- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1483-632/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01262-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Pareiškėjas
- I. L.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. L. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po J. L. mirties liko paveldimas turtas – G. apylinkės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini), I šaukimo 7 sesijos suteikta naudotis 3.00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į J. L. palikimą, nėra.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja I. L., tačiau atvyko jos atstovas advokatas Vigintas Strička, kas laikytina tinkamu pareiškėjo dalyvavimu teismo posėdyje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vigintas Strička pareiškimą visiškai palaikė ir iš esmės jį atkartojo, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad M. ir E. L. yra mirusiojo vaikai. Jie gyvena su motina (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai. Pareiškėja pradėjo valdyti žemę, mokėjo mokesčius tuo ir priėmė palikimą. Vaikai jokių pretenzijų nereiškia. Žada atsisakyti palikimo pas notarą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. L. ir E. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepareiškė, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai (6 b. l.). Santuokoje gimė sūnūs M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., (duomenys neskelbtini) (10, 14 b. l.). J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Iš 2013-03-26 pažymos dėl deklaruotos gyvenamosios vietos matyti, kad I. L., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Iš 2013-03-26 pažymos dėl deklaruotos gyvenamosios vietos matyti, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) paskutinę gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro rašto matyti, kad biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, užvesta nėra (8 b. l.). Iš 2008-03-18 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad piliečiui J. L. G. apylinkės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) I šaukimo 7 sesijos suteikta naudotis 3.00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Iš pateiktų kvitų matyti, kad pareiškėja rūpinasi mirusio sutuoktinio turtu, moka mokesčius (12-13 b. l.).
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.).
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, I. L. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: faktiškai priėmė palikimą – rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Todėl pareiškimas tenkinamas, nes pareiškėja negali kita tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodymų, kurie paneigtų palikimo priėmimo faktą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176-179 str.).
Teismas daro išvadą, kad I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti priėmė jo palikimą (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti priėmė jo palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.