežti. R. jis juos atvežęs pasiliko automobilyje, bet palaukęs apie kokį pusvalandį, nuėjo pažiūrėti ir rado juos besišnekučiuojančius ir begeriančius alų, kurį buvo nusipirkę J. degalinėje. Jis pradėjo draugus kalbinti važiuoti ir jie susėdo važiuoti. Kelyje pamatę einančius merginą ir vaikiną, draugai paprašė sustoti. Jis matydamas, kad draugai yra girti ir gali pasielgti neapgalvotai, prie einančių nestojo, o sustojo kiek pravažiavęs. Iš automobilio išlipo visi, išskyrus Šukį. Mergina su vaikinu pradėjo bėgti nuo jo draugų. Jis matė išmestą pirkinių maišelį, kurį jo draugai išspardė. Po to draugai grįžę į automobilį dar gyrėsi, kad apmėtė maišelyje buvusiais kiaušiniais namą. Kad kas nors ką būtų mušęs jis nematė, nes visą vaizdą matė tik per automobilio atbulinio vaizdo veidrodėlį. Grįžusiems draugams jis pasakė, kad nedaug likę kuro. Tada jie norėjo važiuoti į Pakruojį, bet jis pasakė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti iškviesta policija ir reikia važiuoti link namų. Linkuvoje jie užsipylė kuro ir važiavo link R., kur prie vienkiemio pamatę stovinčią „furą“ jie vėl paprašė sustoti. Jam sustojus, draugai išėjo į tą sodybą. Jis su Š. liko automobilyje. Š. miegojo, nes buvo po naktinio darbo. Po kokių 10 minučių draugai atbėgo atgal ir liepė jam važiuoti. Nuvažiuodamas jis pamatė, kad iš kiemo išbėgo vyriškis ir mano, kad užsirašė automobilio numerį. Draugai pasakojo, kad V. gavo su šiūpeliu per ranką, kad įvyko kažkoks konfliktas, bet jis į tai nesigilino. Matydamas, kad su girtais draugais gali įvykti nemalonumų jis parvažiavo iki savo namų ir paliko juos prie automobilio. Po kokių 5 minučių automobilio prie jo namų jau nebebuvo. Kitą dieną jis sužinojo, kad Vaidas ir Paulius uždaryti į areštinę. Jeigu būtų žinojęs, kad bus nemalonumų, būtų jų niekur nevežęs, nes dabar pačiam reikia vaikščioti liudyti.
Liudytojas A. Š. parodė, kad baigęs naktinį darbą, jis nuėjo pas draugą Ž. V., pas kurį buvo draugai P. T. ir V. B.. Visi gėrė alų, išskyrus V. B.. Begerdami sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Pakruojo rajoną pas Ž. V. pažįstamą merginą V. Važiavo su T. BMV markės automobiliu. Automobilį vairavo A. K., nes T. buvo išgėręs, norėjo dūkti, buvo po Kalėdų. Važiuojant automobilyje jis miegojo, atsibusdavo tik kartas nuo karto. Iš mašinos išlipęs buvo tik vieną kartą Rozalime. Daugiau nieko neatsimena ir niekur nedalyvavo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 11-15, I t.) matyti, kad po įvykio P. kaime, ant kelio rasti išmėtyti maisto produktų likučiai ir maišeliai nuo jų, bei ant namo palangės iš lauko pusės ir lango stiklo matosi sudužusių kiaušinių likučiai.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų su nuotraukomis (b.l. 29-37, I t.) matyti, kad nukentėjusioji J. G. atpažino ją ir jos sugyventinį L. V. užpuolusius pasvaliečius P. T., V. B. ir Ž. V..
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (b.l. 38-43, I t.) matyti, kad nukentėjusioji J. G. savo duotus parodymus apie jos užpuolimą, sumušimą, maisto produktų išspardymą ir namo apmėtymą kiaušiniais patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 91-97, I t.) matyti, kad po nukentėjusiųjų J. S. ir S. G. sumušimo jų sodybos kieme, buvo apžiūrėta jų sodyba ir rasti lengvojo automobilio, kuriuo buvo atvažiavę kaltinamieji, ridos pėdsakai.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų su nuotraukomis (b.l. 114-122, I t.) matyti, kad nukentėjusioji J. S. atpažino į jos sodybą įsibrovusius kaltinamuosius Ž. V., P. T. ir V. B..
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų P. T., V. B. ir Ž. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.
