- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- eI2-15675-609/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03919-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M.B.M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.B.M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M.B.M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad Sprendimas neproporcingas ir neteisėtas, nes buvo priimtas, netinkamai įvertinus aplinkybes. Teigia, kad jis įgijo studento statusą ir tikslo piktnaudžiauti neturėjo. Jo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad į Lietuvą jis atvyko ne studijų tikslu, studijos nebuvo nutrauktos, nėra nustatyta, kad jis studijų tęsti negali, atvirkščiai – prasidėjus naujiems mokslo metams, jis studijas siekia atnaujinti.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo vertinimui, jog jo darbo pobūdis nėra suderinamas su studijomis, darbo santykių buvimas savaime nelaikomas piktnaudžiavimu išduoto leidimo laikinai gyventi studijų Lietuvos Respublikoje pagrindu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Pažymi, kad Sprendimas priimtas, nustačius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą.
Atsakovas nurodo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas studijuoti nepradėjo, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti individualią veiką, o nuo 2025 m. gegužės 21 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini).
Teigia, jog jo turimais duomenimis, numatyta pareiškėjo studijų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjas buvo informuotas, jog registruotis į 2025/2026 m. studijas jis yra kviečiamas atvykti paskutinę 2025 m. rugpjūčio mėnesio savaitę.
Atsakovas laikosi pozicijos, jog atvykdamas į Lietuvos Respubliką pareiškėjas žinojo, kad studijų programos nevykdys, į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti, todėl negali turėti teisėtų lūkesčių, kad studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas.
Atsakovas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuoti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento (duomenys neskelbtini)sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą), kadangi pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, jog ketina studijuoti (duomenys neskelbtini). Toks leidimas pareiškėjui buvo įteiktas per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentui 2025 m. birželio 26 d. atlikus (duomenys neskelbtini) studijuojančių užsieniečių teisinės padėties patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas į 2024/2025 m. studijas neregistruotas, jo studijų pradžia nukelta į 2025 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vykdė individualią veiklą, o nuo 2025 m. gegužės 21 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini).
Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas faktiškai neatitiko reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis, arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, akcentuotina, jog tokiose situacijoje reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024).
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Nors (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) studijų (duomenys neskelbtini) tikslu, bylos duomenimis, atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) studentas, savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nedeklaravo, iki atvykdamas į Lietuvos Respubliką 2024/2025 m. studijas sustabdė iki 2025/2026 m., nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiką, o nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo informuotas, jog jam bus išduota leidimo laikinai gyventi kortelė, todėl į 2025/2026 m. mokslo studijas kviečia atvykti ir registruotis nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio paskutinės savaitės. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad jis yra priimtas į (duomenys neskelbtini) studijų programą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
Kadangi leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo išduotas studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atvykdamas į Lietuvos Respubliką pareiškėjas 2024/2025 m. studijas sustabdė iki 2025/2026 m., nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiką, o nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog pareiškėjas faktiškai neatitiko reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir nustatyta tvarka apie tai atsakovo neinformavo.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1837-629/2023 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo reikalavimus, todėl jo panaikinimui teisinio pagrindo nėra.
Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo, kuriam buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, naudai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.