Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. K., J. K., A. K., suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K., V. K., J. K., A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius civilinėje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog tik išklausius byloje dalyvaujančius asmenis ar atlikus kitus būtinus procesinius veiksmus byloje, bus galima spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo (e. b. l. 93–94).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. V. atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtino faktą, jog I. K. yra G. V. biologinis tėvas, o kadangi I. K. yra miręs, tėvystė gali būti nustatyta tik nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant užtikrinti G. V. teisę žinoti, kas yra jos biologinis tėvas, o taip pat teisę gauti socialines išmokas (pašalpas).

Suinteresuoti asmenys V. K., J. K., A. K., suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (e. b. l. 6). G. V. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti. Spėjamas vaiko tėvas I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). I. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), jis mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra (e. b. l. 8). Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. V., kaip nužudytojo I. K. sugyventinei ir jo dukros motinai, priteista neturtinė žala (e. b. l. 12–43). Atlikus byloje paskirtą DNR ekspertizę tėvystės (giminystės) ryšiui nustatyti, teisme 2019 m. vasario 25 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, atlikus pareiškėjos R. V., jos vaiko G. V. ir mirusiojo I. K. kraujo ėminių ekspertizę, padaryta išvada, kad I. K. yra G. V. biologinis tėvas su 99,999999994 proc. tikimybe (e. b. l. 146–150).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja R. V. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs I. K. yra pareiškėjos dukros G. V. biologinis tėvas. Teismui nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos dukra žinos savo kilmę, taip pat įgis teisę į socialines garantijas.

CPK 391 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvystės nustatymą mirus spėjamam vaiko tėvui, numatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) (CPK 391 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimais, ekspertizės išvada. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime motina įrašyta pareiškėja R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas nenurodytas. Spėjamas vaiko tėvas I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja ir I. K. nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki pat I. K. mirties, išskyrus tą laikotarpį, kai I. K. atliko laisvės atėmimo bausmę, palaikė artimus ryšius, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini) gimė G. V., kurią I. K. laikė ir pripažino savo dukra. Ekspertizės išvada patvirtina, kad tikimybė, jog I. K. yra G. V. biologinis tėvas, yra 99,999999994 proc. Pareiškėjos ir I. K. bendras gyvenimas tiek iki gimstant G. V., tiek ir vėliau, bendro ūkio vedimas, artimų tarpusavio ryšių palaikymas, I. K. ir jo artimųjų pripažinimas, kad G. V. yra I. K. dukra, byloje atliktos ekspertizės išvada, teismui leidžia daryti išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas.

Byloje nėra duomenų, kad G. V. tėvu gali būti kitas asmuo, aplinkybės, kad G. V. tėvas yra I. K., neginčijo ir I. K. brolis – suinteresuotas asmuo V. K., kuris priešingai, pareiškimą prašė tenkinti. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad tėvystės faktui nustatyti pakanka byloje esančių įrodymų ir remdamasis ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) miręs I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatytinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (I. K. yra miręs), prašomas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant užtikrinti, kad mirusiojo I. K. dukra G. V. įgytų socialines garantijas bei galėtų įgyvendinti teisę žinoti savo tėvus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai R. V. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-T-3811-14242 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 4–5). Pareiškėja yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (I. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyti socialines garantijas bei įgyvendinti teisę žinoti savo tėvus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.