Kaltinamųjų P. T., V. B. ir Ž. V. padaryta veika abiejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje, pirmiausia kelyje Rozalimas-Plaučiškiai, V. B. įžūliu elgesiu, tyčia sumušus nukentėjusiąją J. G., sukeliant jai fizinį skausmą, Ž. V. įžūliu elgesiu ištraukus iš nukentėjusiosios J. G. rankų maišelį su pirkiniais, tyčia visiems kaltinamiesiems pirkinius išspardžius, taip juos sugadinant, patyčiomis ir vandališkais veiksmais V. B. ir Ž. V. apmėčius nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. gyvenamąjį namą kiaušiniais, po to kitame epizode pro nerakintas duris įėjus į nukentėjusiųjų J. S. ir S. G. gyvenamąjį namą, rėkaujant ir įžūliai juokiantis, P. T. pasityčiojant reikalavus duoti kavos, sodybos kieme V. B. pargriovus nukentėjusįjį S. G., P. T. spyrus nukentėjusiajam S. G. į galvą bei sudavus į pečių sritį bei Ž. V. spyrus nukentėjusiajai J. S. į krūtinę, sukeliant nukentėjusiesiems J. S. ir S. G. fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiesiems fizinį skausmą, necenzūriniai žodžiai, įžūlūs, vandališki veiksmai nukentėjusiųjų ir jų turto atžvilgiu kelyje (pirmame epizode) bei matant ir girdint nepilnamečiams vaikams sodyboje prie pat kelio (antrame epizode) yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, stichiškai, anot jų „raganėdami“, pirmame epizode, pamatę einančius vaikiną ir merginą, kitame epizode, pamatę stovinčią „furą“, veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis P. T. nepripažino tyčia spardęs nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. maišelį su maisto produktais, aiškindamas, kad už jo užkliuvo netyčia paslydęs, nepripažino spyręs nukentėjusiajam S. G. į galvą, aiškindamas, kad tik atitraukė jį nuo V. B. bei nepripažino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, aiškindamas, kad buvo tik išgėręs ir tai neturėjo įtakos jo elgesiui.
Tokie kaltinamojo P. T. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusioji J. G. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jos maišelį spardė ne tas vaikinas, kuris ją mušė, o visais byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusiąją mušė V. B., o iš jos ištrauktą maišelį spardė kiti du kaltinamieji. Kad iš nukentėjusiosios J. G. ištrauktą maišelį su pirkiniais ant kelio spardė kaltinamasis P. T., patvirtino ir liudytojas A. K., parodydamas, kad jis per automobilio atbulinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip jo draugai (kaltinamieji) spardė tą maišelį. Be to, ir pats kaltinamasis P. T. pripažįsta maišelį su pirkiniais paspyręs, už jo užkliuvęs. Nukentėjusieji J. S. ir S. G. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad kaltinamasis P. T. pribėgęs prie susikibusių kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo S. G., spyrė S. G. į galvą. Kad kaltinamasis P. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino visi nukentėjusieji J. G., L. V., J. S. ir S. G. bei kaltinamuosius vežiojęs liudytojas A. K.. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo duotais parodymais, o kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamųjų V. B. ir Ž. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).
Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. ).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamasis P. T. teisiamas antrą kartą, teistumas jam neišnykęs (b.l. 153-172, I t.), baustas administracine tvarka už neatsargius pažeidimus (b.l. 177-179, I t.), gyvena su tėvais (b.l. 184, I t.), dirba Norvegijoje (b.l. 138-141, II t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 143, II t.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant baudą (LR BK 41 str.) ir jis yra baustinas pinigine bauda. Į atliktą bausmės laiką P. T. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (LR BK 66 str.).
Kaltinamasis V. B. teisiamas pirmą kartą (b.l. 2, II t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (b.l. 3-5, II t.), prisipažino nusikalstamas veikas padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 143, II t.), dirba Norvegijoje (b.l. 132-137, II t.), deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, deklaravęs gyvenamąją vietą su motina ir broliu (b.l. 8,10, II t.), todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (LR BK 38 str. 1 d., BPK 303 str. 4 d.). Į atliktą bausmės laiką V. B. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (LR BK 66 str.).
Vadovaujantis LR BK 38 str. 3 d., V. B. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis LR BK 38 str. 4 d., V. B. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis Ž. V. teisiamas trečią kartą, tačiau teistumas jam išnykęs (b.l. 13-27, II t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 28, II t.), prisipažino nusikalstamas veikas padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 143, II t.), dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai (b.l. 32,34, II t.), todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (LR BK 38 str. 1 d., BPK 303 str. 4 d.).
Vadovaujantis LR BK 38 str. 3 d., Ž. V. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis LR BK 38 str. 4 d., Ž. V. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal LR BK 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. atžvilgiu) - 10 MGL (1300 litų) dydžio pinigine bauda;
pagal LR BK 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. S. ir S. G. atžvilgiu) – 13 MGL (1690 litų) dydžio pinigine bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę bausmę paskirti 18 MGL (2340 litų) dydžio piniginę baudą, įpareigojant ją sumokėti iki 2010 m. birželio 1 d.
Į atliktą bausmės laiką P. T. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitai apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. T. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. atžvilgiu) ir 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. S. ir S. G. atžvilgiu) nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Išaiškinti V. B., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. B., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Į atliktą bausmės laiką V. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. G. ir L. V. atžvilgiu) ir 284 str. 1 d. (epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. S. ir S. G. atžvilgiu) nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Išaiškinti Ž. V., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Ž. V., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.